Toks yra naujasis Setho MacFarlane'o filmas „Tedis 2“. Šis režisierius per pastaruosius kelerius metus pradėjo plėsti savo produkciją, iš animacijos stengdamasis persikelti į kino rinką. Toks sprendimas logiškas, žinant, kokios sėkmės sulaukė jo animacinis serialas „Šeimos bičas“. Jaunasis kino debiutantas ateina į Holivudą su jau patikrinta humoro forma, kuriai nereikia aukšto intelekto, juo labiau būti susipažinus su kino istorija. Tiesiog užtenka sekti Amerikos popkultūros aktualijas.
Dabar Tedis – jau šeimos žmogus. Įprastinis jo gyvenimas – sąskaitos, šeima, barniai, retkarčiais patraukiama žolytė ir vienas kitas vaikiškas nuotykis su geriausiu draugu – pasvyra pavojaus link.
Tedis nėra laikomas žmogumi ir praranda visas žmogaus teises – darbą, oficialią santuoką ir visas kitas privilegijas, kurias turi žmogus. Taigi, Tedis ir jo geriausias draugas Džonas (aktorius Markas Wahlbergas) kreipiasi į jauną advokatę Samantą (aktorė Amanda Seyfried) su prašymu įtikinti teismą, kad Tedis yra žmogus.
Liamo Neesono cameo pasirodymas pradėjo filmą gera gaida. Norėdamas nusipirkti vaikiškų sausų pusryčių, jis išsiaiškino, ar turi tam legalią teisę. Tokia pradine scena režisierius S.MacFarlane'as norėjo parodyti, ko galime tikėtis toliau, bet, visgi, neparuošė mūsų susipažinimui su personažais.
Pirmoje filmo dalyje matėme, kaip Džonas ir Tedis šėlo ir elgėsi neadekvačiai, tad šiame filme jie turėjo bent kažkiek subręsti ir siekti naujų tikslų – juk Tedis jau susižadėjęs ir daug rimčiau žvelgia į gyvenimą.
Vis dėlto, nors filme stengiamasi įtikinti, jog jie yra rimtesni ir labiau subrendę, draugų veiksmai rodo ką kita. Tedis nori susilaukti vaikų ir tam jam reikia spermos donoro, tačiau tikslui pasiekti jis pasirenka pačius keisčiausius būdus, pvz., bando įsibrauti pas Amerikos futbolo superžvaigždę Tomą Brady ir pasiimti mėginį pats. Atrodo, kad žengiamas vienas kilnus žingsnis į priekį ir du gėdos žingsniai atgal.
Visus tuos mano išvardintus juokelius filme apibendrina vienas angliškas pavadinimas – „poop jokes“. Visgi, tikrasis S.MacFarlane'o humoro jausmas atsiskleidžia kalbant apie politiką ir visuomenės aktualijas.
Nors ir čia iškyla problema, kadangi užsienio žiūrovas nesuvokia sakomo pokšto konteksto. Lietuvos žiūrovui taip pat sunku suprasti pokštą apie besiriejančius JAV televizijos kanalus CNN ir FOX bei pašonėje juos parodijuojančią SNL „Saturday night live“ laidą. Tiesa, negalima pykti ant tų, kurie nesuprato, pykti reikia ant tų, kurie į pirmą planą iškėlė „poop jokes“ lygio juokelius ir padarė juos pačius įsimintiniausius.
Taip pat filme pasitaikė akimirkų, kai juoktis buvo gana nejauku ir teko išgirsti choru išleistą „ahhh“ iš šalia sėdinčių žiūrovų. Kad juodoji komedija ne visiems, galima suprasti filme pasirodžius „IMPROV COMEDY“ laidai (panašu į lietuvišką „Kitas kampas“), kai Tedis ir Džonas siūlė šou temas, tokias kaip: Rugsėjo 11-oji, Charlie Hebdo, Robinas Wiliamsas ir t.t.
Jeigu kada esate matę „Šeimos bičą“, puikiai žinote jame rodomus juokingus intarpus iš praeities arba komiškas situacijas su garsenybėmis. Kai kurie iš jų yra vykę, o kai kurie – ne.
Tuos pačius „flashback“ tipo juokelius galime išvysti visuose S.MacFarlane'o filmuose ir vėlgi – kai kurie iš jų vykę, o kai kurie – ne. Šiame filme, nori to ar ne, būsi priverstas nusivilti šiais „flashback“, kadangi jie nieko bendro neturi su filmo istorija.
Apskritai, galima pamanyti, jog šiems intarpams buvo skirta daugiau dėmesio nei filmo siužetui. Toks bereikalingas bandymas prajuokinti gal ir tinka „Šeimos bičui“, bet likusiuose S. MacFarlane'o filmuose, taip pat ir šiame, jie tik parodo, kad režisierius nesikeičia, o jo humoras netobulėja.
Apibendrinus, „Tedis 2“ – tai dar vienas S.MacFarlane'o bandymas patekti į „blockbuster“ filmų sąrašus su humoru, patinkančiu žmonėms, kuriems yra be galo juokinga pamatyti Marką Wahlbergą, apipiltą svetima vyriška sėkla.
