Dabar ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 14 dieną. Šįkart ekspertų komisiją sudaro Audrius Ožalas, Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Jurga Mandrijauskaitė, Lina Buividavičiūtė, Jurga Vaičiūtė, Monika Bertašiūtė.
Skaitytojai taip pat išrinko ir nugalėtoją „Pegaso“ rinkimuose. Suskaičiavus skaitytojų balsus paaiškėjo, kad mylimiausia skaitytojų knyga šioje kategorijoje tapo Hanya Yanagihara knyga „Mažas gyvenimas“ (į lietuvių kalbą vertė Marius Burokas, išleido leidykla „Baltos lankos“).
Daugiau informacijos apie rinkimus rasite čia.
Skaitytojų išrinkti penketukai:
Lietuvių autorių grožinės knygos
1. Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė II“
Leidykla „Baltos lankos“
43 proc.
Antrasis dilogijos romanas, rodantis paskutiniąją Martos Skowrońskos, caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I, gyvenimo pusparę. Gulėdama mirties patale ji tęsia gyvenimo prisiminimų kedenimą ir savo likimo, nemenkai lemto didžiojo meilės ir draugystės trikampio – ji, caras Petras I ir jo favoritas Aleksandras Menšikovas – apmąstymą, kupiną retorinių klausimų. Kaip ir pirmojoje knygoje, taip ir šioje, Kristina Sabaliauskaitė ryškina Rytų ir Vakarų kultūrų sankirtas, kuriose skleidžiasi gyvenimo aistra, šėlas, smurtas ir įtakų karai. (Jūratė Čerškutė)
2. Dainius Vanagas „Oderis“
Leidykla „Baltos lankos“
10 proc.
„Oderis“ yra ambicinga Dainiaus Vanago distopija, kurioje kvestionuojama politinė filosofija ir žmonija plačiąja prasme. O puikiausia, kad sudėtingi mąstančio debiutanto konceptai nugula talentingai suveržtoje formoje. Joje netrūksta nei jausmų, nei idėjų. Galbūt todėl ji lengvai į savo pasaulį įtrauks ir nebūtinai ištikimus mokslinės fantastikos gerbėjus. (Monika Bertašiūtė-Čiužienė)
3. Rimantas Kmita „Remyga“
Leidykla „Tyto alba“
8 proc.
Antrajame savo romane Rimantas Kmita mus vėl nukelia į praeitį – šįkart į Sąjūdžio laikus, nepriklausomybės atgavimą, – tačiau šioje knygoje perteikia kur kas tamsesnę atmosferą nei „Pietinia kronikas“. Čia jis tyrinėja niūresnius to laikmečio aspektus – atgavus nepriklausomybę buvo ne tik euforiškas pakilimas, bet ir daug nežinios, sumaišties, traumų, kriminalinio pasaulio įsigalėjimo, korupcijos, su tapatybės klausimais atsirandančios nežinios. Galų gale ne viskas pasikeitė atėjus nepriklausomybei, senasis pasaulis niekur nedingo, dalis žmonių tik pakeitė uniformas ir spalvas – ne veltui autorius kaip ryškią metaforą panaudojo milicininkų tapsmą policininkais. Keičiantis santvarkoms nepaliaujamai vyksta gėrio ir blogio kova, kuri šio romano audinyje įgauna fantasmagoriškus atspalvius, realybės ir sapnų, vizijų ribos čia išsitrina, knygoje ryškus mitologinis, magiškojo realizmo lygmuo. Puiki R.Kmitos pajauta detalėms, atpažįstamiems to laiko bruožams, mentalitetui. „Remyga“ – tirštas audinys, knygos autorius kalba mums apie sudėtingą lūžio momentą, daro tai meniškai ir išradingai. (Audrius Ožalas)
4. Dovydas Pancerovas „Medžiojant tėvą“
Leidykla „Alma littera“
6 proc.
Tai debiutinis romanas, kurį sąlyginai galima priskirti detektyvo žanrui. Pagrindinis jo veikėjas, nepriklausomas žurnalistas Tomas Urbonas bando išnarplioti korupcijos schemą Lietuvoje. Šis romanas, kaip sako anglai – „keistas paukštis“, jame bandoma sutalpinti folknerišką pasakojimo klampumą, skandinavišką noir šaltį ir lietuviškas aktualijas. Pasakojimo atmosfera tiršta ir tamsi, intriga laikoma, literatūrinė kartelė užkelta aukštai. Trumpai tariant, geriau suderinus įvairias romano plotmes ir palikus tą patį veikėją, ateityje būtų puiki, ir turbūt pirmoji Lietuvoje, detektyvinių romanų serija. (Marius Burokas)
5. Ieva Dumbrytė „Šaltienos bistro“
Leidykla „Kitos knygos“
5 proc.
Tokie pasakojimai, kaip „Šaltienos bistro“, ypač reikalingi Lietuvai, kurioje santykis su kitu vis dar problemiškas. Ieva Dumbrytė rašo be moralizavimo, tad, ieškantys didaktiškų pagrūmojimu pirštu, geriau net neimkite romano į rankas. Juk tai kupina humoro, grotesko ir fantazijos pirmoji knyga. (Monika Bertašiūtė-Čiužienė)
Lietuvių autorių negrožinės knygos
1. Norbertas Černiauskas „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“
Leidykla „Aukso žuvys“
23 proc.
Knyga, kuri iš lietuvių autorių negrožinių kūrinių šiais metais buvo aptariama bene plačiausiai – tiek kalbant apie tai, kokia Lietuva buvo karo priešaušryje, tiek bandant išvesti paraleles su šiais laikais. N.Černiauskas apie lemtingus 1940-uosius rašo pateikdamas platų panoraminį vaizdą, pažvelgdamas, kaip gyveno to laiko žmonės, kokios buvo nuotaikos, į to laiko įvykius jis siekė pažiūrėti iš skirtingų sluoksnių, profesijų žmonių perspektyvų, taip mūsų akyse lipdydamas to laiko Lietuvos paveikslą. Autorius užčiuopia to laiko socialines problemas, politines nuotaikas, kai kas iš to laikotarpio gana smarkiai primena ir tai, su kuo gyvename ir dabartinėje Lietuvoje. Pats istorikas teigia, kad jam1940-ieji buvo ne (tik) autoritarinio režimo apslopintos jaunos valstybės metai, bet (ir) bręstančios, augančios visuomenės zenitas, Lietuva pasirodė pasiruošusi modernėti įvairiose srityse, tai buvo pradžios kelias, kurį, deja, nutraukė karas ir okupacija. Metai, kurių įvykius iš šio laiko perspektyvos taip sudėtinga vertinti, čia mums atsiskleidžia pačių tuomet gyvenusių žmonių akimis, autoriui sudėliojant esminius štrichus ir kontekstus. (Audrius Ožalas)
2. Mažvydas Jastramskis „Mums reikia vado?“
Leidykla „Baltos lankos“
14 proc.
Mažvydo Jastramskio knyga labai aktuali šiais laikais, kuomet vis kyla diskusijų apie politines galias, valdžios institucijas, jų santykį – knygos autorius plačiam skaitytojų ratui skirtame kūrinyje nagrinėja Lietuvos prezidento instituciją. Užmojis platus, turint galvoje, kad M.Jastramskis taip pat išsikėlė uždavinį apžvelgti visų Lietuvos prezidentų per trisdešimt metų kadencijas, bent jau trumpai nusakyti jų ryšius su kitomis institucijomis, pateikti verdiktus apie tai, kaip jie keitė supratimą apie instituciją ir naudojo turimus įgaliojimus, bei įvesti skaitytoją į platesnį kontekstą, pateikiant informaciją apie tai, kokios prezidentų galios kitose šalyse. M.Jastramskio knyga gali būti skaitoma ne tik specialistų, bet ir žmonių, neturinčių gilesnių žinių šioje srityje, – autorius rašo aiškiai, suprantamai, remdamasis tiek viešai skelbiama informacija, tiek savo paties analizėmis bei asmeniniais pokalbiais ir istorijomis. Politinės edukacijos knygų pas mus leidžiama ne itin daug, ir malonu, kad sulaukiame tokių išimčių. (Audrius Ožalas)
3. Irma Laužikaitė „Nelly Paltinienė. Tu ateik į pasimatymą“
Leidykla „Balto“
10 proc.
Negrožinė literatūra apie ryškias to laikotarpio asmenybes paveikiausia tuomet, kai atskleidžiamas ne tik to žmogaus portretas, bet kai tai tampa ir epochos, laikmečio veidrodžiu. Ši knyga yra būtent tokia – nors pasakojimo centre, žinoma, yra Nelly Paltinienė, skaitydami kūrinį mes panyrame ir į to laiko tikrovę, atmosferą, plačiai praveriama uždanga ir į Lietuvos estrados gyvenimą. Šioje knygoje cituojamas Algirdas Ellenskis sako, kad Nelly buvo vienintelis žmogus estradoje, kuriam nerūpėjo pinigai, jai svarbiausia buvo scena ir muzika. Ir knygos puslapiuose mes ir matome kuriamą spalvingą Nelly portretą, – jos gyvenime buvo tiek labai sudėtingų laikotarpių, traumų, tiek pakilimų ir žibėjimo visu ryškumu. Knyga, kuri gali būti įdomi ne tik tiems, kas dar pamena Nelly Paltinienės dainas. Tiesą sakant, net nebūtina žinoti nors vieną jos dainą – knyga skirta ir tiems, kas mėgsta skaityti apie ryškias asmenybes – Nelly Paltinienės gyvenimas išties buvo ypatingas. (Audrius Ožalas)
4. Donatas Katkus, Rasa Murauskaitė „Užrašai iš Rokantiškių“
Leidykla „Tyto alba“
8 proc.
Į muzikologės Rasos Murauskaitės drauge su maestro Donatu Katkumi parašytą knygą sugulė daugybė pasakojimų apie sutiktas asmenybes, prisiminimai ir kūrėjo dienoraščiai. Donatas Katkus tiek apie save, tiek apie sutiktuosius pasakoja atviru, šmaikščiu stiliumi, todėl knyga „Užrašai iš Rokantiškių“ skaitoma įdomiai ir rekomenduojama visiems, besidomintiems muzikiniu, kultūriniu, žymių žmonių gyvenimu, esminiais to laiko istoriniais įvykiais, kurių liudininku ir dalyviu ne kartą teko pabuvoti pačiam knygos herojui. (Jurga Mandrijauskaitė)
5. Jolita Bernotienė, Ingrida Jakubavičienė „Ponios Smetonienės virtuvė“
Leidykla: „Aukso žuvys“
7 proc.
Jolitos Bernotienės, Ingridos Jakubavičienės „Ponios Smetonienės virtuvė“ – kūrybiška knyga, leidžianti panirti į tarpukario inteligentijos gyvenimą, patirti visus jo skonius ir kvapus. Skaitytojai kviečiami susipažinti su įdomia, intriguojančia asmenybe – pirmąja Nepriklausomos Lietuvos valstybės ponia Sofija Smetoniene. Kaip rašoma knygos pristatyme, ponios prezidentienės virtuvėje „virs intrigos ir barščiai, liesis politinės aistros ir krupnikas, kvepės kava, prancūziškais parfumais ir tabaku“. „Ponios Smetonienės virtuvė“ žavi savo rakursu, atidumu, asmeninės ir kolektyvinės istorijos derme, gurmanišku malonumu ir gausiomis žiniomis. Pati knyga taip pat labai estetiška, papuošta daugiau nei 60 tarpukario fotografijų ir per 40 stilizuotų maisto piešinių. (Lina Buividavičiūtė)
Grožinės verstinės knygos
1. Frankas Herbertas „Kopa“
Leidykla „Kitos knygos“
Iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė
23 proc.
Franko Herberto „Kopa“ – tai įstabi daugiasluoksnė knyga, geriausios fantastinės literatūros klasikos pavyzdys. Romanas žavi savo užmoju, kruopščiai sukurtu pasauliu – autorius ilgai gilinosi į analizuojamas temas, rinko medžiagą. Taip atsirado tiršta atmosfera ir turtingas, unikalus „Kopos“ žodynas. Mano galva, F.Herbertui pavyksta apeiti įprastumus bei klišes ir sukurti šį tą išties originalaus. Knygoje susipina trilerio įtampa, politinės galios žaidimai, itin svarbi ekologijos linija, filosofiniai ir religiniai intertekstai. Pritariu Gintauto K.Ivanicko romano įvade parašytiems žodžiams: „Kopa – knyga, kurią galima skaityti ne vieną sykį, kaskart atrandant ką nors nauja“ (10 p.). Neseniai stebėjome knygos ekranizaciją, dabar puiki proga darkart atsiversti romaną. (Lina Buividavičiūtė)
2. Johnas Steinbeckas „Rūstybės kekės“
Leidykla „Jotema“
Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė
12 proc.
Šiemet lietuviškai antrąsyk nauju Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės vertimu sugrįžusi XX a. Amerikos literatūros klasika – 1939 metais publikuotas Johno Steinbecko romanas „Rūstybės kekės“ – grąžina prie literatūrinio realizmo kinematografiškumo ir sklandžiai išrašytos gyvenimo kopijos, atskleidžiančios visą žmogiško bendravimo ir žmogiškosios egzistencijos esmę. Tai Džodų šeimos, išvarytos iš savo žemės, kelionė į Kaliforniją geresnio gyvenimo link. Ji kupina išbandymų, sėkmių ir kiek daugiau nesėkmių, o kartu ir tuometės Amerikos skaudaus konteksto: Didžioji depresija, nuvarymas nuo nuosavos žemės ir daugybė paklydusių šeimų. J.Steinbecko rodomi skaudūs paprastų amerikiečių gyvenimai sykiu ir kuria, ir čia pat dekonstruoja didžiąją amerikietišką svajonę, o kartu ir tiksliai parodo naujojo pasaulio statybas, kai realybė susikerta su svajonėmis. (Jūratė Čerškutė)
3. W.G.Sebaldas „Austerlicas“
Leidykla „Baltos lankos“
Iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė
9 proc.
Nepaisant sudėtingų temų ir tamsių spalvų, tai vienas įdomiausių, labiausiai įtraukusių šiųmečių skaitinių. Savo unikaliu stiliumi – supindamas išmonę ir dokumentiką – W.G.Sebaldas sukūrė intriguojantį vieno žmogaus praeities detektyvą ir nutapė labai gyvą pokyčių įsuktos XX a. pirmosios pusės Europos paveikslą. (Jurga Vaičiūtė)
4. Narine Abgaryan „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“
Leidykla „Balto“
Iš rusų kalbos vertė: Alma Lapinskienė
8 proc.
Narine Abgaryan knygoje „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“ rasime poetišką pasakojimą apie atokaus, izoliuoto Armėnijos kaimelio gyvenimą. Nors kaimo gyventojai išgyvena baisius, liūdnus dalykus – karą, stichines nelaimes, prievartą, badą, mirtį, pasakojimas skaitytojui palieka šviesų, šiltą, viltingą jausmą, o žavinguosius knygos personažus netrunki įsimylėti dėl jų keistybių ir spalvingų, o kartais širdį draskančių jų gyvenimo istorijų.
„Iš dangaus nukrito trys obuoliai“ – elegantiškas, šiltu humoru trykštantis, magiškojo realizmo prisodrintas pasakojimas apie atsparumą, drąsą, mažos bendruomenės savitumą ir kasdienės draugystės stebuklą. (Jurga Mandrijauskaitė)
5. Curzio Malaparte „Oda: mažoji Neapolio apokalipsė“
Leidykla „Tyto alba“
Iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė
7 proc.
Makabriškas, provokatyvus, kandus, o kartu ir kupinas skausmo bei nevilties romanas apie sąjungininkų kariuomenės išvaduotą Neapolį ir mūšius dėl Italijos (1943–1945 m.). Autoriaus su meile, pasididžiavimu, panieka ir skausmu vaizduojamas Neapolis – didžiulė chaoso tirštymė, meistriška apokaliptinė panorama, dekoracijos, kuriose vyksta šventas farsas – nugalėtojų ir nugalėtųjų susidūrimas. Tai romanas apie galutinai sugriautą senąją Europą ir gimstančią naująją. Tik meile tai naujajai Europai autorius anaiptol netrykšta. (Marius Burokas)
Negrožinės verstinės knygos
1. Barackas Obama „Pažadėtoji žemė“
Leidykla „Alma littera“
Iš anglų kalbos vertė Asta Tobulevičienė, Daumantas Gadeikis, Jovita Liutkutė
21 proc.
B.Obama – ne tik įtakingas politikas, bet ir gabus rašytojas, ir šiame pirmame prezidento memuarų tome „Pažadėtoji žemė“ jis prisimena savo gyvenimo odisėją, – knygoje matome, kaip savosios tapatybės ieškantis jaunuolis tampa JAV prezidentu, pirmuoju afroamerikiečiu, užėmusiu šį aukščiausią šalies politinį postą. B.Obama rašo gana atvirai, negailėdamas įspūdingų, ryškių detalių tiek iš asmeninio gyvenimo, tiek kalbėdamas apie karjeros kelią ir patirtis, vienišumo jausmą Baltuosiuose rūmuose ar politines intrigas. Knygoje jis nevengia pripažinti ir savo klaidų, atvirai pasakoja apie sudėtingus sprendimus, kuriuos jam teko priimti, tad kūrinys bus įdomus besidomintiems politikos užkulisiais, Jungtinių Valstijų, taip pat ir tarptautine politika. „Pažadėtoji žemė“ – puikiai parašyta istorija apie aukščiausiuose politikos sluoksniuose esančių žmonių gyvenimus, neeilinė galimybė žvilgtelėti už užsklandos. (Jurga Mandrijauskaitė)
2. Sørenas Kierkegaard'as „Nerimo sąvoka“
Leidykla „Phi knygos“
Iš danų kalbos vertė Ieva Tomaševičiūtė
14 proc.
Džiuginančiai nuostabu tarp šių rinkimų lyderių matyti filosofo Søreno Kierkegaard'o „Nerimo sąvoką“ — pirmąsyk į lietuvių kalbą išverstą Ievos Tomaševičiūtės. Nors ir vienas sudėtingiausių S.Kierkegaard'o kūrinių, akivaizdu, tai ir vienas labiausiai „kalbančių“ mūsų gyvenamam laikui, kuriame pirmauja ir pandemijos poveikiams priskirtinas, regis, vis labiau viską apimantis nerimas. Tačiau verta neapsigauti — S.Kierkegaard'as nerašo apie nerimą kaip apie XXI amžiui būdingą ir vis tyliai plintantį tik psichikos sutrikimą, priešingai, jis žvelgia ir giliau ir plačiau, apimdamas visą žmogų. Jo žodžiais tariant, tai paprastas psichologinis samprotavimas apie žmogų, jo santykį su (prigimtine) nuodėme, iš kurio kyla skirtingos nerimo formos, kurias ir aptaria Kierkegaard'as. (Jūratė Čerškutė)
3. Laurence’as Reesas „Aušvicas“
Leidykla „Kitos knygos“
Iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas
8 proc.
Vienas paveikiausių pastaruoju metu skaitytų kūrinių apie Holokaustą. Knyga, priverčianti iš naujo permąstyti tai, kas vyko per Antrąjį pasaulinį karą. Ji ne tik pateikia kraupų Aušvico įvykių vaizdą, bet ir bando atsakyti į klausimą, kaip tokia stovykla išvis tapo įmanoma. Autorius analizuoja pačias nacių radikalaus mąstymo ištakas, reikšminga ir tai, kad L.Reesas, rengdamas šią knygą, atliko ne tik daugybę istorinės medžiagos tyrimų, kalbėjosi ne tik su liudininkais, išgyvenusiais Aušvicą, bet ir su pačiais nusikaltimų vykdytojais. Tai – bandymas suprasti, kaip žmonės tampa budeliais, kokie buvo jų motyvai, psichologija. Šie liudijimai iškelia daug klausimų – ne tik apie žmogaus prigimtį, tai, kaip pasirenkamas blogis, bet ir apie tai, kaip esminiais laikotarpiais elgėsi ištisos valstybės. Kaip ir rašo pats autorius, „iš šio pasakojimo daug ką sužinome ir apie save pačius“. (Audrius Ožalas)
4. Benas Wilsonas „Metropolis. Miesto istorija – nuo senovės iki šiandien“
Leidykla „Kitos knygos“
Iš anglų kalbos vertė Tadas Juras
7 proc.
Britų istoriko Beno Wilsono užsimota plačiai – papasakoti turbūt vieno didžiausių civilizacijos pasiekimų – miesto – istoriją: nuo Mesopotamijos laikų iki XXI amžiaus Lagoso. Iš esmės tai ir yra per miestų prizmę papasakota civilizacijos istorija. Faktai, citatos, nuorodos, įdomybės, anekdotai – viskas supinta į ryškų, talentingai sunertą audinį. Autorius žvelgia į miestus kaip į organizmus, su savo charakteriu, ydomis ir privalumais, kaip į bendruomenes, kuriose, norint išlikti ir klestėti, svarbiausia yra ne dangoraižiai, o tarpusavio ryšiai. (Marius Burokas)
5. Serge'as Fauchereau „Baltijos šalių menas XIX–XX a.“
Leidykla „Hubris“
Iš prancūzų kalbos vertė Birutė Gedgaudaitė
7 proc.
„Baltijos šalių menas“ – išsami ir reikalinga Baltijos šalių vaizduojamo meno apžvalga. Tai įspūdingas veiklas apie „nacionalinės dailės gimimą trijose Baltijos šalyse XIX–XX a. sandūroje ir gyvybingą, įvairialypį, vibruojantį jų meno pasaulį tarpukariu“. Knygos autorius – kompetentingas specialistas, žymus prancūzų dailėtyrininkas, meno kritikas ir kuratorius. Šis S.Fauchereau įdirbis knygoje išties juntamas – parašyta profesionaliai, atidžiai ir įdomiai. Knyga žavės ir menotyrininką, ir smalsų menu besidomintį skaitytoją. „Baltijos šalių menas“ suteikia vertingą ir unikalią perspektyvą, praplečia akiratį, džiugina akį ne tik tekstu, bet ir gausiomis iliustracijomis. (Lina Buividavičiūtė)
Šie rinkimai vyksta jau penktus metus. Vertinamos knygos turi būti pirmą kartą išleistos lietuvių kalba (arba tai turi būti naujas knygos vertimas į lietuvių kalbą), publikuotos nuo 2020 m. lapkričio 1 iki 2021 m. lapkričio 1 dienos.
Lietuvių knygų autoriams bus skirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos bus skirtos ir vertėjams – tuo pabrėžiant vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina svarbius užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje – svarbą.
