„USS Enterprise“ ir jo kapitonas Kirkas (aktorius Chrisas Pine‘as) su įgula Federacijos įsakymu atlieka dešimties metų trukmės ekspediciją nežinomose kosmoso platybėse.
Ekspedicijos pusiaukelėje „USS Enterprise“ sustoja naujausioje ir toliausiai nuo namų esančioje Federacijos bazėje, kurioje juos pasiekia pagalbos šauksmas. Vedina kilnaus tikslo, komanda pakliūva į vado Kralo ir jo kariaunos nagus. „USS Enterprise“ nukrenta į nežinomos planetos orbitą. Kirko įgula privalo vieni kitus surasti ir sustabdyti Kralą, ketinantį sunaikinti visą Federaciją.
Kai J.J.Abramsas ėmėsi režisuoti nostalgijos persmelktą kosmoso klasiką, dauguma iš mūsų negalėjo tverti džiaugsmu. J.J.Abramsas ne tik prikelia legendas, bet sugeba pritraukti naujus jos gerbėjus. Šiais metai visiškai užaugintas Abramso kūdikis perduodamas kitam.
J.Linas yra žinomas kaip vienas pagrindinių „Greiti ir įsiutę“ serijos kūrėjų. „Greiti ir įsiutę“, mano pastebėjimu, pasikeitė iš filmų apie automobilius į filmus apie superherojus, vairuojančius automobilius. Kyla klausimas, ar po J.Lino „Žvaigždžių kelias“ taip pat nepavirs į kažką visai kito?
Nors tai pirmasis režisieriaus projektas šioje serijoje, tačiau jau galima akivaizdžiai išvysti „Greiti ir įsiutę“ pėdsakus.
Nors tai pirmasis režisieriaus projektas šioje serijoje, tačiau jau galima akivaizdžiai išvysti „Greiti ir įsiutę“ pėdsakus.
Įtampos kupinose scenose atpažįstame J.Lino baisiai mėgstamus „per plauką nuo mirties“ epizodus, kai, pavyzdžiui, personažas tiesiogine to žodžio prasme kabo ant prarajos laikydamasis tik viena ranka. Būtent dėl tokio įtampos kūrimo būdo filmas praranda daug potencialo neleisdamas žiūrovui išties išsigąsti. Na, nes nejaugi šis personažas nugarmės nuo skardžio jau filmo pradžioje?
Vienas pagrindinių dalykų, išlaikančių žiūrovo dėmesį, yra įdomūs ir išvystyti personažai bei atmosfera, kurią jie kuria. Chrisas Pine‘as, Zachary Quinto, Zoe Saldana, Simonas Peggas, Karlas Urbanas puikiai atliko savo vaidmenis šioje naujų laikų kosminėje odisėjoje. K.Urbanas, įkūnijęs daktarą Makojų, puikiai suvaidinio duetu su Z.Quinto, atliekančiu legendinio Spoko vaidmenį.
S.Peggas, matyt, dėl savo puikaus humoro, atliko ne tik aktoriaus, bet ir scenaristo pareigas. Būtent jo šviežias humoro jausmas įnešė naujo žavesio į „Žvaigždžių kelią“, priversiantį kvatotis atsilošus.
Jeigu man reikėtų papasakoti visų trijų filmų siužetą trumpai, visi pasakojimai turbūt skambėtų labai panašiai. Filmų kūrėjai laikosi taisyklės: „Nereikia keisti to, kas nesugadinta“. Na, kol kas tai veikia, šiame filme taip pat. Įdomu, kiek ilgai?
Kaip minėjau, filmo istorija rutuliojasi beveik vienodai, tačiau visos trys dalys, tiek J.J.Abramso rankose, tiek J.Lino, turi vieną slaptą kozirį – sugebėjimą vizualumą derinti su muzika. J.Linas išspaudė iš savęs viską, pademonstruodamas, jog vaizduotę turi ir jis. Nors filmas nepasižymi giliu draminiu aspektu, tačiau vizualia prasme jis lenkia daugumą kitų šio žanro filmų. Scena, kurioje panaudotas legendinis „Beastie Boys“ kūrinys „Sabotage“, privertė ir mane linkčioti galva ir trypti kojomis.
Įdomu, jog visos trys dalys tiek fanų, tiek kritikų aukštai įvertintos. Žinoma, pirmasis blynas pats skaniausias, tačiau pastarieji du tikrai ne ką prastesni už pirmtaką. Tai puikus pavyzdys, kaip padaryti, kad trečiojo filmo prakeiksmas išnyktų – atiduoti projektus kūrėjams, kurie nori kurti, o ne daryti greitus pinigus žmonių sentimentais.
Apibendrinus, „Žvaigždžių kelias į begalybę“ tai filmas, kuris puikiai telpa į „popkorninio“ filmo rėmus. Nors filme nėra dramos, dėl kurios nerimautume ar verktume, o siužetai beveik tokie patys kaip ir ankstesniuose filmuose, tačiau žiūrovas gauna tikrai aukštos kokybės pramogą, į kurią eina. Labai geras humoras, puikūs aktoriai, iki galo išdirbtas veiksmas ir nuostabūs vizualieji efektai garantuoti.
