Baigęs Kuibyševo (dabar Samaros) aviacijos institutą M.Soloninas šešerius metus dirbo slaptame karo pramonės konstruktorių biure. Prasidėjus „perestroikai“, 1987 metais jis tapo vienu pirmųjų nepriklausomų sąjunginių organizacijų konferencijų Maskvoje dalyviu. Darbas su karinėmis paslaptimis tapo pavojingas, nes bet kurią akimirką galėjo būti sukurpta „šnipinėjimo“ byla. Teko keisti darbą ir dirbti kūriku. 1988 metais M.Soloninas organizavo pirmąjį Samaroje visuomeninį politinį klubą „Perspektyva“. Jau nuo mokyklos laikų būsimasis istorikas domėjosi Antruoju pasauliniu karu ir perskaitė visą tuo metu prieinamą literatūrą.
Griauna mitus
Žlugus SSRS, pirmaisiais metais iš slaptų karo archyvų prasisunkė pirmieji dokumentų ir faktų šaltinėliai. Būtent „šaltinėliai“, nes tuometis Rusijos prezidentas B. Jelcinas nesurizikavo atidaryti visų komunistinio režimo archyvų. Stulbinanti Solonino sukaupta informacija sudarė galimybes pažvelgti į 1941 m. tragediją visiškai naujai. Daugiametis tiriamasis darbas, surinkti dokumentiniai įrodymai apie Antrojo pasaulinio karo pradžią SSRS leido padaryti vienareikšmę išvadą. Svarbiausia katastrofos priežastis buvo ne karinės technikos ar pajėgų kiekis. Viskas daug paprasčiau ir žiauriau: po pirmųjų šūvių Raudonoji armija tapo nevaldoma ginkluotų žmonių minia, žaibiškai virstančia nesuskaičiuojamomis beginklių belaisvių kolonomis. Milijonai šautuvų, dešimtys tūkstančių tankų ir lėktuvų buvo palikta. Tokia išvada negailestingai griovė visą sovietinę Didžiojo tėvynės karo istoriografiją. Remiantis sukurtais mitais apie karą, išauklėtos kelios sovietinių žmonių kartos.
Nuo pogrindžio iki pripažinimo
2003–iaisiais po ketverių įtempto darbo metų M.Soloninas parašė pirmąją knygą „Statinė ir lankai“ ir kreipėsi į Rusijos leidyklas, siūlydamas ją išleisti. 32 leidyklos atsisakė. Autorius kreipėsi į Ukrainos leidyklas ir vėl keturiolika atsisakė. Tik penkioliktoji nedidelė leidykla „Atgimimas“ sutiko knygą publikuoti. Įvyko proveržis. Knyga jau kitu pavadinimu „Birželio 22–oji: katastrofos anatomija“ Rusijoje išleista daugiau kaip 10 kartų.
Pirmosios knygos sėkmė leido istorikui tęsti darbą toliau: išleistos knygos „Ant taikiai miegančių aerodromų“, „23 birželio: diena M“, „25 birželio: kvailystė ar agresija“, „Mozgoimenije: Didžiojo karo suklastota istorija“. Šie leidiniai akivaizdžiai atskleidžia tiek senas komunistines, tiek naujausias Antrojo pasaulinio karo falsifikacijas. M.Solonino knygos išverstos į čekų, slovakų, lenkų, estų kalbas ir išleistos daugiau kaip 200 tūkst. tiražu.
Lietuvių kalba knyga „Birželio 22–oji: katastrofos anatomija“ publikuojama pirmą kartą.
Susitikimas su M. Soloninu bei knygos „Birželio 22–oji: katastrofos anatomija“ pristatymas vyks vasario 19 d. 17 val. Litexpo parodų rūmų 5.3 salėje.
