Kaip Vilniaus knygų mugėje šeštadienį pristatant laureatą sakė knygos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Jūratė Sprindytė, komisijos slaptas balsavimas lėmė būtent šio kūrinio laimėjimą ne tik todėl, kad ji priklauso stipriam lietuviškos memuaristikos žanrui, bet ir dėl to, kad knyga turi platų kultūrologinį kontekstą.
„Vyresni žmonės skaitys atpažindami savo ir savo tėvų karo ir pokario tikrovę, o jauni žmonės susipažins su tuo, ko nebepažįsta. Ši knyga labai turinininga, M.Martinaitis labai giliai užkabina tai, ką pasakoja – tai gilus arimas, žemdirbių kultūros nykimo, žūties apibendrinimas“, – kalbėjo J.Sprindytė.
„Jis rašo apie jums nežinomą savo gyvenimo laikotarpį – vaikystę, paauglystę su visais vargais, nepritekliais, džiūvėsiais, sunkvežimiais, to kaimo bėdomis, ir vis tiek sako “mes gyvenome„ – tokia pagrindinė mintis. Ačiū, kad ir jūs gyvenote“, – per rinkimų rezultatų pristatymą sakė knygos redaktorius Valentinas Sventickas.
Anot J.Sprindytės, iš septynių literatūrologų sudaryta komisija slapto balsavimo metu skyrė M.Martinaičio knygai keturis balsus, po vieną surinko dvi poezijos knygos – Donato Petrošiaus „Aoristas“, Lauryno Katkaus „Už 7 gatvių“ – bei Vytauto Martinkaus istorinis romanas „Žemaičio garlėkys“. Laureatas bus apdovanotas Kovo 11–osios išvakarėse Vileišių rūmuose.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologai M.Martinaičio kūrinį atrinko iš tradiciškai sudaryto kūrybiškiausių pernai išleistų knygų dvyliktuko.
Daugiau nei pusę literatūrologų atrinktų kūrinių šįkart sudarė poezijos knygos. Į dvyliktuką taip pat pateko Henriko Čigriejaus „Žiemių pusėje giedra“, Valdo Gedgaudo „Kario šešėlis“, Aušros Kaziliūnaitės „20 proc. koncentracijos stovykla“, Sigito Parulskio „Pagyvenusio vyro pagundos“, Dianos Šarakauskaitės „Medžiai mano tėvai“.
Į kūrybiškiausios praėjusių metų knygos titulą taip pat pretendavo Lauros Sintijos Černiauskaitės apsakymas ir apysaka „Kambarys jazmino krūme“, Marko Zingerio romanas „Rudens ir pavasario pasikalbėjimas“ bei debiutas – Ievos Toleikytės apsakymų rinkinys „Garstyčių namas“.
Daugiau nei pusę į dvyliktuką patekusių knygų išleido Rašytojų sąjungos leidykla
Kasmetinė premija už praėjusiais metais išleistą šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinį instituto įsteigta 2003 metais. Laureatą iš 12 kandidatų slaptu balsavimu renka instituto literatūrologų vertinimo komisija. Atrankos kriterijus – kūrybiškumas.
Kūrybiškiausia 2008–ųjų knyga pernai išrinkta Danutės Kalinauskaitės esė–novelių knyga „Niekada nežinai“.
