Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių vykdomas projektas „Kino sklaida regionuose“ buvo pristatytas praėjusią savaitę sostinėje surengtoje Lietuvos kino centro organizuotoje konferencijoje ir Kultūros ministerijoje. Šio projekto siekis – profesionalią kino įrangą įdiegti regionuose, kurie šiuo metu neturi galimybės rodyti kokybiško kino.
„Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Giedrė Simanauskaitė atkreipė dėmesį, kad tik 17-oje iš 60 Lietuvos savivaldybių šiuo metu yra nuolat veikiantys kino teatrai ar skaitmeninti kino ekranai kultūros centruose. Didžiuosiuose miestuose nuolat veikiantys kino teatrai įsidiegė skaitmeninę vaizdo ir garso įrangą, leidžiančią rodyti kokybišku DCP formatu.
Kaip „Tauragės kurjeriui“ sakė Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, Tauragė atitinka pagrindinius kriterijus, kad tokia įranga būtų sumontuota Tauragės kultūros rūmų salėje. Vienas kriterijų – Tauragė nutolusi nuo pagrindinių šiuolaikinę įrangą turinčių kino salių per vidutiniškai 100 kilometrų. Artimiausi profesionalūs kino teatrai yra Gargžduose, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Anot V.Bartušio, kai per 30 minučių kino salė gyventojams nepasiekiama, tai jau laikoma problema. Tauragė dalyvauti šiame projekte gali ir dėl to, kad atitinka ir kitus kriterijus: kultūros rūmų salės dydį, gyventojų skaičių rajone.
Tauragės kultūros centro vadovas patikslino, kad minimas projektas susijęs tik su DCP įrangos įrengimu jau įrengtose salėse. Apie naujų kino teatrų statybą ar kino salių įrengimą nekalbama.
"Lyginant Baltijos šalis Lietuva turi mažiausiai skaitmeninio kino taškų. Estija turi 80, Latvija – 65, o Lietuvoje – tik 54, įskaičiavus „Forum Cinema“ kino sales. Ir dabar rengiamas projektas visų savivaldybių neaprėptų, tačiau Tauragei yra reali galimybė, nes atitinkame projekto kriterijus. Kol kas kinas Tauragės kultūros rūmuose rodomas multimedijų projektoriumi", – kalbėjo pašnekovas.
Projektą „Kino sklaida regionuose“ vykdo Lietuvos kino centras. Kultūros ministerija ir Lietuvos kino centras lėšų planuoja gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Ar finansavimas Tauragei bus skirtas, turėtų paaiškėti vasarą, sėkmės atveju įranga turėtų būti įdiegta iki metų pabaigos. Vienam taškui tokia įranga – ekranas su įgarsinimu gali atsieiti iki 100 tūkstančių eurų.
"Į filmus tauragiškiai eina labai noriai. Pernai rodėme 27 filmus, o seansų buvo dar daugiau. Salė tuščia tikrai nebuvo, o kai kuriuos filmus rodėme po kelis kartus, pavyzdžiui, filmą „Tarp pilkų debesų“ net keturis kartus. Bendradarbiaujame su įmone „Baltas ekranas“, jie atveža pačius naujausius filmus. Kaip pavyzdys, penktadienį išėjo filmo premjera, o pirmadienį jį jau rodėme pas mus. Problema tik tai, kad filmus demonstruojame per multimediją, todėl nėra kokybės. Neturime ir didelio ekrano scenos priekyje, kad būtų galima matyti iš visų vietų. Nusikerpa šonai – filmą gali matyti tik 300 žiūrovų, nors salėje telpa 430 žmonių", – sakė V.Bartušis.
Kino, tai yra modernaus kino, ekrano klausimas buvo paliestas ir per politinius debatus prieš rinkimus. Būsimai valdžiai pasiųsta žinia: kad ir kas laimėtų rinkimus, tegu nesugadina Kultūros centro planų, nes Tauragės kultūros centro direktorius V.Bartušis įdėjo jau daug pastangų, kad turėtume galimybę Tauragėje matyti profesionaliai rodomus filmus. Kad neatsitiktų taip, kaip su baseinu, – vietoj keturių takelių, kuriems būtų buvę galima gauti finansavimą iš valstybės, turėsime tik du ir už savo biudžeto pinigus.
