Ekspertai atrinko 11 geriausių lietuvių autorių grožinių knygų, po 15 lietuvių autorių negrožinių ir poezijos knygų bei po 15 verstinių autorių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų.
Savo sąrašą balsavimui pateikė ir šių rinkimų rėmėjai – internetinė knygų parduotuvė patogupirkti.lt, paskelbusi perkamiausių metų knygų sąrašą. Už mėgstamiausias knygas čia balsuos tik skaitytojai.
15min metų knygų rinkimai vyksta trimis etapais. Dabar iki gruodžio 13 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 19 dieną.
BALSUOTI RINKIMUOSE GALITE ČIA
Kviečiame susipažinti su knygomis, rinkimuose dalyvaujančiomis verstinės poezijos kategorijoje.
Olehas Lyšeha, „Didysis tiltas“
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Vertė: Vytas Dekšnys
Olehas Lyšeha (1949–2014) – ukrainiečių poetas, prozininkas, vertėjas, skulptorius. Nuo 1972-ųjų iki 1988-ųjų buvo oficialiai draudžiama spausdinti jo kūrinius. Pirmoji O.Lyšehos knyga išleista jam sulaukus keturiasdešimties. 2012 m. perleista ir papildyta knyga „Didysis tiltas“ tapo išsamiausia jo poetinės kūrybos rinktine, pelniusia ne vieną prestižinį apdovanojimą. Jau nepriklausomos Ukrainos laikais, 1997–1998 m., gavęs Fulbrighto stipendiją, gyveno JAV. Olehas Lyšeha nuolat skaitė savo kūrybą literatūros festivaliuose Ukrainoje ir užsienyje. Dalyvavo Oranžinėje bei Orumo revoliucijose, skaitė poeziją Maidano dalyviams.
Artis Ostupsas, „GESTAI ir kt. Eilėraščiai“
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Sudarė ir vertė: Dominykas Norkūnas
Artis Ostups (g. 1988) – ryškus jaunesniosios kartos latvių poetas, kritikas ir literatūrologas. Jo kūryba įvertinta prestižinėmis „Latvių tekstų“ ir festivalio „Poezijos dienos“ premijomis. Šią rinktinę sudaro knyga „Gestai“ (Žesti, 2016) ir eilėraščiai iš kitų autoriaus rinkinių: „Fotografija ir žirklės“ (Fotogrāfija un šķēres, 2013) bei „Variacijos mėnulio tema“ (Variācijas par mēness tēmu, 2022). Dominykas Norkūnas apie knygą rašė: „Pasitelkdamas aštriabriaunę vaizdiniją, Artis Ostups siekia sujungti istoriją su dabartimi: jo nerėksmingas ir jautrus balsas įrėmina žmogiškąsias patirtis tarsi fotografijas, kupinas netikėčiausių giluminių kontekstų. Čia kalbantysis iškyla kaip ryšininkas, kruopščiai ir tiksliai perrašantis mirusiųjų laiškus“.
Charlesas Bukowskis, „Meilė – tai pragaro šuva, 1974–1977 m. eilėraščiai“
Leidykla: „Kitos knygos“
Vertė: Gediminas Pulokas
Charlesas Bukowskis (1920–1994) – poetas ir prozininkas, vienų laikytas dievuku, įtakingiausiu savo kartos amerikiečių rašytoju, kitų – vulgariu alkoholiku, kurio eilės apskritai neturėtų būti laikomos poezija. Jo eilėraščiai primena trumpus apsakymus, stiliui būdinga šnekamoji kalba, ironija ir sarkazmas. Svarbiausias kūrybos bruožas – sąžiningumas, dėl kurio autorių galima mėgti arba jo nekęsti. Rašydamas apie meilę grubus ir netašytas Charlesas Bukowski apsinuogina iki sielos gelmių. Šiame poezijos rinkinyje jis gaivališkai ir nepagražintai kalba apie dažnai nenusisekusius ryšius su moterimis – buvusiomis ir esamomis, meilužėmis, kekšėmis ir nepasiekiamosiomis. Gyvastingu, šiurkščiu ir autentišku balsu eilėraščiuose taip pat prabyla nuolatiniai barų lankytojai, Amerikos darbininkai, atskalūnai ir nepritapėliai. Autorius anaiptol nepoetizuoja tikrovės, jis įžūliai, o kartais jautriai atsiverdamas plėšia nuo jos bet kokį paviršutiniškumą.
Monta Kroma, „Lūpos. Tu. Lūpos. Aš.“
Leidykla: „Bazilisko ambsada“
Vertė: Dominykas Norkūnas
Monta Kroma – latviškojo modernizmo pradininkė, ryški ir įtakinga XX a. antrosios pusės poetė. Gimė 1919 m. Jelgavoje. 1936 m. mirus motinai, ją įsidukrino bendraklasės šeima, palaikiusi ryšius su Latvijos komunistų pogrindžiu. Antrojo pasaulinio karo metais M.Kroma dirbo sanitare ir karo žurnaliste. Fronte buvo sunkiai sužeista. Po karo grįžo į Latviją, stalinizmo laikotarpiu – kaip ir daugelis poetų – M.Kroma neturėjo didelės temų pasirinkimo laisvės, rašė tuo laikotarpiu įprastus socrealistinius eilėraščius. Tikrąjį savo kūrybos braižą M.Kroma pajuto tik 1960 m., pradėjusi studijuoti Maskvoje M.Gorkio literatūros institute. „Atšilimo“ laikotarpiu ji susipažino su Walto Whitmano ir Nazimo Hikmeto poezija – šių autorių nerimuotos eilės paskatino atsisakyti tradicinio metro ir rimo. Pasikeitė ir M.Kromos eilėraščių tematika – ėmė rašyti apie moters jausmų pasaulį, vaizduoti dinamišką miesto gyvenimą. 1963 m. M.Kroma jau neįtiko sovietinės Latvijos kritikams, kūryba kaltinta Vakarų estetikos sekimu, formalizmu ir aptakumu. 1970 m. išleistas garsiausias autorės rinkinys „Lūpos. Tu. Lūpos. Aš.“, tapęs ano meto radikalios ir asociatyvios poetikos simboliu.
Aldona Marija Gustas, „Laikas išlaiko“
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Vertė: Antanas A.Jonynas
Aldona Marija Gustas (1932–2022) – lietuvių kilmės vokiečių rašytoja, poetė ir dailininkė. Paskutinioji eilėraščių knyga „Laikas išlaiko“ (Zeit zeitigt) 2017 m. išleista Berlyne, „Corvinus Presse“ leidykloje, ribotu numeruotų egzempliorių tiražu. Aldonos Gustas poezijoje netrūksta kalbinės žaismės, net kalbant apie Berlyną dažnai iškyla ankstyvieji vaikystės įspūdžiai ir išgyvenimai, lietuvių folkloras ir gimtojo krašto gamtovaizdis. Visoje kūryboje ryškus erotinis leitmotyvas – pasak Audrones B.Willeke, analizavusios menininkės poeziją, vienur jis yra žaismingas ir įmantrus, užmaskuotas fantastiniuose debesų, gulbių, augalų, paukščių, žuvų motyvuose, kitur – išreikštas tiesiogine lakoniška maniera. Ši mintis taikliai apibūdina ir menininkės tapybą.
Zbigniewas Herbertas, „Trapūs būties uostai“
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Vertė ir sudarė: Žilvinas Norkūnas
Lenkų moderniosios literatūros klasiko, vieno svarbiausių XX a. antrosios pusės lenkų poetų, Zbigniewo Herberto eilėraščių rinktinė lietuvių ir originalo kalbomis. Tomas Venclova apie šią knygą rašė: „Herbertas sukūrė iš karto atpažįstamą eilėraščio tipą – jo tekstai reikalauja geros pažinties su tradicija, su amžinaisiais žmonijos archetipais, yra kiek mįslingi, o drauge lakoniški, taiklūs, įsimenami, betarpiškai perteikiantys skaudžią patirtį, kuria dalijamasi su skaitytoju. Jų prasmė visada humanistinė, nors dažnai paliečia nevilties regionus. Poetas nevengia elegantiško humoro, bet neretai norėtųsi pasakyti, kad jo eilės yra tarsi kondensuotos graikiškos tragedijos, suteikiančios tą katarsio pojūtį, kurio iš tragedijos reikalavo Aristotelis.“
Wisława Szymborska „33 eilėraščiai“
Leidykla: „Apostrofa“
Vertė: Tomas Venclova
„33 eilėraščiai. 33 wiersze“ – nauja Nobelio literatūros premijos laureatės Wisławos Szymborskos eilėraščių dvikalbė rinktinė. Į rinktinę sudėti Tomo Venclovos anksčiau išversti W.Szymborskos eilėraščiai (nauja redakcija) ir 25 naujai jo paties atrinkti ir išversti į lietuvių kalbą. Knyga papildyta skyriumi „Tomas Venclova. Susitikimai su Wisława Szymborska“ su jo esė ir eilėraščiu, skirtais Szymborskai. T.Venclova sakė, kad rinktinė paženklina ir 1923 m. liepos 2 d. gimusios poetės šimtąsias sukaktuves, „kurių minėjimas visame pasaulyje... patvirtina, jog Wisławos Szymborskos poezija yra neginčijamas mūsų epochos meninis lobis. Be jau anksčiau skelbtų 8 eilėraščių, šiai knygai rinkausi versti tuos, kurie man atrodė ypač stiprūs, įdomūs ar tiesiog asmeniškai artimi...“
Serhijus Žadanas „Tarsi žuvį į juodą krantą“
Leidykla: „Kitos knygos“
Sudarė: Marius Burokas; vertė: Vytas Dekšnys
Serhijaus Žadano vardas žinomas ne tik Ukrainoje, bet ir toli už jos ribų. Poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas, tarptautinių premijų laureatas, sukūręs ne vieną romaną, žmogus, jungiantis Rytų ir Vakarų Ukrainą. Sakoma, kad Žadanas – geriausia, kas yra nutikę ukrainiečių literatūroje. Lyriški, pakilūs, melancholiški, džiaugsmingi, šiurkštūs, graudūs, meditatyvūs, skvarbūs, nepažįstami ir iš naujo atrasti eilėraščiai. Skaitykite. Mėgaukitės kiekviena eilute. Jauskitės gyvi. „Žadanas – tai toks šiuolaikinis ukrainiečių Whitmanas, ir jo poezijoje telpa visa Ukraina: nuo fabrikų iki stepių, nuo smulkių nusikaltėlių iki didvyrių. Tik prieš pradėdami skaityti prisėskit, nes galingas knygos gūsis tikrai išvers iš kojų“, – yra teigęs poetas ir vertėjas Marius Burokas.
Richardas Brautiganas, „Tabletė versus katastrofa Springhilo šachtoje“
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Vertė: Dominykas Norkūnas, Julius Keleras
Richardas Brautiganas (1935–1984) – ryški XX a. JAV kontrkultūros figūra – rašytojas, išgarsėjęs romanais „Upėtakių žvejyba Amerikoje“ ir „Arbūzų cukruje“, dažnai tituluojamas paskutiniuoju bytniku. „Tabletė versus katastrofa Springhilo šachtoje“ – paties R.Brautigano sudaryta rinktinė, kuriai būdingas tamsus humoras, šiurkšti satyra, magiškojo realizmo motyvai ir apgaulingai buitiška kalba, maskuojanti eilėraščių transcendentalųjį klodą. Poetas rašė: „Visi turime savo vietą istorijoje. Manoji – tai debesys.“ Eilėraščiuose svarbios meilės, sekso, netekties ir vienatvės temos, išradingi ryšiai tarp pop ir aukštosios kultūros.
Ilya Kaminsky, „Kurčiųjų respublika“
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Vertė: Aistis Žekevičius
„Kurčiųjų respublikos“ veiksmas prasideda politinių neramumų purtomoje okupuotoje teritorijoje. Nors vyksmo vieta ir laikas neaiškūs, šiuose šiurpiuose įvykiuose atpažįstame save ir savo laikmetį. Stulbinanti poetinė alegorija vystoma epizodiškai, o jos naratyvą išprovokuoja tragiška įžanginė scena: protestą nutraukti bandantis kareivis nušauna mažą kurčią berniuką, ir nuo šūvio apkursta visas miestas. Įsiviešpatavus tylai po žiauraus karinio susidorojimo, piliečiai imasi koordinuoti nepaklusnumo veiksmus per gestų kalbą, kurios ženklais iliustruota ši knyga. „Kurčiųjų respublika“ – tai meilės istorija, elegija ir atkaklus klausimas, mūsų laikmečio žiaurumų akivaizdoje aidintis kaip perspėjimas ir išraiškinga abejonė kolektyvinės tylos verte.
Hermanis Margeris Majevskis, „Pretstraumes čuksti. Priešpriešinės srovės kuždesiai“
Leidykla: „Hieronymus“
Vertė: Vaidotas Daunys, Almis Grybauskas, A.A.Jonynas, Judita Vaičiūnaitė, sudarė ir taip pat vertė Vladas Braziūnas
Lietuviškoji Hermanio Margerio Majevskio rinktinė „Pretstraumes čuksti. Priešpriešinės srovės kuždesiai“, sudaryta Vlado Braziūno, yra dvikalbė: pagret spausdinama eilėraščių originalai latvių kalba ir jų vertimai. Iš pirmųjų dviejų H.M.Majevskio rinkinių eilėraščiai sudarytojo kruopščiai atrinkti, o iš trečiosios knygos jie skelbiama ištisai. Rinktinės sudarytojas pasitelkė ir ankstesnių metų autoriaus vertimų; daugiausia vis dėlto teko išversti pačiam sudarytojui.
Bruno K.Öijeris, „Sidabro juodumo“
Leidykla: „Apostrofa“
Vertė: Liana Ruokytė-Jonsson, Gintaras Grajauskas
Bruno K.Öijeris (g. 1951) – švedų poetas, poezijos performansų atlikėjas, maištininkas, autsaideris. Nemaža dalis literatūros kritikų įtraukia jį į geriausių šių dienų Švedijos poetų penketuką. Praėjus beveik 20 metų nuo pirmosios poeto rinktinės lietuvių kalba „Kol nuodai veikia išleidimo“ lietuvių skaitytojams pateikiami du naujausi švedų poeto rinkiniai vienoje knygoje – pirmąkart publikuojami 102 eilėraščių vertimai. Kaip apie šią knygą rašė Audrius Ožalas: „Bruno K.Öijerio eilės – tarp dantų girgždantis tikrumas. Lėtas degimas atminties dykrose, suprantant, kad galbūt laimei būna visada per vėlu. Galbūt viskas, ko iš mūsų negali atimti – tik liūdesys, tačiau poeto eilės skamba kaip šviesos blyksnis, vedantis mus į paslaptį, į ramybės vietą, kur vandenyje skęsta žiedas. Sidabro juodumo.“
Andrejus Chadanovičius, „Fantominiai džiaugsmai“
Leidykla: „Poetinis Druskininkų ruduo“
Vertė Vladas Braziūnas, Marius Burokas, Daiva Čepauskaitė, Vytas Dekšnys, Gintaras Grajauskas, Antanas A.Jonynas ir Mindaugas Kvietkauskas.
Baltarusių poeto, vertėjo, eseisto Andrejaus Chadanovičiaus poezijos rinktinė „Fantominiai džiaugsmai“ apima maždaug 20 metų kūrybos laikotarpį. Lietuviams jo kūryba įdomi dėl atpažįstamo nenuolankumo, būdingo įvairius socialinius ir politinius virsmus patyrusioms generacijoms. A.Chadanovičiaus poezijoje išlieka aktualus klausimas, kaip šiandien susikalbėti, ką reiškia būti šioje besimainančioje tikrovėje. Poezijoje jis nevengia tiek lyrizmo, tiek satyros ir saviironijos, o kartais primena socialinį antropologą, kuris gerai pažįsta posovietinio ir globalaus pasaulio grimasas patyrusį žmogų. Poetinis A.Chadanovičiaus balsas yra charizmatiškas, o jo tekstams nestinga tikėjimo kūrybos prasmingumu.
Alejandra Pizarnik, „Darbai ir naktys“
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Vertė: Greta Ambrazaitė
Eilėraščiai išsiskiria minimalistine raiška, introspekcija, subtilia tylos, mirties, tarpusavio santykių, intymumo, beprotybės temų refleksija. „Darbai ir naktys“ (1965) – savitas dialogas su Hesiodo kūriniu „Darbai ir dienos“. Tai vienas svarbiausių ir žinomiausių A.Pizarnik poezijos rinkinių, kurį komentuodamas Julio Cortázaras išsitarė „akimirkai peržengęs savo ribas“ ir pasijutęs taip, „lyg aš būčiau tu“. Knyga įvertinta Argentinos valstybine poezijos ir Nacionaline merijos menų premijomis.
„Atmintis Ugnis Deguonis. Iš mūsų laiko Ukrainos poezijos“
Sudarė ir vertė: Antanas A.Jonynas
Šiame poezijos rinkinyje skelbiami žinomiausių šiandienos ukrainiečių poetų kūriniai, atrinkti ir išversti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato poeto A.A.Jonyno. Rinkinys aprėpia plačią poetinę geografiją nuo Lvivo iki Luhansko ir Mariupolio, nuo Kyjivo ir Charkivo iki Odesos. Tarp knygos autorių – plačiai Europoje žinomi poetai Serhijus Žadanas ir Jurijus Andruchovičius, Lvivo poetės Mariana Kijanovska ir Halyna Kruk, rusų ir ukrainiečių kalbomis rašantis odesietis Borisas Chersonskis, Kyjivo poetės Natalija Bilocerkivec ir Liudmyla Taran, poetai iš Mariupolio, Berdiansko, Irpinės.
