15min skaitytojai iki gruodžio 6 dienos gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, geriausias knygas. Tuomet ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų.
Komisijos balsai bus sudėti su skaitytojų balsais – taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 15 dieną.
Alfonsas Andriuškevičius „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai, 2002–2015“
Leidykla: „Apostrofa“
Alfonso Andriuškevičiaus dienoraščių fragmentai turėtų būti įdomūs ne tik besidomintiems autoriaus kūryba, bet ir įžvalgomis apie kultūrinį lauką, ieškantiems savęs, tiems, kam artima budistinė pasaulėžiūra, galų gale, meistriško, subtilaus tekstų judėjimo mėgėjams. Autoriaus dienoraščiuose būtis ir buitis plastiškai susijungia į viena – taip kasdieniai ritualai gali tapti praplyšimu į kažkokias kitas dimensijas. Dienoraščiai, kaip ir galime tikėtis, tai ir savianalizė, savistaba, bandymas suprasti savo jausmus, savo būsenas.
Natalija Arlauskaitė „Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine“
Leidykla: Vilniaus universiteto leidykla
Knygoje analizuojama, kaip žlugusių politinių režimų fotografija apmąstoma šiuolaikiniame dokumentiniame kine, o pagrindinis dėmesys tenka represinių institucijų darytoms nuotraukoms ir privatiems, šeimos fotografijų archyvams. Lietuviškoji medžiaga aptariama greta Portugalijos, Kambodžos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos ir kitų šalių dokumentinio kino, animacijos ir šiuolaikinio meno projektų, dirbančių su fotografijos archyvais. Knyga suskirstyta į tris skyrius: pirmame parodomi ryšiai tarp vizualiojo režimo, balso politikos remedijuojant fotografiją dokumentikoje ir animacijoje; antrame skyriuje analizuojama, kaip šiuolaikinis menas perdirba represinių institucijų vaizdų archyvus; trečiame kalbama apie šeimos archyvo ir „nacionalinio romano“ ryšius žlungant valstybiniams dariniams.
Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. 1984-1990“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Trečioji, paskutinė žymaus lietuvių prozininko dienoraščių dalis, apimanti 1984–1990 metus. Dienoraščių knygoje veriasi rašytojo tuometinių šeimos santykių drama, nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų Sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, kasdienybės liudijimai. Išskirtinis dėmesys kreipiamas į Lietuvos laisvėjimo procesus, nemažai svarstoma apie bręstančius pokyčius, atsiskleidžia rašytojo laikysenos šių pervartų fone aplinkybės.
Veronika Urbonaitė-Barkauskienė „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“
Leidykla: „Dvi tylos“
Tai knyga apie dešimtojo dešimtmečio kartos tėvystę. Kartos, kuri turi aiškius riboženklius, būdingą elgesį ir savo lūkesčius. Visi įsivaizduoja, kad savo vaikus tikrai augins kažkaip kitaip. Juk jie skaito internetą ir viską žino apie tėvystę. Vaikai bus mandagūs, aprengti stilingais drabužėliais, visiems patiks, klausys tėvų. Tik realybė dažnai šiuos lūkesčius truputį nuleidžia. Tada ištinka drama. Devyniasdešimtųjų vaikų karta šią per amžius besikartojančią realybę išgyvena ne taip ramiai, kaip jų tėvai ar seneliai. Knyga kalba apie naivų tikėjimą, kad tėvystė bus lengva ir sklandžiai praeis, net neišsipurvinus rankų.
Liudas Dapkus „Žuvis, kuri supainiojo duris: ir kitos 69 istorijos iš šešių žemynų“
Leidykla: BALTO leidybos namai
Tai pasakojimai iš rojumi vadinamų salų ir kruvinų karo žemių. Įvykiai padangėse ir urvuose, tviskančiuose rūmuose ir purvinose žeminėse. Susitikimai su keistuoliais ir genijais, skurdžiais ir milijonieriais. Akistatos su pasauliu ir pačiu savimi. Trumpos istorijos, tarytum minčių žemuogės, suvertos ant gyvenimo smilgos. „Kai išvykstame į kelionę, pasiryžtame kančiai, kad patirtume nušvitimą“, – sako knygos autorius.
Marija Drėmaitė, Viltė Migonytė, Martynas Mankus „Neringa. Architektūros gidas“
Leidykla: „Lapas“
Tai įtraukiantis pasakojimas apie Kuršių nerijos žvejų kaimelius, tapusius prestižiniu šalies kurortu. Skaitydami jį sužinosite, kad iki Antrojo pasaulinio karo Kuršių nerijos kurortinis centras buvo ištaigingomis vilomis garsėjanti Juodkrantė, o Nidoje ramybės ieškojo menininkai, nuo kopų sklandytuvus kėlė „oro bei vėjo romantikai“ – sportininkai sklandytojai; kad didžioji dalis šiandienos poilsiaviečių pastatyta sovietmečiu, gryną modernistinę architektūrą vėliau keitė regionalistinė, o nepriklausomybės laikotarpiu nepastatyta beveik nieko naujo.
„Emilijos dienoraštis“
Leidykla: „Tyto alba“
„Emilijos dienoraštis“ – autentiškas mokytojos dienoraštis, tik autorė niekada neįsivaizdavo, kad jis bus išspausdintas. Viskas prasideda 1942 metais, kai septyniolikmetė pradeda naujus mokslo metus Biržų gimnazijoje. Vėliau – baigiamieji egzaminai, istorijos-filologijos studijos Kaune, studentiški pasilinksminimai, Filologijos fakultetas perkeliamas į Vilnių. Skaitytojas drauge lanko koncertus, teatrą, vertina atlikėjus, sklaido knygas, svarsto apie mokytojo profesiją, moters padėtį, mirties neišvengiamumą, mėgaujasi kelionių įspūdžiais ir stebisi „geležinės uždangos“ suvaržymais.
Levas Karsavinas „Apie tobulybę“
Leidykla: „Hubris“
„Apie tobulybę“ – paskutinysis ilgus metus Vytauto Didžiojo universitete dirbusio Levo Karsavino tekstas, rašytas lageryje, pieštuku ant popieriaus skiaučių. Tai jo mąstymo kvintesencija ir koncentratas. Knygos tekstas parengtas naujai, remiantis Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomu rankraščiu. „Jis yra sakęs, jog tai, ką parašė lageryje – geriausia, ką jis apskritai yra parašęs“, – apie šią knygą sakė filosofas Alfonsas Svarinskas.
Gabija Lunevičiūtė „Vilniaus atminties punktyrai“
Leidykla: BALTO leidybos namai
Tai pirmoji žurnalistės, gidės Gabijos Lunevičiūtės knyga. Autorė yra „Savaitgalio ekskursijų“ įkūrėja, yra pelniusi Svetingiausio Vilniaus gido apdovanojimą. Debiutinėje knygoje autorė į ją sudėjo dvylikos senųjų vilniečių pasakojimus apie jų vaikystės ir paauglystės miestą. „Viskas prasidėjo nuo vieno iš senųjų vilniečių, kuris tiesiog priėjo prie manęs gatvėje ir pradėjo vaizdžiai pasakoti apie vaikystės kvapus ir griūnančius kaminus pokario Vilniuje“, – apie knygos idėjos užuomazgas sako jos autorė.
John V.Macuika, Marija Drėmaitė „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį“
Leidykla: „Lapas“
Modernų Vilnių kūrusios Lietuvos architektūros legendos – Algimantas Nasvytis, Vytautas Edmundas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis ir Gediminas Baravykas – knygoje autentiškai prabyla apie tai, kaip jie planavo, projektavo ir statė Lietuvoje sovietmečiu. Juos 1992 metais kalbino JAV lietuvis, tuomet Berklio studentas, šiandien jau Niujorko Barucho koledžo ir CUNY absolventų centro profesorius Johnas V.Mačiuika. Ši knyga – tai dvikalbis leidinys, istoriją pasakojantis lietuvių ir anglų kalbomis.
Marcelijus Martinaitis „Iki Sąjūdžio ir po jo“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Į šią Valentino Sventicko sudarytą knygą sudėta toji Marcelijaus Martinaičio įvairialypės kūrybos dalis, kurią tiktų vadinti publicistika. Tarp leidinių, pasirodžiusių jau po poeto mirties, šis aiškiai išsiskiria tuo, kad čia straipsnių, esė, pokalbių, užrašų akiratyje vyrauja politiniai, socialiniai reiškiniai, reakcijos į gyvenimo permainas – bendresnės ir visai konkrečios, su pavardėmis ir datomis.
Jonas ir Adolfas Mekai „Gyvenimo lai(š)kai“
Leidykla: „Post scriptum. Littera“
Jono ir Adolfo Mekų vardai žinomi ne tik
Lietuvoje, bet ir pasaulyje. 1949 metais JAV atsidūrę broliai kūrė avangardo istoriją, bendravo su žymiausiais pasaulio menininkais, tačiau už profesinių pasiekimų slypėjo ir nepaliaujamas gimtojo krašto ir Semeniškiuose (Biržų r.) likusios šeimos ilgesys. „Šią knygą būtų galima pavadinti filmu, atsidūrusiu ant popieriaus, kuriame susitinka Mekų šeimos nariai ir jų artimieji. Dviejų brolių gyvenimas skleidžiasi laiškuose šeimos nariams, likusiems Lietuvoje", – pasakoja knygos sumanytojas Kęstutis Pikūnas.
Rūta Oginskaitė „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“
Leidykla: „Tyto alba“
„Rašau apie jį, nes noriu, kad būtų žinomas jo likimas, tipiškas pirmiesiems lietuvių kino kūrėjams ir vis tiek labai individualus. Labiausiai noriu, kad jo filmus atrastų vis nauji žiūrovai“, – apie knygos centrine figūra tapusį kino režisierių Arūną Žebriūną sako knygos autorė. Kūrinio pasakojimas sudarytas ne tik iš pokalbių su pačiu režisieriumi bei jo artimaisiais ir bendražygiais, bet ir archyvių dokumentų.
Matilda Olkinaitė „Atrakintas dienoraštis“
Leidykla: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Matilda Olkinaitė (1922–1941) – jauna Lietuvos žydų poetė, kūrusi lietuvių kalba, nužudyta Holokausto metu. Ši knyga – tai pirmą kartą iš užmaršties iškylanti poetės kūrybos visuma. Knygą sudaro Matildos dienoraštis, eilėraščiai ir mažoji proza, biografinė medžiaga ir nuotraukos, surinktos iš įvairių valstybinių ir asmeninių archyvų. Kūrybos publikacijas lydi sudarytojo Mindaugo Kvietkausko įvadinis straipsnis, Irenos Veisaitės palydimasis žodis, rašytojos Laimos Vincės esė „Nutildyta mūza“.
Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas „Kabinetas 339“
Leidykla: „Alma littera“
Knyga, atverianti duris į žurnalistinių tyrimų virtuvę, skaitytojus nukelia į 2018 metus. Žurnalistų tyrimo centre – premjero Sauliaus Skvernelio aplinka, politinių sprendimų kaina. Kūrinys tapo perkamiausia visų laikų audio knyga Lietuvoje, o šalyje jos spausdintos versijos išpirkti keli tiražai. Bestseleris sukėlė daugybę diskusijų visuomenėje.
