Šiame filme nėra žodžių, tačiau sakyti, kad jame nėra pasakojimo, būtų klaidinga. Jame surinkti archyviniai kadrai iš cirko, rodeo ir vodevilio pasirodymų nuo filmavimo kameros išradimo iki maždaug septintojo dešimtmečio.
„Viskas dėl šou“ parodo kone kiekvieną cirko pramogą, kuri kada nors buvo populiari: klounai, šokėjai, akrobatai, išsilaisvinimo meistrai, gyvūnų dresuotojai, peilių mėtytojai ir t.t. Netrūksta ir rodeo bei burleskos pasirodymų, bei tokių pramogų, kurias sunku priskirti kategorijai, kaip kad „žmogus-patrankos sviedinys“ arba degantis naras, šokantis į degantį baseiną.
Benediktas Erlingssonas atliko titanišką darbą ieškodamas, atrinkdamas ir grupuodamas pasirodymų ištraukas, aprėpiančias beveik šimtmetį. Vaizdajuosčių kokybė – tiek filmavimo, tiek išsilaikymo prasme – labai įvairi. Vis dėlto viename filme puikiai dera tiek naujienų juostos, tiek mėgėjiški kadrai.
Netradicinė dokumentika
Paprastai neklausiame kaip jaučiasi, ruošiasi pasirodymui ar leidžia laisvalaikį mus linksminantis žmogus.
Garso takelis yra ypatingas „Viskas dėl šou“ akcentas, išskiriantis šią dokumentiką iš kitų. Jį kūrė grupės „Sigur Rós“ nariai George‘as Holmas ir Orri Pállas Dýrasonas, bendradarbiaudami su kompozitoriumi Hilmaru Örnu Hilmarssonu bei gitaristu Kjartanu Hólmu.
Muzika groja nenutrūkstamai, kaip vientisas kūrinys, bet keičiasi sulig kiekviena tema. Skambesys varijuoja nuo lyriškų, „Sigur Rós“ kūrybai būdingų melodijų iki trankaus operinio metalo. Ji sukuria labai savotišką atmosferą, kviečiančią būtent ne mėgautis rodomais vaizdais, o juos apmąstyti.
Juk paprastai neklausiame kaip jaučiasi, ruošiasi pasirodymui ar leidžia laisvalaikį mus linksminantis žmogus. Dažnai nematome kaip nežymiai krūpteli peilių mėtytojo asistentas, kurio veidas iš pažiūros šaltas. Tačiau, kai viskas parodoma stambiu planu, nekreipti į tai dėmesio sunku.
Pramogų pasaulis kaip visuomenės veidrodis
Viena vertus, šis filmas rodo tam tikrą visuomenės evoliuciją. Jis siūlo iš naujo įvertinti, ką laikome pramoga ir kur yra jos ribos. Natūralu, kad kai kurie dalykai dėl vienokių ar kitokių priežasčių tampa neskoningi, kiti tiesiog atsibosta. Tačiau žiūrint filmą ne kartą kils klausimas: kas buvo tie žmonės, už tokius reginius mokėję pinigus?
Sutikite, šiandien vargu ar daugelį prajuokintų besikaunantys baltieji lokiai arba vaikas, kuriam virš galvos skrieja peiliai. Tai būtų keista. Netgi ne tiek neskoninga, kiek žiauru. Tačiau nenuostabu, kad laikais, kai vaikų, o ypač gyvūnų, teisės reiškė labai nedaug, jie buvo naudojami kaip garantuotas būdas prikaustyti auditorijos dėmesį.
Laikais, kai vaikų, o ypač gyvūnų, teisės reiškė labai nedaug, jie buvo naudojami kaip garantuotas būdas prikaustyti auditorijos dėmesį.
Vis dėlto, jei cirko šou, pasitelkiantis vaikus ar gyvūnus, piktina bei liūdina, turbūt nereiktų pamiršti, kad žmonijos istorija mena ir kur kas žiauresnių atvejų. Juk kadaise šou buvo tapę ir tokie dalykai kaip gladiatorių kautynės iki mirties. Aišku, tuo metu nebuvo kameros, kuri galėtų tai užfiksuoti ir parodyti vėlesnėms kartoms.
Kaip bebūtų, „Viskas dėl šou“ neišvysite nei nelaimingų atsitikimų, nei deformuotų ar iš tiesų save žalojančių žmonių. Jų archyvuose turbūt netrūksta, tačiau šokiravimas nėra šio filmo tikslas. Tai juosta, pasakojanti apie tuos laikus, kai dėl žiūrovų dėmesio tikrai buvo daroma viskas. Ir tenka pripažinti, esminių pokyčių pramogų industrijoje – ne tiek jau daug.
