Venecijos kino festivalyje – tai pat daug mados. Gražios moterys, dailūs vyrai, prabangūs apdarai. Tačiau, kaip berūpėtų žiniasklaidai ir paparacams aktorių privatus gyvenimas, į seksualinę sferą anksčiau niekada nebuvo braunamasi.
Pirmą kartą apie netradicinį seksualumą buvo užsiminta šį rudenį, 70-ą kartą surengtame Venecijos kino festivalyje. Šįkart į Italijos paparacų taikinį pakliuvo Holivudo vyrai, Venecijos vakarėlius lankantys be moterų. Dėl tokio paparacų ir žiniasklaidos smalsumo labiausiai kaltas gražuolis George'as Clooney. O vėliau jau spaudoje po kaulelį naršomi ir kiti Holivudo garsieji, braunamasi į istoriją, prikeliami iš numirusiųjų jau senokai iškeliavę anapilin aktoriai.
Vienas garsus Italijos „La Repubblica“ apžvalgininkas bando aiškintis – kas ir su kuo Venecijoje leidžia laiką, o kas aperityvus geria vienas. Labiausiai keista, kad Holivudo žvaigždė G.Clooney – visur ir visada vienas.
Ar priešingos lyties vengimas vakarėliuose, gatvėje, pasiplaukiojimuose gondolomis Venecijoje reiškia, kad ir kiti garsūs Holivudo vyrai – homoseksualūs?
Ar priešingos lyties vengimas vakarėliuose, gatvėje ir Venecijoje pasiplaukiojant gondolomis reiškia, kad ir kiti garsūs Holivudo vyrai – homoseksualūs? Jeigu – taip, tai kodėl jie tai slepia? Kokia šio atsargumo priežastis? Gal, pavyzdžiui, netradicinė aktoriaus seksualinė orientacija daro įtaką jo karjerai?
Tuomet apžvalgininkas atkreipia dėmesį į Venecijos kino festivalio filmus, aktorius ir jų herojus. Šį kartą taikinyje – lyg ir moteris, bet ne visai. Kino juosta „Julia“, kurios herojė Julia – jau savaime išskirtinis personažas. Ji – keistas Dievo kūrinys, nei vyras nei moteris, bet aišku viena, ji – homofobų pykčio objektas. Įdomus ne tik dėl savo transseksualumo, bet ir todėl, kad režisierė J.Jackie Baier renkasi heroję, kurios gyvenimas vyksta moderniame Berlyne, o praeitis slepiasi gimtajame krašte, kurio vardas – Lietuva.
Kitas aktorius – Venecijos festivalio dėmesio centre – Nicolas Cage'as. Jo herojus – paslaptingas Teksaso vyras, kurio praeitis susijusi su meile bei seksualiniais santykiais su darbo ieškančiu benamiu paaugliu.
Transseksualumas, homoseksulumas, pedofilija – populiariausios kino juostų temos. Šių dienų žaizda, aktualija, nori nenori atsiduria dėmesio centre ir kino ekranuose. Ir nieko čia nepaslėpsi.
Apžvalgininko nuomone, dėl visko kaltas Holivudas – juk jis sukuria tam tikrus tabu, kurie pernelyg sureikšminami, sudramatinami. Kaip tik todėl jie išlenda kaip yla iš maišo įvairiomis formomis tiek madoje, tiek ir kine.
Aštrialiežuvis identiteto ieškotojas taikinyje laiko garsenybes – tik pažiūrėkite į aktorių G.Clooney. Visą festivalio laiką žiniasklaidai nepavyko pastebėti kino garsenybės su priešingos lyties atstove. O tos pačios lyties partneris? Jo šalia G.Clooney nė vienas paparacas per visą savaitę taip pat nenufotografavo.
Dieviško grožio vyras – vis dar vienas. Kodėl? Kas ne taip? Atsitiktinės moterys, trumpalaikiai santykiai – tik tam, kad apmulkintų gerbėjus bei trumpam nuramdytų žurnalistų smalsumą? Kodėl niekas nepastebėjo jokio partnerio – juk pamatyti ne taip ir sunku – Clooney didesnę metų dalį gyvena Italijoje prie Komo ežero. Čia tiek kaimynų ir nuolat jį stebinčių paparacų, nė viena detalė nelieka nepastebėta.
Kuo gilyn į mišką – tuo daugiau medžių. Italijos žurnalisto žvilgsnis krypsta į G.Clooney kolegas – kitus Holivudo aktorius – Leonardo di Caprio, Johną Travoltą, Seaną Penną, jau anapilin iškeliavusius Rocką Hudsoną, Jeaną Mare, Jamesą Deaną.
Nė vienas šių Holivudo vyrų, kurių dauguma dėl AIDS iškeliavo anksčiau laiko į kapus, nėra atvirai prabilęs apie savo seksualinę orientaciją.
Argi mūsų madų dizaineriai, svarsto žurnalistas, yra progresyvesni? Mažiau kaustomi baimės, įvairiausių tabu? Ar mes italai, palyginti su Holivudu – labiau demokratiški?
Apžvalgininkas teigia, kad, jo žiniomis, vienintelis iš Holivudo žvaigždžių, devintojo dešimtmečio pradžioje atvirai paskelbęs apie savo seksualumą, buvo aktorius Rupertas Everettas. Žmogus, kuris ne tiek norėjo deklaruoti kitokią savo seksualinę pakraipą, kiek atkreipti dėmesį į homofobų aršumą, nepakantumą kitokiam Dievo kūriniui.
Jis atkreipia dėmesį ir į dvi aktores, atvirai prakalbusias apie lesbietiškus santykius – Jodie Foster ir Sharon Stone, argi jos vienos – kitokios? O kitos?
Vėliau patyręs diskriminaciją kaip aktorius ir eilinis žmogus R.Everetas, teigia apžvalgininkas, viešai pareiškė visiems pasaulio gėjams nesekti jo pavyzdžiu – juk Holivude jokios demokratijos, anot aktoriaus, nėra. Ir tai, pasak „La Repubblica“ žurnalisto, yra tik dar vienas įrodymas, kaip toli nuo šių dienų progreso liko Holivudas. Kino sostinė, kurioje aktorius negali laisvai atskleisti savo asmenybės.
„Kaip bebūtų liūdna, Holivudo žvaigždės – gėjai – yra priversti savo paslaptį nusinešti su savimi į kapus. Vienas jų, matyt, bus gražuolis Venecijos moterų dievaitis G.Clooney“ – svarsto apžvalgininkas.
Jei Holivudo cenzūra yra priklausoma nuo ekonominių varžtų, tai dar galima suprasti. Juk visa kino pramonė yra Kinijos, Indijos ir kai kurių islamo religijos valstybių įtakos zonoje. Iš ten atkeliauja didžiausias pelnas. O šių tautų religija žvelgia vienpusiškai į kitokią aktorių seksualinę orientaciją. Nukarpomi kontraktai, pinigai, žlunga karjera. Kas gi to nori ir siekia?
Būtent todėl homofobija triumfuoja garsiose praeityje matytose juostose, tokiose kaip „Filadelfija“, „Amerikos grožybės“, „Kuprotas kalnas“, „Milkas“ ir kitose.
Apžvalgininko išvada – mes, italai, dažnai vadinami atsilikusiu pietų Europos kraštu, meno žmonių nediskriminuojame. Visam pasauliui aišku, kad menininkai – kitokios seksualinės orientacijos. Beveik visi arba dauguma jų. Mes, italai, ne islamo religijos atstovai, bet, neatsižvelgiant į religiją, italams aišku, kad nė vienas Dievo kūrinys šioje žemėje negali būti engiamas.
