„Žvilgteli į geltoną viršelį, ir iškart švysteli saulė, mintyse – atostogos, paplūdimys ir, be abejo, gera nuotaika, – sako Knygos.lt vadovas Artūras Karosas. – Norėjosi sukurti seriją, kuri būtų vientisa ir puikiai nuteiktų. Svarbu ir tai, kad pirkėjui galime pasiūlyti itin puikią kainą: bet kuri kolekcijos knyga kainuoja 5 eurus.
Knyga – lengva ir patogaus formato. Galima netaupyti vietos, į lagaminą įsidėti ne vieną knygą, o grįžtant namo jas palikti viešbučio lentynėlėje kitiems skaitytojams ir vietoj jų parsivežti lauktuvių. Dar vienas svarbus faktas – knygos puikiai atrodo lentynose, gali tapti gražia interjero puošmena. Pats rikiuoju jas į lentynas ir ketinu išvingiuoti tikrą geltonų knygų kelią!“
Knygos.lt kolekcija – tai šimtas įvairaus žanro knygų: nuo šiurpą keliančių skandinaviškų trilerių iki ašaringų ir jausmingų romanų, nuo kosmoso užkariavimo pasakojimų iki neįtikėtinų tikrų istorijų iš pirmų lūpų, nuo vienu ypu perskaitomų romanų iki susimąstyti verčiančių modernios literatūros perlų.
-
„Literatūrinių slinkčių“ dalyviai kūriniuose kalbės apie seksualinę prievartą, psichologines traumas ir metafizinį gausmą
-
Prancūzijos leidykla „Gallimard“ išleis K.Sabaliauskaitės „Petro imperatorę“ klasikos serijoje „Folio“
-
Istorikas apie A.Kuznecovo „Babyn Jarą“: „Ši knyga bus svarbi, kol gyvuos barbarybė, deja, tai reiškia – visada“
Iš Billo Gateso lentynos
Filmą su Mattu Damonu matė daugelis, o ar skaitėte Andy Weiro romaną „Marsietis“, pagal kurį jis ir pastatytas? Juolab šį romaną į rekomenduojamų vasarai knygų sąrašą yra įtraukęs pats Billas Gatesas.
Prieš šešias dienas Markas Votnis tapo vienu pirmųjų žmonių, vaikščiojusių Marse. Dabar jis neabejoja, kad taps pirmuoju, mirusiu Raudonojoje planetoje. Netikėtai užklupusi smėlio audra priverčia misijos „Arėjas 3“ narius skubiai evakuotis iš Marso. Kolegų paliktas kaip žuvęs Markas visgi išgyvena, tačiau lieka visiškai vienas toli nuo Žemės.
Jis negali pranešti, kad yra gyvas. Jei ir pavyktų perduoti žinią, maisto atsargos pasibaigs anksčiau, nei atvyktų gelbėjimo komanda. Galimas daiktas, astronautas nemirs iš bado. Labiau tikėtina, kad jį pribaigs sugadinta technika, negailestinga aplinka ar paprasčiausia žmogiška klaida. Kad ir kaip būtų, Markas dar nelinkęs pasiduoti. Pasikliaudamas sumanumu, inžinieriaus įgūdžiais ir nepalenkiamu atkaklumu, niekada nenuleidžiantis rankų astronautas įveikia vis naujas iš pažiūros neįveikiamas kliūtis.
„Knyga pralenkia filmą šimtą kartų. Iš koto verčiantis sąmojis, privertęs mane kvatoti balsu, nuostabūs siužeto vingiai... Kai pagrindinis herojus pakliūdavo į bėdą, bandydavau kartu su juo galvoti, kaip ją spręsčiau aš, ir visuomet būdavau nustebinta. Knyga tikrai verta 10 balų!“ – Knygos.lt atsiliepimą paliko neprisistačiusi skaitytoja.
Su Baracko Obamos rekomendacija
Stephanie Land memuarai „Valytoja“ įkvėpė „Netflix“ serialą „Maid“, šią knygą yra rekomendavęs perskaityti JAV prezidentas Barackas Obama.
„Serialas man labai patiko ir sukrėtė, bijojau, kad knyga nuvils. labai apsidžiaugiau, kad taip nenutiko. Seriale yra šiek tiek nerealių, perspaustų dalykų, o šiuose atsiminimuose – viskas gyva ir tikra iki skausmo. Labai rekomenduoju kaip įkvėpimo šaltinį jaunoms moterims. Viskas – jūsų rankose“, – Knygos.lt rašė Edita M.
„Kaskart išliejusi pamatus, pastačiusi sienas, sudėjusi grindis ir netgi uždengusi stogą būdavau tikra, kad viskas tuoj vėl ims griūti. Mano užduotis buvo išgyventi, nusipurtyti dulkes ir vėl viską atstatyti.“ Knyga vienišai motinai, pajusti, kad ji nėra tokia viena. Mūsų daug. Labai. Tada truputį gal lengviau. Truputį“, – antrino ir Kristina B.
Stefanės Land svajonė studijuoti ir tapti rašytoja dūžta į šipulius, nes po vasaros romano neplanuotai pastoja. Stefanė greitai supranta, kad už savo sprendimą gimdyti bus atsakinga viena, ir suplėšo prašymą priimti į koledžą. Norėdama išgyventi ir išmaitinti save su dukra ji įsidarbina valytoja: kiauras dienas šveičia svetimus klozetus, blizgina virtuves, keičia nešvarią patalynę ir stebi nepažįstamųjų gyvenimus.
Jos dienos ištirpsta automobilyje pakeliui iš vieno tvarkomo namo į kitą, vežant nuolat sergančią Miją į darželį ar pas buvusį smurtaujantį mylimąjį ir bandant prasimanyti papildomų darbų. Ji beprotiškai bijo ko nors nespėti, ką nors pamiršti ir dar labiau sugadinti jųdviejų su dukra gyvenimą, tačiau nepaliauja stengtis dėl geresnės ateities.
Po Italijos saule
André Acimano „Vadink mane savo vardu“ – pasaulinis bestseleris, išleistas daugiau nei 30 šalių. Pagal jį sukurtas to paties pavadinimo vaidybinis filmas 2018 metais už geriausią scenarijų įvertintas „Oskaru“, nominuotas daugiau nei dviem šimtams apdovanojimų, iš jų pelnė 95.
Tą vasarą Elijo tėvų viloje Italijos Rivjeroje apsistojęs jaunas vyras turėjo būti tik dar vienas akademinio sluoksnio atstovas, vienas tų, kurie kasmet buvo kviečiami čia pailsėti ir padirbėti prie rankraščių. Pirmas žvilgsnis, pirmas atsainus mostas – ir svečias užvaldo Elijo mintis. Muzika, knygos, baseinas, dviračiai... Meilė, aistra, geismas...
Abu bando dėtis abejingi, tačiau net oras aplink juos įsielektrina nuo įtampos ir laukimo... „Vadink mane savo vardu“ – subtilus ir elegiškas pasakojimas apie pažinimą ir jaunystės aistrą, apie visišką artumą ir žymę visam gyvenimui paliekančią patirtį.
„Tai istorija, kurios veikėjais buvome (ar būsime) visi. Pirmosios meilės įkaitai, savęs atradėjai. Kai kiekvienas žvilgsnis keliantis dvejopus jausmus. Kai kiekvienas žingsnis ir prisilietimas yra toks nerangus. Ši knyga – viena seksualiausių istorijų, kurias teko skaityti“, – įspūdžiu dalijosi tinklaraštininkas Dmitrijus, @puikis.skaito.
Skaudus istorijos puslapis
Meg Waite Clayton romanas „Paskutinis traukinys į Londoną“ nukelia į 1936-ųjų Vieną, kai dviejų jaunuolių gyvenimas neatpažįstamai pasikeičia Hitlerio kariuomenei aneksavus Austriją. Viltį jiems suteikia teta Trudė – Gertrūda Veismiuler, kuri rizikuodama gyvybe veža žydų ir persekiojamų dėl politinių pažiūrų krikščionių vaikus iš nacių okupuotų teritorijų į šalis, sutinkančias jiems suteikti prieglobstį. Įtaigus romanas sukurtas remiantis tikrais operacijos „Kindertransport“ faktais, kai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš nacių okupuotų Europos šalių buvo išgelbėta dešimt tūkstančių vaikų.
„Paskutinis traukinys į Londoną“ išverstas į 20 kalbų, tapo tarptautiniu bestseleriu ir pateko į Nacionalinės žydų knygos apdovanojimų finalą.
„Jei jums, kaip ir man, patinka Antrojo pasaulinio karo knygos, kuriose yra drąsių moterų veikėjų, savo darbais garsinusių pasaulį ir pelniusių šlovę, tuomet šis kūrinys būtinai privalo atsidurti jūsų sąraše. Su didžiuliu džiaugsmu ir geromis emocijomis prisimenant pastarąjį romaną, savo apžvalgą noriu užbaigti tokiais žodžiais: „Stipri moteris yra tada, kai visi jos planai griūna, o ji vis tiek šypsosi, atrodo puikiai ir žino: jei nebus taip, kaip ji nori, reiškia bus dar geriau“, – rašė Jurgita, @mamospeledosuzrasai.
Trilerių gerbėjams
„Perskaičius šią knygą atsirado noras žvilgtelėti per petį“, – Knygos.lt įspūdžiu pasidalijo Andrius K., užvertęs bestselerių autorės Teresos Driscoll romaną „Aš stebiu tave“.
Traukinyje Ela Longfild stebi dvi paaugles, flirtuojančias su įtartinais vyrukais, kurie, pasirodo, ką tik išėjo iš kalėjimo. Iš pradžių ketinusi įsikišti ir neleisti merginoms veltis į pavojingą nuotykį, vėliau apsigalvoja. Kitą dieną išgirsta kraupią žinią: viena iš traukiniu važiavusių merginų – gražioji Ana Belard – dingo. Susikrimtusi Ela kreipiasi į policiją, bet, žinoma, jau per vėlu.
Prabėga metai: mergina vis dar dingusi, du įtartini vyrukai – taip pat. Į Elos pašto dėžutę keliauja keisti gąsdinantys laiškai, o nutylėti faktai sunkiai slegia ir Anos tėvą, ir drauge traukiniu važiavusią Sarą. Kas atsitiko Anai? Ar ji vis dar gyva? Kas šioje istorijoje yra nusikaltėlis, o kas – auka?
Aišku tik viena: paslaptį žino tas, kuris stebi nusikaltimo liudininkę Elą.
„Kartais manęs klausia, kodėl mano personažai turi išgyventi tiek daug sunkumų. Kodėl verčiu juos vaikščioti tokiais niūriais keliais? Mano atsakymas yra keli žurnalistinio darbo dešimtmečiai. Daugelį metų dirbant laikraščiuose ir televizijoje, man teko nušviesti ne vieną tikrai šokiruojančią istoriją.
Nuolat matydavau, kaip geriems žmonėms nutinka blogų dalykų. Šios skaudžios ir kartais išties šiurpios istorijos mane išmokė žavėtis drąsa. Gebėjimu greitai atgauti fizines ir dvasines jėgas. Gydančia meilės galia ir neblėstančia viltimi sulaukti teisingumo. Ir išgijimu“, – interviu yra sakiusi Teresa Driscoll. Taip pat geltonų knygų kolekcijoje galima rasti dar du šios autorės psichologinius trilerius – „Draugė“ ir „Pažadas“.
