Savo balsą už norimą knygą ar autorių galite atiduoti paspaudę šią nuorodą. Čia taip pat rasite visą informaciją apie rinkimuose dalyvaujančias knygas, jų aprašymus, apžvalgas, rinkimų komisiją.
Ekspertai atrinko 15 geriausių lietuvių autorių grožinių, po 15 verstinių autorių grožinių ir negrožinių kūrinių bei 10 lietuvių autorių negrožinių kūrinių. Skaitytojai iki gruodžio 3 d. gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, geriausias knygas. Tuomet ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5-ių daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Komisijos balsai bus sudėti su skaitytojų balsais – taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai. Taip didesnis vaidmuo suteikiamas skaitytojams – anksčiau galutinius nugalėtojus išrinkdavo tik ekspertų komisija.
Šiemet ekspertų komisiją sudaro:
- 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas, literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas,
- Poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas (nedalyvauja renkant geriausią lietuvių autorių grožinę knygą),
- Literatūros kritikė Jūratė Čerškutė,
- 15min literatūros apžvalgininkė Jurga Mandrijauskaitė,
- Literatūros kritikė, poetė Lina Buividavičiūtė.
Kuo šių metų rinkimai išsiskiria?
Dominuoja rašytojai vyrai ir vertėjos moterys
Kaip ir pernai, taip ir šiemet vykstančiuose rinkimuose daugiausia sutinkame rašytojų vyrų, o vertėjų – moterų. Iš viso rinkimuose nominuotos 55 knygos, o jų autoriai arba bendraautoriai net 38 vyrai ir 19 moterų.
O tarp rinkimuose dalyvaujančių knygų vertėjų daugiau moterų nei vyrų – 14 prieš 12.
Lietuvių autorių grožinės literatūros kategorijoje vyrų ir moterų rašytojų skaičius beveik lygus – 7 vyrai ir 8 moterys, o negrožinės literatūros – lygus: 5 autoriai vyrai ir 5 autorės moterys.
Verstinės grožinės literatūros kategorijoje tarp 15 nominuotų kūrinių autorių tik 3 moterys ir 12 vyrų. Tačiau čia dominuoja vertėjos moterys, kurios šioje kategorijoje išvertė 11 kūrinių, kai vertėjai vyrai – 3.
Verstinės negrožinės literatūros kategorijoje užtikrintai pirmauja autoriai vyrai – 14 vyrų ir tik 3 autorės moterys. Tačiau kiek kitokia situacija tarp vertėjų – 8 vertėjai vyrai ir 7 vertėjos moterys.
Verstinių knygų kategorijose sutinkame penkis vertėjus, kurie išvertė po dvi knygas, patekusias į 15min knygų rinkimus:
- Laimantas Jonušys šiemet išvertė du komisiją sudominusius kūrinius – Edwardo St.Aubyno knygą „Patrikas Melrouzas“ (leidykla „Baltos lankos“) ir Philipo Rotho „Kiekvienas žmogus“ (leidykla „Vaga“),
- Violeta Tauragienė – Penelope Lively „Mėnulio tigras“ (Rašytojų sąjungos leidykla) ir Mathiaso Enardo kūrinį „Kompasas“ (leidykla „Baltos lankos“),
- Paulius Jevsejevas – Stepheno Hawkingo knygą „Trumpa laiko istorija“ (leidykla „Kitos knygos“) ir Johno Bergerio „Kaip menas moko matyti“ (leidykla „Kitos knygos“),
- Kasparas Pocius – Antonio Negri ir Michaelo Hardto knygą „Imperija“ (leidykla „Kitos knygos“) ir Jennifer Ackerman kūrinį „Genialieji paukščiai“ (leidykla „Kitos knygos“).
- O štai vertėja Emilija Ferdmanaitė tapo vienintele vertėja, kurios ne tik du kūriniai pateko į nominantų sąrašą, bet abu kūriniai yra iš skirtingų kategorijų: verstinės negrožinės literatūros – Marinos Abramovič „Eiti kiaurai sienas“ (leidykla „Kitos knygos“), grožinės literatūros – Grahamo Swifto „Motinų sekmadienis“ (leidykla „Baltos lankos“).
Beje, vertėjas L.Jonušys 2017 metais rengtuose 15min knygų rinkimuose už Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey knygos „Nelyginant šiaurė magnetą“ (leidykla „Apostrofa“) vertimą gavo apdovanojimą.
Autoriai ir leidyklos lyderės
Žvelgiant į lietuvių autorius, kurie yra gavę Nacionalinę kultūros ir meno premiją, matyti, kad jų skaičius šiemet gerokai mažesnis.
Pernai tarp lietuvių autorių kategorijoje buvo net aštuoni rašytojai, gavę Nacionalinę kultūros ir meno premiją: Sigitas Geda (1994 m.), Marcelijus Martinaitis (1998 m.), Kornelijus Platelis (2002 m.), Sigitas Parulskis (2004 m.), Aidas Marčėnas (2005 m.), Kęstutis Navakas (2006 m.), Alfonas Andriuškevičius (2007 m.) ir Valdas Papievis (2016 m.).
O štai šiemet toks liko tik Aidas Marčėnas. Į 15min apdovanojimą jis pretenduoja su knyga „Ir“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Tarp autorių taip pat išsiskiria amerikiečių istorikas Timothy Snyderis – dvi jo knygos pretenduoja tapti geriausia verstine knyga – „Juodžemis. Holokaustas kaip istorija ir perspėjimas“ (leidykla „Jotema“) ir „Apie tironiją“ (leidykla „Hubris“).
Iš viso rinkimuose dalyvauja 55 knygos, o iš jų 15 išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. „Kitos knygos“ išleido 11, „Baltos lankos“ – 7, „Tyto alba“ – 6, „Lapas“ – 3, „Vaga“, „Odilė“ ir „Sofoklis“ – po dvi knygas. Tuo metu leidyklos „Aukso žuvys“, „Naujasis Židinys – Aidai“, „Protų kovos“, „Aštuntoji diena“, „Jotema“, „Apostrofa“ ir „Hubris“ – po vieną.
Lietuvos rašytojų sąjungos vienvaldystė
Lietuvių autorių kategorijose – grožinės ir negrožinės literatūros – daugiausia knygų pristato Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Rinkimuose dalyvauja iš viso 12 šiose kategorijose leistų leidyklos knygų. Antra – „Tyto alba“ leidykla su trimis knygomis. Tiek pat šiose kategorijose pristato ir leidykla „Lapas“.
Leidyklų „Aukso žuvys“, „Odilė“, „Naujasis Židinys–Aidai“, „Protų kovos“, „Kitos knygos“, „Aštuntoji diena“ ir „Baltos lankos“ lietuvių autorių kategorijose nominuota po vieną išleistą kūrinį.
Jei žvelgtume į atskiras lietuvių autorių kategorijas, tai matytume, jog grožinės literatūros kategorijose daugiausia knygų pristato Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – 10. Antra – „Tyto alba“ su 2 knygomis. Leidyklos „Kitos knygos“, „Baltos lankos“ ir „Odilė“ pristato po vieną kūrinį.
Negrožinės literatūros kategorijoje daugiausia kūrinių pristato leidykla „Lapas“ – 3. Vienu kūriniu mažiau – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, o leidyklos „Tyto alba“, „Aukso žuvys“, „Naujasis Židinys – Aidai“, „Protų kovos“ ir „Aštuntoji diena“ – po vieną knygą.
Skaitytojai iki gruodžio 3 d. gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, geriausias knygas.
Verstinių knygų kategorijose spindi „Kitos knygos“
Verstinės literatūros kategorijose ryškiausi spindi leidykla „Kitos knygos“. Iš viso šiose kategorijose nominuota 10 leidyklos knygų. Antroje vietoje „Baltos lankos“ su 6 knygomis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir leidykla „Tyto alba“ pristato po 3 knygas, po 2 knygas leidyklos „Vaga“ ir „Sofoklis“, o po vieną – „Jotema“, „Apostrofa“, „Odilė“ ir „Hubris“.
Leidykla „Kitos knygos“ 8 knygas pristato verstinės negrožinės literatūros kategorijoje. „Tyto alba“ – 2, o leidyklos „Jotema“, „Apostrofa“, „Hubris“, „Odilė“ ir „Baltos lankos“ – po vieną knygą.
Tuo metu verstinės grožinės literatūros kategorijoje daugiausia knygų pristato leidykla „Baltos lankos“ – 5. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – 3, leidyklos „Vaga“, „Kitos knygos“ ir „Sofoklis“ – po 2, o leidykla „Tyto alba“ – 1.
Treti rinkimai
2017 metais įvyko pirmieji 15min knygų rinkimai – tuomet geriausia lietuvių autorių knyga išrinktas Miglės Anušauskaitės kūrinys „Dr.KVADRATAS. Greimas ir jo semiotika“ (leidykla „Aukso žuvys“). Geriausia verstine knyga išrinkta Tomo Venclovos knyga „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“ (iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys, leidykla „Apostrofa“).
2018 metais geriausia lietuvių grožine knyga tapo Mariaus Buroko „Švaraus buvimo“ (Rašytojų sąjungos leidykla), geriausia lietuvių negrožine knyga išrinkta Giedros Radvilavičiūtės „Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones“ (leidykla „Apostrofa“), geriausia verstine grožinė knyga tapo Virginios Woolf kūrinys „Tarp veiksmų“ (leidykla „Vaga“, vertėja Emilija Ferdmanaitė), geriausia verstine negrožine knyga išrinkta Witoldo Gombrowicziaus „Lenkiški prisiminimai“ (leidykla „Odilė“, vertėja Irena Aleksaitė).
