Žiūrovai galės pamatyti daugiau nei šimtą filmų, patogiai suskirstytų pagal temas ir žanrus į dvi nacionalines konkursines programas, šešias tarptautines konkursines programas ir net trylika specialiųjų teminių programų. Neseniai pristatęs atnaujintą identitetą, skirtą didinti kino prieinamumą, festivalis atskleidžia nacionaliniame konkurse dalyvaujančius filmus, kurie bus rodomi su subtitrais kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (SKN), o Vilniuje vykstantys seansai – su garsiniu vaizdavimu žmonėms su regos negalia.
Septynioliktus metus skaičiuojantis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis tapo svarbiausiu ir didžiausiu išskirtinai trumpametražius filmus pristatančiu renginiu Lietuvoje, pirmuoju atveriančiu kino festivalių sezoną. Kaip ir kasmet, itin daug žiūrovų dėmesio susilaukia nacionalinės konkursinės programos, iš kurių patyrusi tarptautinė žiuri renka geriausią lietuvišką trumpametražį filmą.
„Nacionalinis konkursas – viena pagrindinių festivalio ašių, atskleidžianti ne tik naujausias kino tendencijas bei atliepianti aktualias temas, bet, svarbiausia, supažindinanti auditorijas su nauja kino kūrėjų karta. Labai džiaugiamės, jog šalia pradedančiųjų kino talentų festivalio programoje – ir tarptautinį pripažinimą pelnę, Lietuvos vardą pasaulyje garsinantys režisieriai ir režisierės“, – sako festivalio vykdomoji direktorė Gabrielė Cegialytė.
Viena iš festivalio konkursinių programų sudarytojų, kinotyrininkė ir kino kuratorė Mantė Valiūnaitė sako: „Į nacionalinį konkursą buvo pateikta virš penkiasdešimt filmų, tad atrankos procesas buvo tikrai nelengvas. Svarbiausiu kriterijumi išsikėlėme filmo išbaigtumą ir gebėjimą pasirinktą temą atskleisti trumpu metru. Taip pat mums svarbu buvo atskleisti ir rūšių įvairovę, kad programoje būtų ir vaidybinių, ir dokumentinių, ir animacinių filmų. Manau, sudaryta programa puikiai atspindi šiandieninį jauną lietuvių kiną.“
Kas rūpi lietuviško trumpojo kino kūrėjams?
Filmai, kurie sausį varžysis dėl geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulo, tradiciškai suskirstyti į dvi nacionalines konkursines programas, kurias sudaro 11 filmų. Šiemet atrinktuose kūriniuose atsispindi ryškios, skirtingos emocijos, filmų režisieriams itin rūpi jausmų pasaulis.
Pasak vieno iš festivalio konkursinių programų sudarytojų, režisieriaus, scenaristo ir edukatoriaus Andriaus Blaževičiaus, pirmosios nacionalinės konkursinės programos filmų bendru vardikliu galėtų būti šaltis. „Visuose filmuose personažai susiduria su šalčiu tiesiogine arba perkeltine to žodžio prasme – ar tai būtų stingdantis Sibiro klimatas, atšiauri Vilniaus naktis, sistemos abejingumas, ar emigranto patirtis“, – sako Andrius.
Programą pradės Rimanto Oičenkos filmas „Reisas“, kviesiantis leistis į kelionę laivu „Nemunėlis“ iš Klaipėdos uosto 1975-aisiais metais. Indrės Juškutės filme „Sulaikymas“ žiūrovais leis naktį areštinėje su sulaikyta mergina, o Rinaldo Tomaševičiaus šalčiu alsuojančio pavadinimo filme „-15“ – Aleksėjaus bandomasis laikotarpis laisvėje ir keblios naktinio Vilniaus situacijos. Programą pratęs „Purga“ – Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo dueto animacija, pasakojanti apie 1942-uosius metus prie Laptevų jūros ir čia dėl išlikimo kovojančius tremtinius, o Arno Balčiūno filme „Hablo dėsnis“ stebėsime nebylaus jaunuolio nepritapimo statybų aikštelėje istoriją.
Apie santykius – autentiškai ir nenuobodžiai
Antroji nacionalinė konkursinė programa palies visad aktualią tarpusavio santykių temą. Pasak vienos iš konkursinių programų sudarytojų Mantės Valiūnaitės, „santykiai – dažna filmų tema, bet tam, kad apie juos prabiltumei autentiškai, reikia daug drąsos, gebėjimo reflektuoti ir žengti žingsnį nuo savo patirties link universalių temų. Šią užduotį skirtingomis kino rūšimis stengiasi įgyvendinti jaunieji Lietuvos kino kūrėjai: animacija, vaidybinis, dokumentinis ir eksperimentinis kinas šioje programoje žvelgia į santykius su tėvais, atsisveikinimą su brangiu draugu ir santykį su pačiu savimi.“
Skirmantos Jakaitės animacinis filmas „Daug geresnis“ pakvies pabūti su vyru, kuris nerimaudamas laukia tyrimų rezultatų, Mildos Augustaitytės „Numeris Vienas“ palydės dvylikametį Arianą, besiruošiantį šokių čempionatui, Severinos Vaičiūnaitės filme „Kai aš buvau malalietka“ sužaižaruos skirtingų jausmų paletė, kai Sofija sugrįš į apleistus vaikystės namus. Eksperimentinis kūrinys „Dear Dad“, kurio autorė – Austė Urbanavičiūtė, klaus kaip integruoti sudėtingas vaikystės patirtis į suaugusio žmogaus gyvenimą, o Vilmos Razgutės animacija „Burbule“ žiūrovus nukels į ateitį, kurioje po klimato katastrofų dirbtinis intelektas bendrauja ir dirba su žmonėmis. Programą vainikuos Vytauto Katkaus filmas „Uogos“, praėjusiais metais varžęsis Kanų kino festivalio trumpametražių filmų kategorijoje. Jame pasakojame subtili tėvo ir sūnaus istorija, jau sužavėjusi daugybę žiūrovų ir tarptautines žiuri.
Filmus konkursinėms programoms atrinko kino kuratorė ir kinotyrininkė Mantė Valiūnaitė, režisierius, scenaristas ir edukatorius Andrius Blaževičius bei kino kritikė, žurnalistė Ieva Šukytė. Vilniaus trumpųjų filmų festivalio programoje – ir daugiau filmų, pakviesiančių pasinerti į pašėlusį, neįtikėtiną ir širdį suvirpinantį trumpametražių filmų pasaulį, kurie bus pristatyti netrukus.
Visi 17–ojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio filmai bus rodomi sausio 17-23 d. kino teatruose Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose bei namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.
