Talentingasis 33-ejų režisierius atidaro Venecijos kino „Bienalę“ antrą kartą per pastaruosius trejus metus. 2016-siais „Kalifornijos svajos“ (La La Land) po Venecijos krikšto nuskriejo iki šešių „Oskarų“ triumfo. Ar pasikartos ir vėl ta pati sėkmės banga su „Pirmuoju žmogumi“?
20 vyrų ir 1 moteris
Alberto Barbera’os vadovaujamas Venecijos kino festivalis aiškiai pozicionuoja renginį draugišku amerikiečiams, didžiosioms Holivudo studijoms ir internetinių televizijų gigantams. Visi Kanų festivalio praradimai tapo Venecijos laimikiais. Meno vadovas surinktą konkursinę programą drąsiai vadina „vieną sykį per dešimtmetį pasikartojančia galimybe“. Dėl prestižinio „Auksinio liūto“ susigrums Alfonso Cuaronas, broliai Joelis ir Ethanas Coenai, Mike’as Leigh, Olivier Assayasas, Jacquesas Audiardas, Luca Guadagnino, Paulas Greengrassas, Yorgos Lanthimos, Laszlo Nemesas, Carlos Reygadas ir kiti vyrai.
21 filmo visumoje tik vienintelį režisavo moteris – australė Jennifer Kent, išgarsėjusi prieš ketverius metus siaubo trileriu „Babadukas“. Nugalėtoją nulems pernai „Auksinį liūtą“ prisijaukinęs ir „Oskaru“ už geriausią režisūrą apdovanotas Guillermo del Toro („Vandens forma“). Per spaudos konferenciją meksikiečių režisierius pagarsino matantis kine susidariusią problemą, kad sudarydami programas festivaliai nekreipia dėmesio į lyčių lygybės kriterijų.
Žiuri prezidentas vylėsi, kad 2020 metais prestižiniuose festivaliuose varžysis po lygiai vyrų ir moterų. Įdomu, ką tą akimirką mąstė gausiai kritikuojamas Alberto Barbera, kuris nevykusiai aiškinosi, kad moterų režisuotų filmų neįmanoma surasti. Kaip ten bebūtų, paralelinė ir nepriklausoma Venecijos programa „Venecijos“ programa įrodė, kad lygybė įmanoma ir savo konkursinę programą sudarė iš 6 vyrų ir 6 moterų.
Kultinio nusileidimo kronikos
Patriotiškai kosminiam „Pirmajam žmogui“ bus sunku konkuruoti su stipriais varžovais ir įsiteikti spalvingą miuziklą „Kalifornijos svajos“ pamilusiems žiūrovams.
Nepriekaištingai išpildyta ir meistriškai surežisuota drama pernelyg nukrypsta į smulkmenas ir detales, tad aktoriai pasiklysta tarp kosminės technikos, skrydžių trajektorijų, bandymų, susijungimų, mygtukų, ryšio priemonių. Atkuriamąją dokumentiką labiau primenantis vaidybinis filmas neturi jokios dramaturginės intrigos. Mes žinome jo laimingą pabaigą – 1969 m. liepos 20 d. Neilas Armstrongas pirmasis iš žmonių išsilaipino Mėnulyje ir ištarė per radiją žodžius: „Hiustonai, erelis nusileido!“.
Damienas Chazelle’as supranta, kad žiūrovai regėjo ne vieną filmą apie kosmosą ir jis tikrai ne pirmas atsigręžė į Neilą Armstrongas. Netgi Venecija dar visai neseniai prieš penkerius metus atsidarinėjo su Alfonso Cuarono kosmine „Gravitacija“. Todėl jaunasis vunderkindas mėgina praplėsti tradicinio biografinio filmo ribas, kurdamas klaustrofobinę atmosferą senamadiškuose kosminiuose laivuose ir nugrimzdamas į garso efektus.
„Pirmasis žmogus“ labiausiai ir nustebina tikroviškumu, kad žiūrovai įsitikintų, kaip baisiai, kraupiai ir nejaukiai skraidė amerikiečių astronautai, kol NASA šaltajame kare žūtbūt stengėsi aplenkti Sovietų Sąjungos kosmoso ekspertus. Siaubinga rizika ir mirties tikimybė visuomet tūnodavo šalia.
Neilas Armstrongas yra JAV didvyris, tad žmonės domėsis mažiau girdėtais garsiausio astronauto privataus gyvenimo momentais. Iš „Kalifornijos svajų“ grįžtantis Ryanas Goslingas vaizduoja Neilą Armostrongą nepalaužiamu, pasitikinčiu savimi, pasiaukojusiu darbui, užtikrintu, nerodančiu jokių emocijų vyru. Jis slepia besikaupiančią baimę ir nežinomybę net nuo rūpestingos šeimos.
Jautrumas prasibrauna tik trumpam po 3-jų metų dukrelės mirties nuo piktybinio ir nepagydomo tumoro. Netektis giliai sukrečia šaltakraujišką Neilą Armstrongą, nors jis sugeria sielvartą ir ašaroja tik niekam nematant. Astronautas neatsikrato širdgėlos net palikęs pėdsakus Mėnulyje ir nusiskraidina ne tik prisiminimus. Kažin, ar visi jo poelgiai yra pagrįsti realiais įvykiais.
Iš pernelyg anksti sužibėjusio ir beatodairiškai liaupsinamo Damieno Chazelle’o daug tikimasi ir reikalaujama. „Pirmasis žmogus“ vis dėlto yra silpniausias filmas po „Atkirčio“ ir „Kalifornijos svajų“. JAV kosmose jis bet kokiu atveju bus dievinamas ir automatiškai svarstomas nominacijomis, bet Steveno Spielbergo prodiusuotas filmas rizikuos užstrigti ten, kur Neilas Armstrongas nėra žinomas šiuolaikiniam jaunimui, kai nustos veikti žavingai vienodo Ryano Goslingo charizma.
„Netflix“ + Venecija = meilė
Venecijos kino festivalis atidarymo ceremonijoje „Auksiniu liūtu“ už gyvenimo ir karjeros nuopelnus apdovanojo britų kino veteranę Vanessą Redgrave („Hovardo pabaiga“, „Džiulija“, „Neįmanoma misija“, „Koriolanas“, „Atpirkimas“, „Kamelotas“, „Bostoniečiai“), kurią atlydėjo antrasis vyras aktorius Franco Nero.
Dar viena pirmosios dienos esminė sensacija – „Netflix“ internetinės televizijos įsiveržimas į Italijos rinką. Kanai stabdė turtingąjį milžiną įvairiais skandalais ir prancūziškais įstatymais, o Venecija draugiškai priėmė į glėbį. „Netflix“ atsidėkojo įsigydamas pirmąjį itališką filmą „Ant mano odos“ (On My Skin), kuris kaip tik pasirinktas antrojo pagal svarbą konkurso „Horizontai“ atidarymo seansui.
Interneto monstras planuoja išleisti viso pasaulio internetuose tikrų įvykių kriminalinę dramą tą pačią dieną, kai prasidės filmo sklaida. Platintojams tokia strategija nepatinka ir jie viešai jau trimituoja apie gręsiančius finansinius nuostolius, bet Venecijos filmų atrankos bosas Alberto Barbera aklai gina dosnųjį „Netflix“. Jis tvirtina, kad tai yra naujos kino platinimo perspektyvos ir taip palaiko interneto televizininkų užmojus pripratinti žmones, kad kino nebūtina žiūrėti salėse.
„Ant mano odos“ neišsiskiria ypatingais siurprizais. Panašų filmą jau esatę matę kitose formose. Įžanginė scena maždaug išduoda, kaip tragiškai viskas baigsis. Režisierius Alessio Cremonini atsuka laiką septynias dienas atgal, kai vieną tykų vakarą jaunuolis italas Stefano savo automobilyje šnekučiavosi su bičiuliu, parūkydami cigaretę. Tuoj prisistatę policininkai suranda paslėptus kelis gramus kokaino.
Areštuotas jaunuolis apklausiamas be advokato, tampomas po tėvų namus patikrinimams, žiauriai sumušamas, šantažuojamas išduoti tiekėjus, kankinamas psichologiškai, uždaromas kelioms valandoms į kalėjimo kamerą ir vėl vežiojamas po teismus. Patirta nugaros trauma ir vaikino skundai niekam nekelia abejonių, nes neteisybė, atsainumas ir policijos smurtas prieš net nenuteistus piliečius Italijoje triumfuoja tyloje. Per lemtingąją savaitę Stefano kalbėjosi bent su 140 žmonių, tačiau tik keli iš jų suvokė, kad jam reikalinga skubi medicininė pagalba.
Niūri agonija įsimena realistišku ir benefisiniu aktoriaus Alessandro Borghi pasirodymu. „Netflix“ žiūrovai visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, netrukus po Venecijos kino festivalio gaus galimybę pamatyti tragiškus įvykius atkuriančią dramą „Ant mano odos“ savo namuose. „Netflix“ dar bus minimas ir linksniuojamas Venecijoje, nes vien 3 internetinės televizijos finansuoti ir atstovaujami filmai dalyvauja oficialioje konkursinėje programoje.
