Kenas Kesey (1935–2001)
Garsaus romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ autorius buvo priklausomas nuo LSD. Kenas Kesey priklausė kontrkultūrinei grupei „Linksmieji išdaigininkai“, organizavo vakarėlius, kuriuose buvo svaiginamasi narkotikais.
Jis į istoriją įėjo kaip vienas žinomų žmonių, kuris inscenizavo savo mirtį. Taip jis norėjo išvengti kalėjimo dėl marichuanos laikymo. Visgi policija jį sugavo, ir K. Kesey 5 mėnesius praleido kalėjime. Vėliau jis grįžo pas šeimą į Oregoną, kur ir praleido likusią gyvenimo dalį.
Hunteris S. Thompsonas (1937–2005)
Žurnalistas ir rašytojas Hunteris S. Thompsonas parašė garsųjį romaną „Baimė ir neapykanta Las Vegase“, kuriame aprašė savo 1971 metais vykusias keliones. Romano herojus į kelią leidosi gerokai apsirūpinęs narkotikais.
Rašytojo biografiją rašęs E. Jeanas Carrollas išsamiai aprašė Hunterio S. Thompsono kasdienybę – kokainas, LSD, kanapės ir migdomieji vaistai.
Thomasas De Quincey (1785–1859)
Rašytojas opiumo pirmą kartą pabandė 1804 metais, kad palengvintų neuralgijos keliamas skausmus. Iki 1812 metų jis bent kartą per savaitę svaigindavosi savo malonumui, o vėliau opiumą pradėjo vartoti kasdien.
Didžiąją gyvenimo dalį Thomasas De Quincey buvo priklausomas nuo opiumo. Visgi vienu metu jam pavyko ištverti 61 dieną neapsvaigus.
Philipas K. Dickas (1928–1982)
Haliucinogeniniai narkotikai Philipą K. Dicką įkvėpė parašyti daug fantastinių romanų, tarp jų ir „Do Androids Dream of Electric Sheep?“. Jis vartodamas narkotikus buvo toks produktyvus, kad sugebėjo parašyti 11 romanų, esė ir apsakymų rinkinį.
Rašytojas pats pripažino, kad iki 1970 metų parašytas knygas jis kūrė apsvaigęs nuo amfetamino.
Charlesas Dickensas (1812–1870)
Visiems puikiai žinomas rašytojas, literatūros genijus Charlesas Dickensas buvo didelis opiumo mėgėjas. Šį narkotiką jis vartojo visą gyvenimą – iki pat savo mirties.
