Maištas ir meilė
„Viskas, ką myliu“, nukeliantis į 1981-uosius, Solidarumo judėjimo įkaršti ir kovą prie Sovietų valdžią, pasakoja apie paauglių pankroko grupę. Sujudusios šalies fone skleidžiasi ne tik jų maištas prieš sistemą, bet ir naujų potyrių magija: pirmoji meilė ar pirmoji paslapčia išgerta vyno taurė bei surūkyta cigaretė.
Perteikdamas tai, kuo gyveno Lenkijos jaunimas prieš 30 metų, režisierius Jacekas Borcuchas užfiksavo vieną svarbiausių momentų šalies istorijoje. Tai pirmasis lenkų filmas, kuriame šalies devintojo dešimtmečio įvykiai nušviečiami jaunosios kartos akimis.
Režisierės Agnieszkos Holland vadovaujama komisija išrinko „Viskas, ką myliu“ lenkų kandidatu „Oskaro“ nominacijai gauti. Komisijos teigimu, „Viskas, ką myliu“ buvo pasirinktas dėl įvairiapusiškumo: filmas spinduliuoja šilumą, tačiau tuo pat metu čia akis į akį susiduriama su komplikuota šalies istorija, kurią ne taip jau paprasta perkelti į didžiuosius ekranus.
Lygino su lietuviškais filmais
Nors kino kritikas Skirmantas Valiulis nedrįsta iš anksto vertinti filmo „Viskas, ką myliu“ pasisekimo JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimuose, tačiau svarsto, kad nuoširdi ir melodramiška istorija gali rasti savo kelią. „Profesionalumo lygis šiame filme, be abejo, išlaikytas“, – priduria kritikas. Filme jis taip pat rado panašumų su daugeliui lietuvių legendiniu filmu – Raimundo Banionio „Vaikais iš Amerikos viešbučio“, o pagrindinį filmo aktorių Mateuszą Kosciukiewiczių lygino su lietuvių aktoriumi Sauliumi Balandžiu jaunystėje.
Atkreipia dėmesį į aktorius
Tuo tarpu kultūrinio portalo www.g-taskas.lt įkūrėjas ir kino apžvalgininkas Paulius Rymeikis neslėpė susižavėjimo pagrindine filmo aktore Olga Frycz: „Pagaliau pažiūrėjus filmą bus galima svaigti ne apie nepasiekiamas žvaigždes, bet tas, kurios gyvena vos pervažiavus sieną. Puikus režisieriaus pasirinkimas filmui, kuriame tokia svarbi tų pirmųjų kartų naivumo ir tikėjimo dvasia".
Filmą premjeros metu žiūrėjusi dizainerė Sandra Straukaitė teigia baltai pavydėjusi, kad filmo apie tą laikmetį dar nėra sukūrę lietuviai. Ji ypatingai giria perteiktą devyniasdešimtųjų estetiką: „Puikiai parinkti kostiumai, šukuosenos, viskas labai natūralu ir neholivudiška. Režisieriai galėjo lengva ranka įnešti daugiau Holivudo, nes, pavyzdžiui, jaunuolio tėvą vaidinantis aktorius labai panašus į Džeimso Bondo vaidmens atlikėją Danielį Craigą. Bet to nepadarė ir tuo labai džiaugiuosi“.
Lenkijos debiutas „Sundance“ kino festivalyje
„Viskas, ką myliu“ garbės lentynoje jau puikuojasi ne vienas apdovanojimas: Lenkų kino festivalyje 2009 m. juosta triumfavo dviejose kategorijose, o metais vėliau tarptautiniame kino festivalyje Portugalijoje „Festroia“ filmas buvo įvertintas CICAE (organizacija, vienijanti nekomercinius kino teatrus ir festivalius Europoje) prizu.
„Viskas, ką myliu“ – pirmasis lenkiškas filmas, dalyvavęs „Sundance“ kino festivalyje.
