– Žodis „kinematografija“, kuriuo apibūdinamas filmavimo menas, susideda iš dviejų graikiškų žodžių – „judėjimas“ ir „rašymas/piešimas“. Vadinasi, kinas yra rašymas judesiais, judėjimo išrašymas ar kažkas panašaus. Ar jums, kaip kino operatoriui, artima šitokia kino samprata?
– Be jokios abejonės, kinas yra judesys, tai nėra sustabdyta akimirka, kaip fotografijoje. Nufilmuotuose kadruose, net jei jie yra statiški ir, rodos, nieko nevyksta, žiūrovas vis tiek jaučia laiko tėkmę. Iš esmės kinas yra tam tikro laiko tarpo – akimirkos, valandos, dienos, metų ir t.t. – retransliavimas. Laiko tarpo, kuris yra vienintelis ir nepakartojamas užfiksavimo prasme.
Neįmanoma nufilmuoti to paties kadro du kartus, jie visi bus skirtingi. Todėl judėjimo sąvoka puikiai apčiuopia kino esmę. Netgi žiūrint iš techninės pusės, kinas filmuojamas arba rodomas pasitelkus sudėtingus mechanizmus, kurių viduje juosta juda iš vienos ritės į kitą, pereidama begales krumpliaračių, dantračių, viskas sukasi, juda ir kelia triukšmą. Aišku, skaitmeniniame amžiuje viskas vyksta tyliau, tačiau kinas nėra statiškas visapusiškai, jis visą laiką juda į priekį.
– Angliškai kino operatorius vadinamas „director of photography“ — kitaip sakant, vaizdo režisierius. Lietuviškas terminas skamba labai techniškai ir negyvai, tarsi jūsų darbas teapsiribotų kameros „operavimu“. Angliškas terminas pastato jus viename lygmenyje su režisieriumi. Jūsų darbe turbūt neretai iškyla ši įtampa tarp techninio darbo ir kūrybos?
– Ne, įtampa nekyla. Galbūt todėl, kad operatoriaus darbas didele dalimi yra neatsiejamas nuo techninės pusės. Kūrybinė pusė neabejotinai yra labai svarbi, tačiau operatoriaus kūrybiškumą skatina režisierius. Teoriškai, režisieriui užtektų gerai filmavimo techniką ir apšvietimo niuansus išmanančio operatoriaus tam, kad filmas būtų techniškai tvarkingai atliktas. Tačiau, mano nuomone, techninio darbo išmanymas yra labai maža dalis to proceso, kuris įvardinamas žodžiu „kūryba“.
Kūrybinė pusė neabejotinai yra labai svarbi, tačiau operatoriaus kūrybiškumą skatina režisierius.
Žmonės, susieidami vienam bendram tikslui, siekia rezultato – sukurti bendrą kūrinį. Tuo tarpu norint kažką realizuoti, reikia išmanyt techniką, žinoti jos galimybes ir panaudojimo būdus, kitu atveju daugelis idėjų gali atrodyti neįmanomos techniškai. Techninis darbas ir kūryba netrukdo vienas kitam, ši simbiozė kaip tik užtikrina geresnio rezultato gimimą.
– Ar kino operatorius turi būti ir geras fotografas?
– Kino operatorius ir yra fotografas, tik jis filmuodamas fotografuoja 24 kadrus per sekundę. Jei kyla klausimas, ar norint tapti geru operatoriumi reikia prieš tai būti geru fotografu – nemanau, kad tai būtinybė. Šios dvi profesijos labai glaudžiai tarpusavyje susijusios, tačiau labai skiriasi viena nuo kitos.
Svarbiausia vizualinių profesijų atstovams – gebėjimas perteikti tam tikrą pasakojimui reikalingą jauseną, būseną, atmosferą, įtampą ir t. t., pasitelkiant turimas priemones. Asmuo, turėdamas gerus profesinius pagrindus (be abejo, fotografija lavina akį), greičiau ir kokybiškiau pasieks reikiamą/norimą rezultatą. Platus vizualiųjų menų išmanymas tik padeda operatoriaus profesijoje, nes kinas yra sinkretinis menas.
