Intriguojantys ir pripažinti kūriniai
Vilniaus knygų mugės proga pasirodo garsaus serbų rašytojo Milorado Pavičiaus, net keletą kartų rekomenduoto Nobelio literatūros premijai, romanas „Chazarų žodynas“, autoriui atnešęs pasaulinį pripažinimą. Apie chazarų tautą pasakojama pasitelkiant krikščioniškus šaltinius (Raudonoji knyga), musulmonų šaltinius (Žalioji knyga) ir hebrajiškus šaltinius (Geltonoji knyga). Netradicinės formos romano intriga – vyriškas ir moteriškas knygos egzemplioriai. M.Pavičiaus proza pelnytai gretinama su G.G.Marquezo ir J.L.Borgeso kūryba. „Chazarų žodyną“ iš serbų kalbos vertė Laima Masytė.
Pirmą kartą lietuviškai pasirodo garsaus šiuolaikinio anglų rašytojo Grahamo Swifto romanas „Vandenų žemė“, laikomas vienu geriausių XX a. britų romanų. Jame plėtojamos žmogžudystės, kraujomaišos, kaltės ir pamišimo temos siekia folknerišką mastą. Jį vertė Laimantas Jonušys.
Stefano Zweigo knyga „Trys meistrai: Balzacas, Dickensas, Dostojevskis” pratęsia skaitytojų pamėgtą ankstenį Zweigo „Trijų meistrų“ tomą apie Casanovą, Stendhalį ir Tolstojų. Šią knygą išvertė Austėja Merkevičiūtė.
Poezijos gerbėjus pradžiugins populiaraus poeto Algimanto Baltakio rinktinė „Antakalnio vigilijos“ sudaryta iš 1980–2010 metų kūrybos.
Įdomiausi leidiniai
Knyga „Neužmirštamas Vaižgantas” – tai pirmas didelis atsiminimų rinkinys apie lietuvių literatūros klasiką Juozą Tumą–Vaižgantą (1869–1933). Knygoje, kurią sudarė J. Tumo–Vaižganto memorialinio buto–muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas, daug laiškų, esė, nuotraukų ir kitos įdomios medžiagos.
Sigito Gedos (1943–2008) poezijos gerbėjus nudžiugins meilės lyrika – jo vėlyvųjų eilėraščių rinkinys „Siuita Virginijai“ parašytas su aistra, vyro ir moters ryšio įtampa. 2009–aisiais išleista S. Gedos versta pasaulinės literatūros šedevro – Dantės trilogijos „Dieviškoji komedija“ antra dalis „Skaistykla“.
Iš poetų būrio drąsia jauno žmogaus saviraiška išsiskiria Donatas Petrošius. Už savo antrąją knygą „Aoristas“ poetas apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią 2009 metų knygą.
Justino Marcinkevičiaus užrašų, pokalbių, viešai sakytų kalbų, esė knyga „Pažadėtoji žemė“ apima 1988–2008 metų laikotarpį ir sudėtingą Lietuvos gyvenimo realybę.
Birutės Jonušaitės romanas „Baltų užtrauktukų tango“ vaizduoja įvairių kartų lietuvių emigrantų nuotykius Amerikoje. Daugiausia vietos skiriama moterims – jų kovai už vietą po saule, svajonėms apie šeimą, toli paliktus vaikus, meilės ilgesį.
Poetės Juditos Vaičiūnaitės memuarinės prozos knyga „Mabre viešbutis“ gausiai iliustruota nuotraukomis iš šeimos archyvo. Naujai atsiskleidžia J. Vaičiūnaitės gyvenimo aplinkybės ir detalės, istorinis ir kultūrinis kontekstas, kūrybos bruožai.
Algimanto Bučio studija „Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha“ skiriama besidomintiems senovės lietuvių kultūra. Tyrinėtojas rašo apie nežinomus Mindaugo laikų sakralinius tekstus, XIII a. lietuvių kilmės šventuosius – Šv.Charitiną Lietuvaitę ir šv. Daumantą Timotiejų, aptaria pirmąjį lietuvių literatūros kūrinį apie karaliaus Mindaugo sūnų Vaišvilką.
