2021 09 30

Tarptautinėje trumpametražių filmų konkursinėje programoje – 19 filmų iš 9 šalių

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ dvyliktą kartą pristatė trumpametražių filmų konkursinę programą „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK), kviečiančią susipažinti su jaunaisiais kino talentais iš devynių Baltijos jūros regiono šalių, o lietuviškosios programos nominantus pakvietė į tradicija tapusius NBK pusryčius. Atrinktų trumpametražių filmų programa bus rodoma šių metų „Scanoramoje“ lapkričio 12 – 14 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Gražina Arlickaitė
Gražina Arlickaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Pandemija ne tik suvaržė kultūros lauką apribojimais, bet ir neigiamai paveikė požiūrį į profesinį gyvenimą. Tenka susidurti su nuovargiu ir abejingumu, kartais virstančiais visuotine apatija. Džiaugiuosi, kad jaunieji kino kūrėjai nepasidavė šioms pagundoms ir įrodė talento gyvybingumą bet kokiomis aplinkybėmis. Šiųmetė trumpametražių filmų konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“ atskleidžia, kad jų santykis su pasauliu jautriai ir kūrybingai persikelia į kūrybos erdvę, praturtindamas ją naujomis temomis ir meniniais sprendimais“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Teikti paraiškas į konkursinę programą šiais metais buvo kviečiami jaunieji kino kūrėjai iš 9 Baltijos jūros regiono šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos ir Rusijos.

Pateiktas filmų paraiškas atrinko ir programą sudarė atrankos komisija – kino kritikė Neringa Kažukauskaitė, kino prodiuserė Andrėja Čebatavičiūtė, kino režisierė Elvina Nevardauskaitė ir Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič.

„Dalyvavimas šioje filmų atrankos komisijoje suteikia galimybę pažinti, kokie jauni žmonės imasi kurti filmus, koks bus rytojaus Europos kinas. O jiems patiems šie trumpamteražiai filmai – galimybė išbandyti savo jėgas ir pasitikrinti, ar tikrai nori dirbti kine“, – teigia N.Kažukauskaitė.

Programos filmus festivalio metu vertins kompetentinga tarptautinė žiuri, kuri išrinks ir paskelbs geriausią visos programos ir geriausią lietuvišką filmus. Trumpametražių filmų kūrėjai pretenduos į piniginius prizus, kurių bendra suma – 8 000 eurų. Apdovanojimą geriausiam visos programos filmui įsteigė Europos šalių kino forumas „Scanorama“, o geriausiam lietuviškam filmui – Lietuvos kino centras.

Šiais metais „Naujojo Baltijos kino“ žiuri vadovaus vienos svarbiausių Skandinavijos kino mugių „New Nordic Films“ vadovė Gyda Velvin Myklebust (Norvegija). Jai talkins kino kritikė, Kanų ir Venecijos kino festivalių trumpametražių filmų programų sudarytoja ir kino žurnalistė Nanako Tsukidate (Prancūzija, Japonija) ir kino režisierė bei prodiuserė Alina Gorlova (Ukraina).

„Atrasti ir palaikyti naujus talentus bei jaunus kino kūrėjus – jaudinanti ir turtinanti patirtis kino industrijos profesionalams. Man didelė garbė būti pakviestai vadovauti trumpametražių filmų konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ žiuri. Nekantrauju pamatyti visus programos filmus ir drauge su kolegėmis išrinkti laureatus“, – teigia G.Myklebust.

Konkursui buvo atrinkti keturi lietuvių režisierių darbai: „Alizava“ (rež. Andrius Žemaitis), „Techno, Mama“ (rež. Saulius Baradinskas), „Mėlynas mėnulis“ (rež. Vytautas Kazlauskas) ir „Pardaviau klasiokę“ (rež. Gantas Bendikas).

Žiuri skirs 5000 eurų piniginį prizą geriausiam visos programos filmui (įsteigė Europos šalių kino forumas „Scanorama“)

3000 eurų piniginį prizą geriausiam lietuvių režisieriaus filmui (įsteigė Lietuvos kino centras)

Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–14 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis