Nesu dailės ekspertas ar žinovas. Nepasakyčiau, kad esu ir aistringas dailės gerbėjas, nors apie tai šiuo metu rašau. Labiau esu mėgėjas pasigrožėti tapytojų sugebėjimais, nes tam jaučiu švelnų pavydą.
Mano susidomėjimas daile baigėsi su spalvinimo knygelių atsiradimu. Jos nejučiomis suvaržė kūrybines plotmes ir įstatė į siaurus kontūrų spalvinimo rėmus.
Tai patyręs galiu drąsiai sakyti, kad didžioji dalis lietuvių taip pat su tuo susidūrė. Tik ar tautiečiai susimastė, kad jei neturi tam tikrų gebėjimų – neturi ir teisės kritikuoti tų, kas jų turi?
Kartais tikrai verčiau patylėti, nei į orą laidyti absurdiškus „juokelius“.
Pirmadienį iš didžiausio Graikijos meno muziejaus buvo pavogti trys paveikslai. Vieno iš jų autorius yra Pablo Picasso. Didžiosios Britanijos žiniasklaida suskubo įvertinti vieno žymiausių XX amžiaus tapytojų darbo kainą. Ji pasirodė esanti nei per didelė, nei per maža: 1939 metais tapytas paveikslas vertinamas keliais šimtais tūkstančių svarų sterlingų (litais tai būtų keli ar kelios dešimtys milijonų. Britai neįvardino tikslios kainos).
Tai visiški centai turint omenyje, kad vienas brangiausių pasaulio paveikslų „Berniukas su pypke“, taip pat nutapytas ispano P.Picasso, 2007 metais aukcione parduotas daugiau nei už 110 milijonų JAV dolerių (daugiau nei 220 milijonų litų).
Garsėjęs kaip XX amžiaus kubizmo krypties tapytojas, lietuvių interneto komentatorių buvo negailestingai sumaišytas su atliekomis.
„Neįgalaus žmogaus kūrinys“, „Tokio paveikslo pas save nei namie, nei garaže tikrai nekabinčiau“, o dar kur talentingieji burnotojai, pareiškę – galėčiau geriau. Tokie ir šiek tiek pagražinti komentarai pasklido internete, vos tik komentatoriai išvydo pavogtą P.Picasso paveikslą „Moters galva“ („Women‘s head“ – angl.).
Dar viena istorija. 2011 metų liepos pabaigoje sulaukęs 88-erių metų mirė vienas žymiausių ir gerbiamiausių Didžiosios Britanijos dailininkų Lucianas Freudas.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Luciano Freudo paveikslas buvo parduodas už daugiau nei 20 mln. svarų |
Tapytojas buvo žinomas dėl savo paveiksluose vaizduojamų aktų ir portretų.
Lietuvių komentatoriams tereikėjo paskaityti, kad tapytojo darbas, kuriame vaizduojama mieganti apkūni moteris, aukcione parduotas už daugiau nei 20 milijonų svarų sterlingų (apie 84 milijonus litų) ir jie puolė į ataką.
Vieni rėkė „begemotas kažkoks“, kiti sakė, kad ten pavaizduota Vilija Blinkevičiūte, treti – Kazimiera Prunskienė. Tačiau tik maža dalis prisiminė, kad apkūni moteris anuomet buvo laikoma tikru grožio etalonu.
Manau, jau vien dėl to, kad L.Freudas moterį pavaizdavo iš realios bendruomenės, o ne iš utopiškos iliuzijos, ar „Photoshop“ apdirbtų viršelių, buvo verta už jo darbą sumokėti tokią krūvą pinigų.
Pasaulyje lietuviai garsūs interneto sparta, krepšinio tradicijomis, savižudybių skaičiumi, neaiškiais politiniais sprendimais (kad ir dėl Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Alesiaus Beliackio), bet Lietuvoje vieni kitus atpažįstame kaip ekspertus. Nustokime save taip vadinti.
Kokie mes ekspertai. Net krepšinio subtilybes išmanančių yra ne beveik trys milijonai, o viso labo kelios dešimtys. Likusieji apie krepšinį suvokia tiek pat, kaip ir geba įvertinti dailės kūrinius: „nemoka žaisti/aš nutapyčiau geriau“.
Pasauliui vis labiau įgaunant visuotinį migracijos poreikį (dėl darbo, gyvenimo sąlygų), lietuviai demonstruoja savo „išmanymą“, internete trimituodami savo kritiškai juokingą požiūrį į pasaulinio garso menininkus.
Belieka tikėtis, kad su laiku mus aplankys meno pasaulyje vertinamų dailės darbų čia Lietuvoje, galerijose, kur galėsime tai pamatyti savo akimis ir susidaryti įspūdį ne iš internetinės nuotraukos. Kitu atveju, nelabai jau malonu, kad prie mūsų tautos žinomumo visatoje prisidės ir neišmanymas.
„Viską“ ir „gerai“ išmanantiems vertėtų perfrazuoti straipsnio pradžioje minėtą frazę: „Liežuvį naudokit pagal paskirtį. Tegul už jus kalba žinios, o ne kvaili žodžiai.“
