„Trumanas“ – jautri istorija apie du senus draugus: vėžiu sergantį Julianą (akt. Ricardo Darinas) ir iš Kanados jo paskutinį kartą aplankyti atvykusį Tomasą (akt. Javier Camara).
Julianas – lengvabūdis, egoistiškas, bet tebežavus Madrido aktorius yra visiška priešingybė šaltos galvos teisingajam Tomasui. Tokių skirtingų charakterių susidūrimas neišvengiamai veda prie kurioziškų situacijų.
Julianas, supratęs, kad vilties nebėra, nusprendžia nutraukti chemoterapiją ir bando išnaudoti jam likusį laiką suvesdamas galutines sąskaitas su gyvenimu. Tomasas šaltakraujiškai stebi, kaip Julianas atsisveikina su draugais, rūpinasi savo šuniui Trumanui surasti tinkamus šeimininkus, o laidotuvių biure sprendžia, ar pirkti karstą, ar vis dėlto norėtų būti kremuotas.
Kai aplinkiniai liūdi ir nuogąstauja, Julianas tvarko reikalus ir nepraleidžia progų pasilinksminti. Joks plaučių vėžys neprivers jo atsisakyti „žolės“ rūkymo malonumo ar taurelės gardaus alkoholio. Nors palengva artinasi pabaiga, atrodo, kad gyvenimo džiaugsmo ir energijos būsimam velioniui galėtų pavydėti daug gyvųjų.
Nors filmo tema liūdna, C. Gay‘us į tai žvelgta neįprastai, žiūrovams sukeldamas dviprasmius išgyvenimus. Nors „Trumanas“ yra švelniai egzistencinė istorija, čia nerasime rimto ar pamokslaujančio tono. Pagrindinis personažas įrodo, kad sužinojus nuosprendį gyvenimas dar nesibaigia, o iki paskutinio atodūsio dar galima daug ką nuveikti.
O kokį vaidmenį šioje istorijoje vaidina šuo Trumanas? Nors iš tiesų šiam neskiriamas didelis dėmesys, jis tampa Juliano galutinio susitaikymo su liga simboliu. Šis egoistas, visą gyvenimą daręs taip, kaip jam norisi, dėl stipriai mylimo augintinio gerovės yra pasiruošęs jo atsisakyti. Negabus mokinys savo pamokas galų gale išmoksta.
„Trumanas“ patiks labai margai auditorijai. Jame puikiai dera šmaikštumas ir rimtumas, o puiki R. Darino ir J. Camara‘o vaidyba neleidžia nuobodžiauti.
