„Sielos aistros“
René Descartes’o0tTraktatas publikuotas 1649 m., prieš pat autoriaus mirtį, yra paskutinis jo darbas, kuris iki šiol mažiau skaitomas ir tyrinėjamas nei kiti jo tekstai. Traktate ryškiau nei kituose jo darbuose atsiskleidžia R.Descartes’o mąstymas apie tikrojo žmogaus, sudaryto iš sielos ir kūno, prigimtį. Išsami psichinių reiškinių fiziologinė analizė pasitelkiama ne tik nematerialios sielos ir biologinio kūno sąveikos pažinimui, bet ir kaip moralinės išminties pagrindas. Traktatą leidykla pristatys Vilniaus knygų mugėje.
„Samprotavimas apie metodą“
„Samprotavimas apie metodą“ (1641 m.) yra vienas svarbiausių moderniosios filosofijos tekstų pakeitęs ne tik filosofijos, bet ir mokslo raidą. Jame Descartes’as pristato radikalios abejonės idėją, kuri įgalina mus pažvelgti į pasaulį iš kitokios, aiškios ir objektyvios perspektyvos.
„Metafiziniai apmąstymai. Laiškai ir atsakymai“
„Metafiziniai apmąstymai rašyti“ 1641-iais metais. Knygą sudaro šešios meditacijos, kuriose filosofas nagrinėja tikėjimo postulatų, religijos dogmų apgaulingumą bei pateikia detalų metafizinės sistemos aprašymą, tęsdamas savąsias teorijas, pradėtas formuluoti veikale „Samprotavimas apie metodą“.
„Filosofijos pradai“
„Filosofijos pradai“ (1644 m.) neretai yra traktuojamas kaip filosofo pasaulėžiūros santrauka, kadangi yra jo esminių veikalų – „Samprotavimo apie metodą“ bei „Metafizinių apmąstymų“ – idėjų sintezė. R.Descartes‘as čia pristato gamtos, fizikos dėsnių teorijas. Veikale pateiktas nuoseklus, sistemingas pasaulio vaizdas grįstas tobulai veikiančiais mechanikos dėsniais.
„Kas yra pamišimas?“
Darianas Leaderis šiandien yra vienas įdomiausių ir ryškiausių psichoanalizės balsų. Pristatydamas klasikinius pamišimo atvejus, analizuodamas vidinius ir išorinius virsmus, pasitelkdamas gausius kultūrinius išteklius ir psichoanalizės teorijas savo knygoje „Kas yra pamišimas?“ (2011 m.), Darianas Leaderis leidžiasi į tylaus, kasdieniško, neekscentriško pamišimo. Knygą bus galima įsigyti Vilniaus knygų mugėje.
„Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus“
Dviejų autoritetų nepripažįstančių filosofų Kęsto Kirtiklio bei Aldžio Gedučio monografija išsamiai nagrinėja krizėje atsidūrusius humanitarinius mokslus. Šiandienos humanitarinių mokslų įvaizdis yra siejamas su dvasios mokslais, praeities tyrinėjimais, tačiau jų teikiama nauda individui bei kolektyvinei dimensijai sumenksta dėl prastų darbo sąlygų, didelio darbo krūvio, neadekvataus atlyginimo. Teisinimosi režimu veikiantys humanitarai retai pastebi tai, kad pati jų bendruomenė yra susiskaldžiusi, išsibarsčiusi, be orientyro ir nekritiškai įtikėjusi savo tyrimų verte. Knygą taip pat bus galima įsigyti Vilniaus knygų mugėje.
„Nerimo sąvoka“
Sørenas Kierkegaard’as lietuvių skaitytojams yra gerai pažįstamas. „Nerimo sąvokoje“ (1844 m.) danų filosofas tyrinėja individo laisvės ribas. Ką reiškia tapti laisvu? Kaip išlikti autentišku? Kodėl nuo laisvės mus apima svaigulys? Ar laisvę galima prarasti? Kodėl laisvė mums kelia nerimą? Knyga pasirodys pavasarį.
„Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas ir Eretiški esē“
XX amžiaus filosofinių knygų seriją „Filosofemos“ papildysime ir dvejomis jau lietuviškai pasirodžiusiomis knygomis. Pirma, Michelio Foucault veikalu „Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas“, kuriame filosofas vykdo nusikaltimo genezės, baudimo sampratos raidos, bausmės ir valdžios ryšių analizę. Antra, paskutiniuoju čekų filosofo Jano Patočkos veikalu „Eretiški esē“, kuriame per fenomenologinę prizmę tyrinėjama istorijos sampratą. J.Patočka šioje knygoje kalba apie nuo savo graikiškojo paveldo nusigręžusią Europą.
„Apie pranašavimą“
Cicerono veikale „Apie pranašavimą“ leidžiamasi į svarstymus apie tai, kokie ženklai mums leidžia spręsti apie ateities įvykių tėkmę ir ar galimas sistemingas ateities spėjimo mokslas. Šis veikalas yra vienas pagrindinių šaltinių, kuriame Cicerono akimis žvelgiama į senovės Romos religiją bei jos santykį su pagrindinių senovės graikų filosofinių mokyklų sistemomis.
„Mąstymas ir judantysis“
„Mąstymas ir judantysis“ yra paskutinis filosofo Henri Bergsono tekstas (publikuotas 1934 m.), kurį autorius ruošė kaip įvadą į visą savo filosofiją, tuo metu jau iš esmės užbaigtą. Paties H.Bergsono nuostata buvo ta, kad visus kitus jo darbus reiktų skaityti, perskaičius būtent šį. Veikale išdėstytas trukmės intuicijos metodas, taip pat pateikiami anksčiau publikuoti tekstai, kuriuose šio metodo naudojimas yra identifikuojamas aiškiausiai ir kurie reprezentuoja Bergsono filosofijos visumą.
„Tarp fenomenologijos ir kognityvinių mokslų: permąstant skausmo disociacijos sindromus“
Skausmo patyrimas yra vienas iš seniausių klausimų fenomenologijos tradicijoje. S.Geniušo tikslas – iš naujo iškelti šį klausimą ir, remiantis klasikiniu fenomenologiniu metodu, suteikti jam ganėtinai naują atsakymą nagrinėjant skausmo disociacijos sindromus. Monografija leidžiama su Lietuvos kultūros tarybos pagalba.