Tai sukuria dvi hipotetines filmo auditorijas. Pirma, tie, kuriems Vytautas Kernagis buvo reikšminga asmenybė. Jiems juosta turėtų padėti pamatyti jį per kitokius akinius. Antra, tie, kurie ar dėl amžiaus, ar dėl kitų priežasčių, apie Vytautą Kernagį žino tik keletą priedainių. Jiems šis žmogus – ne legenda. Antrajai publikos daliai dokumentinis filmas galėtų paaiškinti, kodėl kažkada artistas buvo toks svarbus. Svarbiausia – galėtų pateikti raktą, kaip įsimylėti kūrybą to, su kuriuo prasilenkei.
Aš patenku į antrąją žiūrovų kategoriją. Augau šeimoje, kur V.Kernagis niūniuotas bei cituotas dažnokai. Bet man tai visų pirma buvo laidų vedėjas. Dainuojamoji jo poezija ar socialiniai komentarai ėjo ir praėjo prieš mano erą. Todėl „Kernagiui“ turėjau pagrįstą lūkestį bent iš dalies geriau suvokti menininko svarbą.
