Skaitytojai iki gruodžio 7 dienos gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, geriausias knygas. Tuomet ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Komisijos balsai bus sudėti su skaitytojų balsais – taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 14 dieną. Šiais metais prie Geriausių knygų rinkimų projekto prisijungė ir knygynų tinklas „Pegasas“.
Rinkimuose galite balsuoti ne tik už komisijos atrinktas knygas, bet ir knygynų tinklo „Pegasas“ nominacijoje.
O dabar pažvelkime, kokie kūriniai į apdovanojimą pretenduoja verstinės grožinės literatūros kategorijoje.
Narine Abgaryan, „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“
Leidykla „BALTO leidybos namai“
Vertėja Alma Lapinskienė
Rusiškai kurianti armėnų kilmės rašytoja už romaną 2016 metais pelnė prestižiškiausią Rusijos literatūros apdovanojimą „Jasnaja Poliana“, knyga išversta į 13 kalbų. Romano istorija rutuliojasi atokiame Armėnijos kalnų kaimelyje. Senovinis telegrafo laidas ir pavojingas kalnų takas, kuriuo net ožkos sunkiai praeina, yra vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu. Karas, kalnai ir laikas kadaise pilną šurmulio kaimą pavertė Dievo ir žmonių pamiršta vieta. Iš dalies keistuoliai, iš dalies atsiskyrėliai, jo gyventojai turi bendrą bruožą – jie tiki magija. Ir štai vienas tikras stebuklas pakeičia viską – 58 metų Anatolija laukiasi vaikelio. Ši žinia sunykusiam kaimui suteikia naujos gyvybės ir vilties.
Czesławas Miłoszas, „Poetinis traktatas su mano komentarais“
Leidykla „Apostrofa“:
Vertėjas Tomas Venclova
Tai iš Lietuvos kilusio Nobelio literatūros premijos laureato vieno svarbiausių kūrinių dvikalbis leidimas. Greta originalo teksto lenkų kalba pirmąkart skelbiamas T.Venclovos vertimas į lietuvių kalbą. Poema parašyta ir publikuota 1955–1957 metais, kai autoriui tebuvo 45-eri, o komentarai – 2000–2001 metais, kai jam jau buvo 90-imt. Pasak Ch.Miłoszo, „komentaruose daug smulkmenų, lenkams puikiausiai suprantamų, tačiau itin reikalingų žinoti svetimšaliui. Esama taip pat filosofinių svarstymų, kuriuos lenkų skaitytojas gal bus skaitęs mano prozos knygose, bet kurių nesiejo su mano poezija. Esama taip pat reikšmingų autobiografinių motyvų“. Knygos vertėjas T.Venclova šiam leidiniui parašė žodį lietuvių skaitytojui, kuris išverstas ir į lenkų kalbą.
Alina Bronsky, „Totoriškos virtuvės aštrumai“
Leidykla „Aukso žuvys“
Vertėja Vytenė Saunoriūtė
Knygos siužetas nukelia į 8 dešimtmečio pabaigos komunalinį butą kažkur Urale, vėliau veda į Vokietiją, kur herojės pasitinka „naujus laikus“. Romanas „Totoriškos virtuvės aštrumai“ pratęsia rašytojos mėgstamą migrantų temą. Tai pasakojimas apie trijų kartų moteris: ryžtingą, bekompromisę senelę, minkšto būdo, bet geros širdies jos dukterį, ir anūkę, dėl kurios auklėjimo ir ateities tarp senelės ir motinos įsiplieskia arši, groteskiška kova. Romanas laikomas svarbiausiu rašytojos kūriniu. Knyga buvo nominuota Vokietijos Geriausios knygos premijai, „Publisher‘s Weekly“ jį įtraukė į geriausių Metų knygų dešimtuką.
Mathiasas Enard'as, „Vagių gatvė“
Leidykla „Baltos lankos“
Vertėja Violeta Tauragienė
Tai pasakojimas apie dideles žmogaus svajones ir žlungančias viltis, vaiko virsmo suaugusiuoju, pasišventusio tikinčiojo virsmo nusidėjėliu istorija, kurios fone sukyla ir išblėsta pirmoji Arabų pavasario revoliucijos banga, stiprėja religinis ekstremizmas, nukreiptas į Lakdaro svajonių kraštą – Ispaniją, o Barseloną siaučia kruvinos katalonų nepriklausomybės kovos. Galų gale Lakdaras, tarsi kartojantis Alberto Camusu romano „Svetimas“ herojaus likimą, ima nujausti neišvengiamą tiesą: kad ir kiek kartų pradėsi gyvenimą iš naujo, kad ir kaip stengsiesi pritapti, tavo praeitis ir tavo kultūra nuolat lips tau ant kulnų, kol galop liksi vienas, svetimas tarp savų.
Álvaro Enrique, „Staigi mirtis“
Leidykla „Rara“
Vertėja Alma Naujokaitienė
Kaleidoskopiškas, vizionieriškas romanas, kuriame susiduria tolimi pasauliai, išsilenkia laikas, griūva ir liepsnoja senosios tradicijos. Knygoje, įmantriai sudėliotoje iš margų istorijos skiaučių, apstu meilės ir karo istorijų, popiežiškų dramų, meninių ir religinių revoliucijų, egzekucijų ir utopijų. Tai – žymaus meksikiečių rašytojo pasiūlyta didinga šiuolaikinės Europos alegorija, kurioje jis, blaškydamasis tarp Senojo ir Naujojo pasaulių, praeities ir ateities, europiečių ir majų istoriją vaizduoja kaip intensyvų, nepadorų, absurdišką ir, svarbiausia, nesibaigiantį teniso mačą.
Louise Glück, „Laukinis vilkdalgis“
Leidykla „Alma littera“
Vertėjai: Marius Burokas, Dominykas Norkūnas
1993 m. Pulitzerio premija apdovanotas rinkinys „Laukinis vilkdalgis“ – savotiškas pokalbis tarp sode augančių gėlių, sodininko ir dieviškos esybės. Čia viskas remiasi poetine energija, išlikusia senuosiuose trubadūrų poezijos pavasario įvaizdžiuose, Biblijos lauko lelijose, gamtos atgimime. Autorė kalba apie meilę, mirtį, grožio trapumą ir būties laikinumą, apie viltį, atgimimą ir tikėjimą. L.Glück yra viena žinomiausių Amerikos poečių, 14 poezijos rinkinių ir poros esė rinkinių apie poeziją autorė. 2020 m. Nobelio premija jai skirta „už jos su niekuo nesupainiojamą poetišką balsą, kurio asketiškas grožis paverčia individo egzistenciją universalia“.
Frankas Herbertas, „Kopa“
Leidykla „Kitos knygos“
Vertėja Anita Kapočiūtė
Žanro evoliucijos riboženkliu tapusi „Kopa“ dienos šviesą išvydo dar prieš „Žvaigždžių karus“, „Matricą“ ir „Trijų kūnų problemą“. Šis kūrinys daro įtaką jau kelioms mokslinės fantastikos kūrėjų kartoms. Romano temos dabar dar aktualesnės nei tada, kai išėjo pirmas knygos leidimas: žmogaus evoliucija, genetinės manipuliacijos, karai dėl gamtos išteklių, ekologija. Kada tikslas pateisina priemones ir ką galima pasiekti žiaurumu? Knygos autorius – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, išgarsėjęs futuristiška „Kopos“ romanų serija, kurią sudaro šešios knygos. Pirma dalis – „Kopa“ – pasirodė 1965 m. ir buvo įvertinta „Hugo“ ir „Nebula“ apdovanojimais.
Curzio Malaparte. „Oda: mažoji Neapolio apokalipsė“
Leidykla „Tyto alba“
Vertėja Toma Gudelytė
Romanas įvairiopai siejasi su Alberto Camuso „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, be to, su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Autorius negaili kritikos nei savo tėvynainiams, nei Sąjungininkams, nei fanatikams ir prisitaikėliams, nei „rytdienos didvyriams“, nei sau, nei krikščioniškajai moralei ir europietiškajam išpuikimui, atvedusiam prie masinių aukų kapų ir naikinimo stovyklų. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų.
Hilary Mantel „Veidrodis ir šviesa“
Leidykla „Sofoklis“
Vertėja Urtė Liepuoniūtė
Paskutinioji trilogijos dalis, prestižine „Man Booker“ premija apdovanotų romanų „Vilko dvaras“ ir „Įveskite kaltinamuosius“, tapusių pasauliniais bestseleriais, tęsinys. Aštuonerius metus rašytas romanas užbaigia Kromvelio kelionę nuo Patnio vaikėzo iki vieno įtakingiausių savo meto asmenų – jo bijojo ir jį vertino ne tik visa Anglija, bet ir Europa. Autorės sumaniai kuriamas portretas atskleidžia sudėtingą ir nepamirštamą asmenybę: ambicingą politiką ir diplomatą, ištikimą tarną ir globėją – žmogų, pasipriešinusį epochos normoms ir tapusį jos simboliu. H.Mantel yra pirmojis moteris, pelniusi „Man Booker“ premiją du kartus. Šiuo apdovanojimu įvertintos pirmosios dvi istorinės trilogijos dalys, atnešusios autorei pasaulinę šlovę. Trečioji dalis pateko į ilgąjį „Man Booker“ sąrašą.
Fernanda Melchor, „Uraganų sezonas“
Leidykla „Rara“
Vertėja Eglė Naujokaitytė
Tai tikroviškas ir kvapą gniaužiantis romanas, kaip Roberto Bolaño „2666“ ar svarbiausi Williamo Faulknerio kūriniai, įtraukiantis ir niekaip nepaleidžiantis skaitytojo bei nušviečiantis pasaulį, kupiną mitologijos ir smurto, įsisunkusio į žemę ir apnuodijusio viską aplink. Istorijos pasakojimui plūstant nelyg kriokliui ir kiekvienam nepatikimam pasakotojui atskleidžiant vis naujas detales, neregėtus ištvirkimo ir brutalumo poelgius, F.Melchor knygoje meistriškai valdydama ritmą ir kalbą, nuaudžia tvirtą prakeikto Meksikos miestelio portretą, atrasdama žmogiškumo krislus iš pažiūros beviltiškuose veikėjuose.
Vladimiras Nabokovas, „Pninas“
Leidykla „Rara“
Vertėjas Laimantas Jonušys
Pirmąkart pasirodęs lietuviškai, vieno svarbiausių XX a. rašytojų V.Nabokovo knyga „Pninas“ vadinama šilčiausiu, žemiškiausiu ir juokingiausiu iš jo romanų. Tai istorija apie vienišių profesorių Timofėjų Pniną, kuris persikėlęs į JAV bando prisitaikyti prie amerikietiško būvio, tačiau nuolat susiduria su pasauliu, kuriame viskas jam svetima. Tačiau kita rusų kalbos dėstytojo pusė nėra tokia komiška – ji atskleidžia, kodėl personažas bėgo iš Rusijos, kodėl paliko pažįstamą kultūros terpę. Kaip sako knygos vertėjas L.Jonšys, šis romanas V.Nabokovui yra netipiškas: „Jis šiltesnis, žemiškesnis ir lengviau skaitomas. Vėlesnieji jo romanai – ryškūs didžiojo postmodernizmo kūriniai ne tik jo kūrybinėje biografijoje, bet ir pasaulio literatūroje.“
Antonio Scurati, „M., Šimtmečio sūnus“
Leidykla „Alma littera“
Vertėja Goda Bulybenko
Tarptautiniu bestseleriu tapusioje pirmoje trilogijos dalyje autorius atskleidžia B.Mussolini kelią į valdžią, tarsi iš vidaus skaitytojui parodydamas, kaip nereikšminga fašistinė Pirmojo pasaulinio karo dalyvių organizacija virto galinga ir negailestinga jėga, traiškančia politinius oponentus ir naikinančia visas demokratines laisvės ir teisės idėjas. Apie B.Mussolini rašoma istorijos vadovėliuose, jo veiklą ir asmenybę išsamiai studijavo daugybė mokslininkų, tačiau A.Scurati pirmasis ryžosi sukurti istorinį romaną apie įtakingiausią XX amžiaus Italijos žmogų. Romaną, kurio kiekvienas žodis pagrįstas kruopščiai surinktais istoriniais faktais, tačiau jie perteikiami kūrybiškai, pripildomi veikėjų jausmų ir minčių.
W.G.Sebaldas, „Austerlicas“
Leidykla „Baltos lankos“
Vertėja Rūta Jonynaitė
Romane „Austerlicas“ vokiečių rašytojas W.G.Sebaldas pasakoja apie šaknų, savosios kalbos ir vardo netekusį žmogų, kuris ieškodamas tėvynės, namų, vietos šiame pasaulyje bando išspręsti sudėtingiausią savo praeities mįslę ir sykiu nutapo skausmingą XX a. Europos istorijos panoramą. Knygos autorius daugelio literatūros kritikų laikomas vienu svarbiausių savo epochos rašytojų. Jo kūryba lyginta su J.L.Borgeso, I.Calvino, T.Bernhardo, V.Nabokovo, F.Kafkos darbais. Tuo metu kūrinys „Austerlicas“ apdovanotas daugeliu literatūros premijų, įskaitant 2002 m. „International Booker Prize“. 2020 m. Valstybiniame jaunimo teatre Krystianas Lupa pagal romaną pastatė spektaklį tokiu pat pavadinimu.
Johnas Steinbeckas, „Rūstybės kekės“
Leidykla „Jotema“
Vertėja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė
Romanas pasakoja priespaudos ir diskriminacijos kupiną migrantų istoriją, kuri peržengia savo laiko ir erdvės ribas ir, kaip tikras klasikos kūrinys, atskleidžia žmogaus ryšio svarbą su kitu žmogumi, savo šeima ir bendruomene. Amerikiečių literatūros klasiko kūrinys laikomas geriausiu šio rašytojo literatūriniu darbu, už jį autorius pelnė prestižines Pulitzerio ir Nacionalinę knygų premijas. 1962 m. už realistinę kūrybą, kurioje socialinė problematika dera su švelniu, atjaučiančiu humoru, J.Steinbeckas apdovanotas Nobelio literatūros premija. Vos pasirodęs romanas sutiktas itin prieštaringai: tapo nacionaliniu bestseleriu, bet sulaukė ir griežtos kritikos, o Sovietų Sąjungoje iš viso buvo uždraustas.
Manuelis Vilas, „Ordesa“
Leidykla „Alma littera“
Vertėja Alma Naujokaitienė
Autobiografinis romanas kritikus nustebino tokiu atvirumu, koks literatūroje retai pasitaiko. Dalydamasis prisiminimais, potyriais ir kasdienybės detalėmis, autorius skaitytoją skatina mąstyti apie tai, apie ką dažnai sunku ne tik kalbėti, bet ir galvoti: skurdą, nežinią, ligą, mirtį. Ši knyga – tai taškas laike ir erdvėje, atskiriantis autoriaus praeitį ir ateitį. Ji tampa savotiška ode gyvenimui ir džiaugsmui, gimusiam iš sielvarto, vienatvės ir nevilties. Tai istorija apie paprastų žmonių gyvenimą Ispanijoje, apie paprastą šeimą ir apie tai, kaip viskas staiga tapo sudėtinga ir nepakeliama. Ši knyga – lyg emocinė kelionė per praeitį, kuria siekiama sukurti kitokią šiandieną.
