Ekspertai atrinko 11 geriausių lietuvių autorių grožinių knygų, po 15 lietuvių autorių negrožinių ir poezijos knygų bei po 15 verstinių autorių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų.
Savo sąrašą balsavimui pateikė ir šių rinkimų rėmėjai – internetinė knygų parduotvė patogupirkti.lt, paskelbusi perkamiausių metų knygų sąrašą. Už mėgstamiausias knygas čia balsuos tik skaitytojai.
15min metų knygų rinkimai vyksta trimis etapais. Dabar iki gruodžio 13 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 19 dieną.
BALSUOTI RINKIMUOSE GALITE ČIA
Kviečiame susipažinti su knygomis, rinkimuose dalyvaujančiomis užsienio autorių grožinės literatūros kategorijoje.
Roberto Bolaño, „Prakeiktos žudikės“
Leidykla: „Kitos knygos“
Vertė: Simonas Bernotas, Alma Naujokaitienė
Tai pirmas R.Bolaño novelių rinkinys, pasirodantis lietuviškai, ir paskutinis, ispaniškai išleistas autoriui esant gyvam. Šiuose trylikoje apsakymų, parašytų gerai atpažįstamu rašytojo stiliumi, susipina humoras ir neviltis, lyrizmas ir autobiografiškumas. Drauge matyti, kaip rašytojas, atiduodamas duoklę meistrams, žengia tolyn nuo tradicijos. Maištas, literatūra ir kelionės – šios temos, ryškios visoje Čilės rašytojo kūryboje, plėtojamos ir novelių rinkinyje. Autorius ir šioje knygoje išlieka profesionalus melagis – novelės pilnos rašytojų – ir tikrų, ir išgalvotų – biografijų detalių, kurios veda vaizduotę tolyn už tekstų.
Bruce'as Chatwinas, „Utzas“
Leidykla: „Lapas“
Vertė: Marius Burokas
Švelniai ironiška žymaus britų rašytojo ir žurnalisto knyga žvelgia į kolekcionavimą kaip obsesiją, svarsto apie asmeninę laikyseną politinių įtampų akivaizdoje ir nusiraminimo paieškas praeities mene. Intelektualiai sodrus tekstas kviečia kelti klausimą – ar menas gali ne tik išgelbėti, bet ir pavergti? Romano epicentre – Meiseno porceliano kolekcininkas Kasparas Joachimas Utzas. Čia, dviejų kambarių bute, jis laiko vertingą, daugiau nei tūkstančio eksponatų kolekciją. Baimindamasis dėl kolekcijos lemties, jis tampa ir socialistinės valstybės, ir meilės menui įkaitu.
Rachel Cusk, „Kudos“
Leidykla: „Tyto alba“
Vertė: Viktorija Uzėlaitė
Tai baigiamoji „Kontūrų“ trilogijos dalis. Atspindinti pirmų dviejų trilogijos knygų žavesį, intelektuali ir filosofiška knyga tiršta ir intesyvi, įtraukianti ir įtikinanti, o finalas pribloškia netikėta drama. Kūrinyje sutinkamuose pokalbiuose keliami prasmingi ieškančio žmogaus būties klausimai, o kiekvienas jų sakinys apie meilę ir išdavystę, apie širdgėlą ir džiaugsmą, apie teisingumą ir neteisybę, apie kančią ir galimybę beldžiasi į sielą, skatina pažvelgti į save.
J.M.Coetzee, „Fo“
Leidykla: „Sofoklis“
Vertė: Nijolė Regina Chijenienė
Romane autorius perkuria Robinzono Kruzo istoriją taip, kad skaitytojas negali atsitraukti nuo pasakojimo, lyg pats būtų įvykių dalyvis ir lėmėjas. J.M.Coetzee koncentruoja pasakojimą ties Suzanos Barton, moters, ir Penktadienio, bebalsio, personažais. Autorius kelia daugybę klausimų, į kuriuos nepateikia tiesaus atsakymo. Šis romanas – tikrų tikriausias intelektualus galvosūkis literatūros gurmanams.
Rachel Cusk, „Tranzitas“
Leidykla: „Tyto alba“
Vertė: Viktorija Uzėlaitė
Tai antroji preciziškos „Kontūrų“ trilogijos knyga, kurioje autorė gilinasi į jau pradėtas temas ir atveria naujas. Kūrinyje pasakojama, kaip iširus šeimai rašytoja su dviem mažais sūnumis persikrausto į Londoną ir stengiasi kurti naujus namus ir kitokią tikrovę, bet šis tranzitas sužadina daug pokyčių – asmeninių, moralinių, kūrybinių ir praktinių. Lakoniškas autorės kuriamas pasakojimas sklidinas smulkiausių detalių, vaizdūs, komiški ir nepatogūs potėpiai sluoksniuojami itin kruopščiai, tačiau mintys liejamos lengvai ir nepaprastai įtaigiai. Objektyviu žvilgsniu filtruodama aplinką ji įžvalgiai ir jautriai svarsto apie vaikystę ir lemtį, apie kančios vertę, apie asmens atsakomybės moralines problemas ir apie permainų paslaptį.
Annie Ernaux, „Įvykis“
Leidykla: „Baltos lankos“
Vertė: Violeta Tauragienė
Būdama dvidešimt trejų ir netekėjusi, Ani pasijunta nėščia. Prancūzijoje, kur tuo metu abortai draudžiami, ji mezgimo virbalu nesėkmingai bando nutraukti nėštumą. Galiausiai, vos mirtinai nenukraujavusi, atsiduria ligoninėje. Šis tekstas užrašytas praėjus beveik keturiasdešimčiai metų nuo jame aprašomo įvykio. Tai atsiminimais ir dienoraščio fragmentais paremtas pasakojimas apie traumą, autorės nešiotą visus tuos metus. 2022-aisiais A.Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija. „Įvykis" – pirmas autorės kūrinys, pasirodantis Lietuvoje beveik po trisdešimties metų pertraukos.
Yuri Herrera, „Meksikos trilogija“
Leidykla: „Rara“
Vertė: Eglė Naujokaitytė
Knyga sudaryta iš trijų apysakų, originaliai išleistų atskiromis knygomis – „Karalystės darbeliai“, „Ženklai, pranašaujantys pasaulio pabaigą“ ir „Kūnų transmigracija“. Šios trys apysakos, sudarančios „Meksikos trilogiją“, pelnytai atsidūrė tarp svarbiausių šiuolaikinės Meksikos literatūros kūrinių ir iškėlė Y.Herrerą į labiausiai vertinamų šalies rašytojų gretas. Tai mitologinį pagrindą turintys pasakojimai, naratyviškai primenantys renesansines tragedijas, tačiau, nors veiksmas vyksta neįvardytose vietose, juose neabejotinai nagrinėjami šiuolaikinės Meksikos skauduliai.
F.Scottas Fitzgeraldas, „Gražūs ir pasmerkti“
Leidykla: „Sofoklis“
Vertė: Daiva Daugirdienė
Tai antras XX a. amerikiečių literatūros klasiko romanas, parašytas po „Šioje rojaus pusėje“, prieš „Didįjį Getsbį“. Nuo pirmos knygos publikacijos iki šio romano vertimo į lietuvių kalbą praėjo šimtas metų. Tuomet buvo džiazo amžiaus pradžia, laikotarpis po Pirmojo pasaulinio karo, kai daugelis žmonių į gyvenimą žiūrėjo kaip į begalinį pokylį. To laikmečio knygos epicentre – Antonis ir Glorija, kurie yra labai panašūs į patį F.S.Fitzgeraldą ir jo žmoną Zeldą. Santuoka nepaverčia jų nuobodžiais sutuoktiniais. Bet vienas vakarėlis baigiasi lemtingai.
Daniela Hodrova, „Abiem pavidalais“
Leidykla: „Hubris“
Vertė: Kristina Karvelytė
Daugybės akademinių interpretacijų sulaukęs romanas yra pirmoji Prahos trilogijos „Agonijos miestas“ dalis. Tai kruopščiai sukonstruota, intelektuali proza, iš skaitytojo reikalaujanti daug dėmesio ir, greičiausiai, ne vieno skaitymo. D.Hodrovos kūriniams būdingas savotiškas hermetizmas, sapno ir būdravimo, tikrovės ir vaizduotės, realybės ir literatūros, racionalumo ir pasąmonės susipynimas, nuo griežto eiliškumo bei vieno žiūros taško išlaisvinta pasakojimo struktūra, kurią pati autorė apibūdina kaip nuaustą tekstą.
Andrusas Kivirahkas, „Jaujininkas“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Vertė: Milda Kurpniece
Tai juodojo humoro kupinas pasakojimas apie kaimo gyventojų kasdienybę Estijos užkampyje. Lietingą lapkritį čia persipina ne tik žmonių, bet ir nežemiškų būtybių – velnio, raganos, vėlių, aitvarų, vilkolakių – keliai ir užmačios. Bene svarbiausias kaimiečių užsiėmimas – vogti, smurtauti, girtauti ir nešioti paskalas. Kone kiekvienas jų savaip ydingas, o prireikus pasiruošęs velniui sielą parduoti. Nežemiškieji taip pat ne be trūkumų. Knygos autorius – estų prozininkas, dramaturgas ir scenaristas. Įvairiažanrė rašytojo kūryba apdovanota daugybe literatūrinių premijų.
Andrew Komarnyckyj, „Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas“
Leidykla: „Lapas“
Vertė: Daina Valentinavičienė
Tai pirmoji rašytojo knyga lietuvių kalba. Šis šmaikštus, netikėtas formas įgaunantis pasakojimas – tai ir literatūrinis žaidimas. Knygoje netrūksta nuorodų į skirtingų autorių kūrybą, netikėtų žanrinių jungčių, postmodernistinio pastišo ir sveikai ironiško žvilgsnio į literatūros pasaulio gyventojus, kuriuos apžvelgia tariamas Oksfordo literatūros profesorius, ėmęsis darbo parašyti vieno iš autorių biografiją. Pats knygos autorius gyvena Didžiojoje Britanijoje ir rašytoju tapo tik per laimingą atsitiktinumą.
Ágota Kristóf, „Vakar“
Leidykla: „Baltos lankos“
Vertė: Violeta Tauragienė
Romanas – trečioji autorės knyga, pasirodanti lietuviškai, o pagal ją sukurtas italų režisieriaus Silvio Soldini filmas „Brucio nel vento“. Romano epicentre – Tobijas Horvatas, gimęs bevardžiame kaime, nereikšmingoje šalyje. Jo motina buvo vagilė, kaimo kekšė. Vieną dieną, būdamas dar vaikas, jis pabėgo į kitą šalį, į didelį miestą. Šiame elegantiškai santūriame, fragmentiškame, egzistencialistinės nuotaikos ir sapno atmosferos prisodrintame pasakojime atskleidžiamas nerimastingo, bevietystei ir vienatvei pasmerkto žmogaus likimas.
Douglasas Stuartas, „Šugis Beinas“
Leidykla: „Baltos lankos“
Vertė: Mėta Žukaitė
Kūrinys talentingai apnuogina skurdo nuožmumą ir griaunančią geismo jėgą, užjaučiamai brėžia žmogiškosios meilės ribas, vaizdžiai tapo liūdesio šešėlius ir vilties blyksnius. Tai duoklė praėjusiai Škotijos istorijos epochai ir nepalenkiamai žmogaus valiai išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Tai debiutinis škotų kilmės Amerikos rašytojo kūrinys, 2020 m. apdovanotas prestižine „Booker Prize“ premija. Šis kūrinys išleistas 39 šalyse. Literatūros kritikai jį lygina su tokiais kūriniais kaip Jameso Joyce'o „Dubliniečiai“ ir Hanya'os Yanagiharos „Mažas gyvenimas“.
Olga Tokarczuk, „Jokūbo knygos“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Vertė: Vyturys Jarutis
Romane pasakodama charizmatiško žydų pirklio Jokūbo Franko istoriją, autorė netikėtais rakursais nagrinėja komplikuotas daugiatautės, daugiakonfesės Lenkijos problemas. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, skonius, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. „Jokūbo knygos“ rašytojai atnešė prestižinį lenkų literatūros apdovanojimą „Nikė“ ir neabejotinai prisidėjo prie sprendimo skirti Nobelio literatūros premiją.
Virginia Woolf, „Bangos“
Leidykla: „Vaga“
Vertė: Emilija Ferdmanaitė
Knyga laikoma labiausiai eksperimentiniu ir sudėtingiausiu autorės kūriniu. V.Woolf žodžiais tariant, tai „romano ir pjesės“ hibridas, arba „pirmoji knyga, parašyta mano pačios stiliumi“. Drąsiai laužydama žanro taisykles, autorė atsisako aiškios siužeto linijos ir leidžiasi į išplėstinį monologą – pjesę šešiems balsams su mįslingais beasmenio pasakojimo interliudais. Nors yra praėjusios epochos atspindys, kūrinys šiandien stebina, juokina, žavi savo išradingumu, intymumu, virtuoziškais žodžių žaidimais lygiai taip pat, kaip prieš šimtą metų.
