2023 09 10

Valentas Aškinis: 50+ geriausių lietuviškų animacinių filmų

Pristatau 50 lietuvių sukurtų animacinių filmų, kurie tapo kanoniniais šios meno rūšies kūriniais. Dėl Lietuvos padėties animacijos atsiradimas buvo palyginti vėlyvas (neminint Vladislavo Starevičiaus darbų, kuriuos jis pradėjo filmuoti Kaune, tuo metu Rusijos imperijos okupuotoje Lietuvoje). Vėliau Lietuvoje dar ilgai neatsirado palankių sąlygų atsirasti animacijai.
Kadras iš filmo „Matilda ir atsarginė galva“
Kadras iš filmo „Matilda ir atsarginė galva“

Atskiri kanoniniai kūriniai nužymėjo tam tikrų periodų pradžią Lietuvos animacijos raidos istorijoje. Ryškūs darbai atskiroms asmenybėms leido pareikšti apie savo kūrybinius užmojus, stiliaus formavimo principus ir esminius bruožus. Kiekvienas autorius yra nepanašus į kitą ir turi išskirtinį veidą animacijoje. Profesionaliosios animacijos gimimas ir raida, prasidėjusi sovietmečiu įgavo ryškų pagreitį atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Valentas Aškinis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Valentas Aškinis

Gimusi sovietmečiu Lietuvos profesionalioji animacija tapo vienu iš įrankių kovoje už laisvę ir nepriklausomybę.

„Ezopo kalba“ išsakomos kūrėjų mintys ir sukurti vaizdiniai, tokie kaip pirmąkart eksponuojama uždraustoji lietuviškoji trispalvė „Buvo buvo, kaip nebuvo“ (rež. Z.Šteinys), ar Prahos įvykius alegoriniais vaizdiniais išreiškiantys vaizdai apie beprasmiškas iniciatyvas (rež. A.Janausko kūryba), ar Žalgirio dvasios kosminės batalijos, ar vidinės stiprybės silpnuosiose ieškojimai neišvengiamo kruvinojo ir visuotinio tvano metu („Kaktuso paslaptis“); visa tai padėjo formuoti atgimstančią ir laisvėjančią lietuvių savimonę ir sąmonę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis