15min skaitytojai R.Kmitos kūrinį išrinko tarp 5 favoritų lietuvių autorių grožinės literatūros kategorijoje – čia jis gavo 8 proc. balsų. Kategorijoje iš viso buvo išrinktos 5 geriausios knygos, o susumavus ekspertų ir skaitytojų balsus paaiškėjo, kad penktuose 15min knygos rinkimuose R.Kmita apdovanojamas už savo antrąjį romaną.
Daugiau apie 15min knygos rinkimus skaitykite čia.
Romanu virtusi pjesė
Romanas „Remyga“, kuris iš pradžių buvo kuriamas kaip pjesė, yra apdovanotas Rašytojų sąjungos premija.
Bendraudamas su teatrologe Nomeda Šatkauskiene, rašytojas yra pasakojęs apie romano gimimo užkulisius: „Po „Pietinia kronikų“ maždaug įsivaizdavau, kaip norėčiau dar kartą pasižiūrėti į Šiaulius, kokią miesto pusę norėčiau parodyti. Kaip tik tuo metu Valstybinis Šiaulių dramos teatras pasiūlė parašyti pjesę apie Šiaulius. Tad pradėjau turėtą idėją vystyti kaip pjesę ir turiu prisipažinti, kad ją rašyti buvo sunkiau nei romaną. Pjesėje privalai labiau išgryninti idėją, daug ko atsisakyti, palikti vietos režisieriui ir aktoriams. Kita vertus, iš anksto žinojau, kad pjesę statyti pakviestas Oskaras Koršunovas. Taigi, buvau ramus, kad jis tikrai suvaldys ir perkels į sceną mano sugalvotus siurrealistinius pjesės vaizdinius. Tai leido savęs nevaržyti ir per daug nesikamuoti dilemomis, kaip tai bus įgyvendinta scenoje.“
90-ąjį sezoną Valstybinis Šiaulių dramos teatras pradėjo „Remygos“ pristatymu. Dar prieš premjerą kalbėta, kad tai yra vienas laukiamiausių kultūros įvykių Šiauliuose.
„Šioje pjesėje atsiveria visiškai netikėtas Šiaulių vaizdas. Tvin Pyksas, palyginus jį su Kmitos „Remygoje“ atsiveriančiomis to meto Šiaulių keistenybėmis, fantazmais ir realybėmis, atrodytų kaip ramus ir nekeistas miestelis. Galbūt Tvin Pykse tokie „vėjo nunešti“ buvo kokie 1861-ieji metai, kai vyko pilietinis karas, beje, atnešęs laisvę 4 mln. vergų Amerikoje. Bet Lietuvoje pūtė toks stiprus laisvės vėjas, kad viską apvertė taip, kad net sunku suvokti“, – apie pjesę kalbėjo jos režisierius Oskaras Koršunovas. Visą pokalbį skaitykite čia.
Kitoks romanas
2016 metais pasirodęs R.Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ tapo tikru literatūriniu įvykiu šalyje. Daugelis skaitytojų tikėjosi, kad „Remyga“ taps bestselerio tęsiniu, tačiau pats knygos autorius sako, kad romanas „Remyga“ yra visai kitoks.
„Kai rašiau „Pietinia kronikas“, sakiau, kad sovietmečio tamsumas čia bus piešiamas šviesiomis spalvomis – taip, kaip jis buvo matomas paauglio akimis, o „Remygoje“ man labiau rūpėjo tamsioji sovietmečio pusė, bet ne konkretūs nusikaltėliai ar bankrotai, o universalesni vaizdiniai, apibendrinantys tą laiką. Su „Remyga“ atverčiu tarsi kitą monetos pusę. Gal dar bus knyga ir apie tos monetos briaunas, nes vis dar galvoju ir apie „Pietinia kronikų“ tęsinį“, – interviu 15min yra sakęs rašytojas.
Kaip rašoma knygos anotacijoje, tai romanas, kurio veiksmas vyksta Šiauliuose. Tačiau tai jau visai kitokia knyga. Apie nematomą, tamsiąją, Šiaulių pusę. Ir taip, tai knyga apie Lietuvą. Romanas apie milicininką, tampantį policininku. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas.
Pats autorius romaną „Remyga“ apibūdina taip: „Tai istorija apie vaikiną, kuris iš Afganistano karo traumuotas grįžta į gimtuosius Šiaulius. Jis bando savyje rasti jėgų sąžiningai gyventi sudėtingais permainų laikais, tačiau visuomenėje tuo metu vyksta didžiuliai tektoniniai lūžiai. Remyga stengiasi laviruoti, bet vienas, be kitų paramos jis nelabai ką gali padaryti. Turbūt daugiau žmonių bando juo pasinaudoti, negu jam padėti, o jis savo gyvenime nori tikrų dalykų.“
90-ąjį sezoną Valstybinis Šiaulių dramos teatras pradėjo „Remygos“ pastatymu.
Romano istorija plėtojama virsmo laikotarpiu – Sąjūdžio, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. R.Kmita, pristatydamas savo romaną, yra sakęs, kad kūrinyje norėjo kalbėti apie tai, kad daug dalykų šiame virsme liko nepasikeitę – liko traumos, liko nomenklatūra, ryšiai.
„Norėjau kalbėti apie tai, kad blogis lengvai nedingsta ir lengvai plinta. Tai romanas apie tai, kaip kovoti su blogiu, kai jo grėsmė išnyksta. Nepriklausomybė atkurta, bet blogis susigėręs tarsi karinio aerodromo mazutas į žemę ir į žmonių sąmonę.
Bet iš tikrųjų šioje knygoje visiškai nenorėjau ieškoti konkrečių atsakymų į socialinius ar politinius klausimus. Aišku, juos irgi nagrinėjau, bet labiausiai norėjau sukurti to laiko metaforą, kuri būtų kaip ilgai lupamas ir daug sluoksnių turintis svogūnas“, – yra sakęs rašytojas.
Kas tas Remyga?
Daugeliui skaitytojų, vos pasirodžius romanui, kildavo klausimas – kas visgi yra Remyga?
R.Kmita pernai „Sostinės dienų“ metu vykusiame knygos pristatyme kalbėjo taip: „Remyga yra vaikinas, grįžęs iš armijos, iš Afganistano karo, įsidarbinęs milicijoje, turėjęs keisti uniformą į policininko ir bandantis susitvarkyti gyvenimą tuose sunkiuose laikuose.“
Autorius sako, kad šis personažas yra išgalvotas ir pradėtas kurti nuo vaizdinio, kaip milicininkas tampa policininku.
„Šis personažas man iškart patiko tuo, kad per milicininko ir policininko figūrą įmanoma aprėpti temas nuo aukščiausios politikos iki kasdienių miesto gyventojų rūpesčių ir aistrų. Keista, kad rašytojai iki šiol šio vaizdinio neišnaudojo. Man šis virsmas labai tiko, siekiant parodyti to laikmečio hibridiškumą, nes, pasirodo, uniformos nebuvo iškart pakeistos – iš pradžių buvo keičiamos tik detalės: sagos, ženkliukai“, – 15min publikuotame interviu yra sakęs R.Kmita.
Negalima priskirti populiariajai literatūrai
Publicistas ir kitikas Andrius Jakučiūnas sako, kad „Remygos“ negalima priskirti populiariajai literatūrai, neišeina šio romano laikyti pramoginiu, tačiau jis – ir ne rimtoji, intelektualioji, ne veiksmo literatūra, pagaliau ne autofikcija“.
15min publikuotame A.Jakučiūno žvilgsnyje į R.Kmitos knygą publicistas rašo: „Vertinčiau „Remygą“ ir kaip tam tikrą optinį efektą, grąžinantį gariūnlaikio žmogui, dirbtinai suherojintam, natūralų pavidalą – juk iš tikrųjų tai tragiška figūra, buvusi priversta egzistuoti anapus vertybinių, finansinių ir teisinių kriterijų. Tai suteikia galimybę realesnėje šviesoje pamatyti ir visą epochą, ligšiol tematytą kaip abstrakčią terpę epiniams žygiams. Gilesnis ir tikslesnis suvokiamas apie tai, ko būta, manyčiau, gali padėti rasti atsakymų į kai kuriuos klausimus, vis dar šiandien ignoruojamus arba sunkiai atsakomus.“
Visą A.Jakučiūno tekstą apie R.Kmitos romaną „Remyga“ rasite čia.
Tuo metu apie romaną literatūros apžvalgininkas, 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas sako, kad tai daug tamsesnis kūrinys, nei bestseleriu tapęs ankstesnis autoriaus darbas „Pietinia kronikas“.
„Čia jis tyrinėja niūresnius to laikmečio aspektus – atgavus nepriklausomybę buvo ne tik euforiškas pakilimas, bet ir daug nežinios, sumaišties, traumų, kriminalinio pasaulio įsigalėjimo, korupcijos, su tapatybės klausimais atsirandančios nežinios. Galų gale ne viskas pasikeitė atėjus nepriklausomybei, senasis pasaulis niekur nedingo, dalis žmonių tik pakeitė uniformas ir spalvas – ne veltui autorius kaip ryškią metaforą panaudojo milicininkų tapsmą policininkais. Keičiantis santvarkoms nepaliaujamai vyksta gėrio ir blogio kova, kuri šio romano audinyje įgauna fantasmagoriškus atspalvius, realybės ir sapnų, vizijų ribos čia išsitrina, knygoje ryškus mitologinis, magiškojo realizmo lygmuo. Puiki R.Kmitos pajauta detalėms, atpažįstamiems to laiko bruožams, mentalitetui. „Remyga“ – tirštas audinys, knygos autorius kalba mums apie sudėtingą lūžio momentą, daro tai meniškai ir išradingai“, – kalba 15min knygos rinkimų komisijos narys A.Ožalas.
Publikacija parengta remiantis Monikos Gimbutaitės, Jurgitos Lieponės, Nomedos Šatkauskienės, Andriaus Jakučiūno tekstais, publikuotais 15min, bei leidyklos „Tyto alba“ skelbta informacija.
