Šią kino juostą galima vertinti įvairiais aspektais. Galima stebėti, kaip atrodė cirkas prieš daugiau nei šimtą metų, galima bandyti įžvelgti, kokius visuomenės vertybių pokyčius fiksuoja besikeičiantys cirko trupių pasirodymai, o galima ieškoti ir filosofinių prasmių – ką galima padaryti dėl pramogos, pralinksminimo, kiek ten yra apsimetinėjimo ir tikrumo. Subtili džiaugsmą spinduliuojančių klounų pasirodymų ir netrukus su buteliu alkoholio praeinančio klouno metafora ar nesėkmingi triukai tai neblogai perteikia.
Arba galima tiesiog mėgautis harmoningai susiliejančiu vaizdų ir apgaubiančios muzikos deriniu.
Daugelis šiame filme rodomų kino epizodų yra iš Vakarų Europos ir JAV. Režisierius sakė, kad taip yra dėl to, kad ir didžioji dalis rastos archyvinės medžiagos yra būtent iš ten – tarkime, iš Azijos ar Afrikos filmuotų pasirodymų likę itin mažai. Visgi pastabesni žiūrovai gali išvysti ir Rytų Europoje nufilmuotų cirko pasirodymų.
Mes visi esame tokie patys gyvūnai, mūsų visų elgesio modeliai panašūs.
Tačiau režisierius sakė, kad geografinis faktorius net nėra svarbiausias – nagrinėdamas kino įrašus jis įsitikino, jog cirko pasirodymų principai yra universalūs, jie šimtus metų atsikartoja įvairiose pasaulio vietose. „Mes visi esame tokie patys gyvūnai, mūsų visų elgesio modeliai panašūs“, – sakė režisierius. Jis teigė, kad cirko trupių pasirodymų stebėjimas yra dar vienas būdas pažvelgti į veidrodį.
Nors režisierius ir sakė, kad daugelis triukų bėgant šimtmečiams nepasikeitė, visgi stebint archyvinius įrašus ir žvelgiant į praeitį, galima užfiksuoti ir besikeičiančias visuomenės vertybes, tai, kas tampa nepriimtina. Pavyzdžiui, dabar cirkuose nebeleidžiami tam tikri pernelyg žiaurūs triukai su gyvūnais. Stebint filmą gali šokiruoti ir epizodai su vaikais – jie ne tik dalyvauja rizikinguose triukuose, bet ir, pavyzdžiui, kaunasi tarpusavyje su bokso pirštinėmis. „O juk kažkada JAV tai buvo populiari, mėgstama pramogos rūšis“, – apie tai, kokius visuomenės pokyčius pramogų kultūroje fiksuoja cirko gyvenimas, pasakojo režisierius.
Filmo struktūrą padiktavo pats cirkas
Filme matyti ir keli nepavykę cirko trupių pasirodymai. Režisierius pusiau rimtai sakė, kad mielai būtų panaudojęs ir daugiau tokių epizodų, tačiau buvo sudėtinga juos archyvuose rasti – visgi ten dažniausiai – reklaminė medžiaga, kurioje, savaime suprantama, nesėkmių buvo stengiamasi nerodyti.
Nors kai kam perskaičius šio filmo aprašymą gali susidaryti įspūdis, kad kino juosta stokoja aiškesnio siužeto ir struktūros, visgi iš tiesų nėra taip, – filmas sudėliotas pagal aiškią atliekamų numerių schemą bei tai, kokias emocijas iššaukia pasirodymai.
Režisierius susitikimo metu sakė, kad filmo struktūrą, emocinę kreivę padiktavo patys cirko pasirodymai. „Juk nuo ko viskas prasideda? Cirkas atvyksta į miestą. Tad ir filmą pradėjau nuo cirkų įsikūrimo vaizdų iš skirtingų vietovių“, – pasakojo režisierius. Vėliau filme – pirmasis cirko trupės pasirodymo numeris, kylančios problemos, kiti numeriai, ir pamažu artėjama prie džiaugsmingos atomazgos, kurią filme simbolizuoja stambiais planais rodomi žiūrovų veidai. „Toks ir yra cirkas – melodramatiška pradžia, kova ir džiaugsmas bei grožis pabaigoje“, – sakė režisierius.
Toks ir yra cirkas – melodramatiška pradžia, kova ir džiaugsmas bei grožis pabaigoje.
Darbas su muzikantais – tarsi dialogas
Nemažai žmonių šį filmą renkasi vien jau dėl jo garso takelio, kurį sukūrė garsios islandų grupės „Sigur Ros“ nariai Georgas Holmas ir Orri Pállas Dýrasonas, bendradarbiaudami su kompozitoriumi Hilmaru Örnu Hilmarssonu, jiems pritaria Pietų Islandijos nacionalinis choras. Muzika kuria šio filmo atmosferą, diktuoja ritmą, ir režisierius susitikimo metu sakė, kad su atlikėjais buvo sutarta, jog visa filme skambanti muzika turi būti sukurta specialiai šiai kino juostai, o ne panaudota ankstesnė kūryba.
Muzikantams režisierius pateikė pirminį sumontuoto kino medžiagos variantą, remdamiesi kuriuo jie ėmė kurti garsinę šio filmo viziją, ritminę struktūrą. „Darbas kartu buvo tarsi dialogas – jie pasiūlydavo, koks ritmas turėtų būti, o aš galėjau sutikti arba nesutikti“, – sakė režisierius, pripažinęs, kad darbas su muzikantais buvo vienas didžiausių iššūkių, laimei, sėkmingai pavykęs.
