Mes turime apie 30 skirtingų koldūnų įdarų receptų, taigi šis patiekalas yra itin įaugęs į mūsų pasaulėjautą. Normalu yra tie skoliniai, kurie seniai atėjo į lietuvių virtuvę. Pripratom – neatiduokim.
„Baltų lankų“ knygyno organizuotoje diskusijoje dalyvavo knygos „Metai už stalo. Kalendorinių švenčių ir sezoniniai valgiai“ autorė, Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotoja Nijolė Marcinkevičienė ir žurnalistas, keliautojas A.Čekuolis.
Diskusijos „Lietuvių virtuvės kelionė laiku“ dalyviai nesutarė vienu klausimu – dėl tikrųjų, nacionalinių lietuvių valgių. Anot N.Marcinkevičienės, lietuviai drąsiai gali teigti, kad koldūnai ar cepelinai – tikras tradicinis lietuviškas valgis.
„Mes turime apie 30 skirtingų koldūnų įdarų receptų, taigi šis patiekalas yra itin įaugęs į mūsų pasaulėjautą. Normalu yra tie skoliniai, kurie seniai atėjo į lietuvių virtuvę. Pripratom – neatiduokim“, – paragino moteris.
Tačiau su tuo nenorėjo sutikti A.Čekuolis, teigęs, kad cepelinai – gana svetimas lietuviams patiekalas, kurių pavadinimas buvo atneštas I Pasaulinio karo ir bombas virš Lietuvos mėčiusių metalinių dirižablių – cepelinų.
 |
| Diskusijos vedėjas Kristupas Baublys ir Nijolė Marcinkevičienė |
Pasak A.Čekuolio, Lietuvą bulvės pasiekė tik XIX a. pradžioje, o taip lietuvių mėgiama silkė mus pasiekė tik prieš 200 metų – jas į šalį iš Norvegijos veždavo žydų prekeiviai.
„Valgį gina pilvas, jis ir pasakys, kas skanu“, – diskusiją linksmai baigė A.Čekuolis.
N.Marcinkevičienės teigimu, mūsų tauta ypač turėtų didžiuotis ruginiais patiekalais, duona, varškės sūriu, kuriuos lietuviai valgė jau daugiau nei prieš 100 metų. Autorės knygoje galima rasti ir tokių dabar egzotiškai atrodančių patiekalų kaip pienių šaknų kava.
„Arba pienė ant duonos, arba į puodą“, – apie senolių virtuvės įpročius atsiliepė N.Marcinkevičienė.
Diskusijoje buvo aptartos ir šių laikų gastronominės kryptys. Pasak A.Čekuolio, konservavimas eina užmarštin – dabar kuo toliau, tuo labiau vertinami šviežesni produktai. Žurnalisto teigimu, net parduotuvėje pirktose ir iš pirmo žvilgsnio šviežiose salotose pilna konservantų.
Todėl ir raginu jaunuolius mažiau „mieruotis“ ir greičiau „ženytis“ – išsigydysite visas savo skrandžio opas.
„Todėl ir raginu jaunuolius mažiau „mieruotis“ ir greičiau „ženytis“ – išsigydysite visas savo skrandžio opas“, – juokėsi 78 metų ir vyriausiu pasaulyje laidų vedėju neoficialiai tituluojamas A.Čekuolis.
Žurnalistas susirinkusiai publikai davė kelis vertingus patarimus, pavyzdžiui, kad už kokybišką ir šviežią mėsos filė nereikia bijoti mokėti daug, o gaminant iš šviežios mėsos jos nesūdyti – ji turi natūralaus sūrumo.
„Geros mėsos mušti negalima, reikia mušti blogą vyrą“, – šeimininkėms patarė A.Čekuolis, pats mėsiškus šedevrus kuriantis tik iš šviežios mėsos ir patiekalus gardinantis „aukso vertės“ Modenos actu.
Antrojoje renginio dalyje, pavadinimu „Odė skilandžiui“ paaiškėjo eilėraščių konkurso „Sukurk odę skilandžiui“ nugalėtojai, kurie buvo apdovanoti skilandžiais. Visai neseniai lietuviškas skilandis buvo įtrauktas į Europos Sąjungos tradicinių gaminių registrą ir buvo paskelbtas nacionaliniu kulinariniu paveldu.
