15min metų knygų rinkimai vyksta trimis etapais. Dabar iki spalio 20 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
Nugalėtojai bus paskelbti oficialioje ceremonijoje festivalyje „Open books“ spalio 26 dieną.
BALSUOTI RINKIMUOSE GALITE ČIA
Uršulė Toleikytė, „Šuo vaiduoklis“
Leidykla: „Slinktys“
Uršulės Toleikytės eilėraščių rinkinys „Šuo vaiduoklis“ – itin lauktas aktyvios jaunosios kartos poetės, nuo 2019-ųjų publikuojančios ir skaitančios savo eilėraščius, debiutas. 2021 metais U.Toleikytė laimėjo „Literatūrinių slinkčių“ konkursą, eilėraščius publikavo leidiniuose „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“, „Poezijos pavasario“ almanachuose ir kitur. Kūryba versta į anglų, lenkų, prancūzų kalbas. Kultūros leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Naujasis židinys-Aidai“ jos poezija sulaukė teigiamų atsiliepimų iš literatūros kritikų.
Rinkinyje „Šuo vaiduoklis“ – intensyvi, fragmentiška ir tamsi poetika, vaikystės ir paauglystės patirtys, prisiminimai – menkos, bet reikšmingos detalės, sudarančios asmens tapatumą. Vaizduojami asmenybės vystymuisi reikšmingi procesai, šiuolaikinio žmogaus išgyvenamas nerimas, susvetimėjimas ir nutolimas, ryšys su aplinkiniais. Ryškus domėjimasis žmogaus vidumi, gilesniais psichikos sluoksniais, (ne)sąmoningumo sfera, bet ties tuo „Šuo vaiduoklis“ nesustoja – siekiama apčiuopti bendresnį socialinį kontekstą.
Liudvikas Jakimavičius, „Dar pabūsiu“
Leidykla: „Tyto alba“
Liudvikas Jakimavičius (1959–2022) – poetas, dramaturgas, eseistas, literatūros kritikas. Jis buvo vienas iš jaunųjų kultūros žurnalo „Sietynas“ rengėjų, dirbo mėnraščio „Metai“ redakcijoje, nuo 1998 m. – „7 meno dienų“ redakcijoje, prodiuserių firmose, Baltijos TV scenaristu bei režisieriumi, vėliau „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Be poezijos, yra parašęs pjesių, kūrinių vaikams, literatūros kritikos straipsnių, publicistikos bei eseistikos. Eilėraščių išversta į anglų ir kt. kalbas. 2022 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.
„Dar pabūsiu“ – tai knyga pasiilgusiems stipraus, paveikaus ir gryno poetinio žodžio. Būtent dėl to L.Jakimavičiaus tekstai neretai lyginami su jo poetinį balsą tikrai formavusių klasikų – Marcelijaus Martinaičio, Jono Strielkūno ar Sigito Gedos – kūryba.
Tomas Petrulis, „Daikto kūnas“
Leidykla: „Baziliskas“
Anksčiau išleistos dvi kritikų dėmesio sulaukusios Tomo Petrulio poezijos knygos: „Triukšmo gyvatė“ (2017) ir „Sterili“ (2020). Abi pateko į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sudaromą Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, „Triukšmo gyvatė“ įtraukta į „Metų knygos“ rinkimų penketuką. Kūryba taip pat versta į anglų, vokiečių, lenkų ir kitas kalbas.
Kaip teigė knygos redaktorius Vidas Morkūnas, T.Petrulio rankraštį lengva ir įdomu redaguoti, mat talentingas autorius žino, ko nori iš savo teksto. „Negailestingai drąsiai rašydamas apie daikto kūną, na, ir šiek tiek apie daiktą, vis dėlto (beveik) nenuslysta į natūralizmą ir, lyg senas platonikas, neatsisako idėjos. Ši plevena, guli, stovi ar šlama kiekviename naujosios Tomo Petrulio knygos tekste. Knygos, kuri, mano galva, būtina šiuolaikinei mūsų literatūrai, nes sveikai ir įtaigiai oponuoja vietomis jau užsistovėjusiam tradiciniam naratyvui, primena skaitytojui, kad galimas ir kitoks, šiuo atveju, labai savitas, kalbėjimo būdas, kitoks požiūris į tekstą, į jo struktūrą. Na, argi kas nors jau yra rašęs, kaip sninga kekšėmis? Nemanau. „Daikto kūnas“ – tikras, grynas daiktas“, – teigė V.Morkūnas.
Austėja Jakas, „Mėlynieji malonumai“
Leidykla: „Baziliskas“
Austėja Jakas – poetė, grafikos dizainerė. Šuo metu gyvena Austrijoje. Eilėraščius anksčiau publikavo leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Vilnius review“, skaityti įvairiuose literatūriniuose renginiuose. „Mėlynieji malonumai“ yra jos debiutinė knyga.
Kaip teigė knygos redaktorius Gintaras Grajauskas, „A.Jakas eilėraščiai kartu ir netikėti, ir atpažįstami. Ir juos skaityti pašėlusiai įdomu. Tai kaip reta nenuobodūs eilėraščiai. Austėja Jakas pavydėtinai gerai tvarkosi su tikrove. Įžvelgia būtent tas esmines detales, iš kurių susidėlioja visuma.“
Julius Keleras, „Atvirom akim“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
„Atvirom akim“ – septynioliktoji poeto, 2023 m. „Poezijos pavasario“ laureato ir 2022 m. Metų knygos autoriaus knyga. Julius Keleras toliau žaismingai plėtoja savo poetiką iš įvairių sąveikaujančių kontekstų kurdamas netikėtas prasmes atveriančių metaforų audinį. Tačiau jam svarbiausias kontekstas – sąmonėje atsispindinti tikrovė, su kuria galynėtis tenka poetui, norinčiam kūrybingai fiksuoti praeinantį laiką. Kultūros intertekstai čia savitai interpretuojami, steigiant unikalias poetinio pasaulio prasmes autoriaus žodžiais tariant, be „jokios perdėtos metafizikos“.
Knyga fotografiška, kinematografiška, kiekvienas eilėraštis yra tarsi sustabdyta akimirka ar kadras. Poetinė kalba niuansuota, švari, lakoniška frazė atveria jautrią lyrinę erdvę. Autorius savo poetinį žemėlapį braižo atsispirdamas nuo konkrečių detalių, buities, kasdienybės, jam itin svarbu intymus santykis Aš-Tu, Aš-Kitas. Knyga būtų svarbi visiems, sekantiems šio poeto kūrybą.
Jurgita Jasponytė, „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Jurgita Jasponytė išleido du eilėraščių rinkinius: „Šaltupė“ (2014) ir „Vartai Auštrieji“ (2019). Abi knygos buvo pastebėtos ir įvertintos tiek skaitytojų, tiek kritikų – pelnė premijų, pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketukus.
Savo pirmomis knygomis J.Jasponytė stengėsi įsižeminti, „prisirišti“ prie vietos. Tą išduoda ir knygų pavadinimai. Pasak autorės, dėliodama eilėraščius ir galvodama apie trečiąjį rinkinį, pavadintą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“, ji suprato, kad tas įsivietinimo procesas per knygas jau įvykęs. Ir dabar laukia kažkas kita.
Artūras Valionis, „Sąnašos | Dėl viso pikto“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Artūras Valionis – poetas, prozininkas, vertėjas. Literatūroje debiutavo daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus eilėraščiais kultūrinėje spaudoje. Išleido septynias knygas (penkias poezijos knygas, poezijos rinktinę ir (elektroniniu formatu) smulkiosios eseistikos knygą). Novatoriška A.Valionio kūryba sulaukė atgarsio ir buvo įvertinta tiek skaitytojų, tiek kolegų rašytojų ir kritikų. Autoriaus poezijos knygos yra pelniusios įvairių premijų, ekspertų išrinktos į kūrybiškiausių knygų dvyliktukus, akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketukus.
Naujoji Artūro Valionio poezijos knyga „Sąnašos | Dėl viso pikto“, pasak autoriaus, pradeda naują kūrybinį etapą po 2021 m. pasirodžiusios poezijos rinktinės. Šioje knygoje kūrėjas laikosi savo motto – nekartoti nei savęs, nei kitų. Autoriaus įsitikinimu, poezija negali būti perskaitoma „praktiškai“, t. y. negali būti vertinama praktinės naudos kriterijais, ji yra ne tiek „už“ ir (ar) „virš“ buities, bet greičiau „šalia“ mūsų. Tokias situacijas ir stengiamasi įžvelgti, pastebėti ir koncentruotai apmąstyti eilėraščiuose.
Ramutė Skučaitė, „Akimirksniui užteks“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Ramutė Skučaitė – lietuvių poezijos klasikė, be visų kitų apdovanojimų, įvertinta ir Nacionaline kultūros ir meno premija, rašanti vaikams ir suaugusiems, vertėja, publicistė, dramaturgė, daugelio poezijos knygų autorė. Su autorės eilėraščiais, skaitomais, cituojamais, dainuojamais, sakomais iš atminties, išaugo jau kelios skaitytojų kartos.
2021 metais autorė minėjo garbingą 90 metų jubiliejų, tačiau iki šiol anaiptol neprarado kūrybiškumo, tebekuria talento ir meninės įtaigos kupinus eilėraščius. Tokie yra ir R.Skučaitės tekstai naujosios knygos rankraštyje „Akimirksniui užteks“. Ramios intonacijos ir neįkyri išmintis, gebėjimas pamatyti grožį ir parodyti jį kitam žmogui, gyvosios ir negyvosios gamtos, buities daiktų prakalbinimas – visa tai buvo ir lieka stiprioji R.Skučaitės poetikos dalis.
Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė, „Mėlynų naktų vieškeliai“
Leidykla: „Slinktys“
Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė savo naujoje poezijos knygoje stengiasi aprėpti abi galimybes. Vienuose jos eilėraščiuose gyvas praeities klodas, atpažįstamas iš neoromantine tradicija grįstų vaizdinių, o kituose autorė mėgina suprasti svetimos šalies ir kultūros ženklus.
Rūtos eilėraščio Leoniukas sako: „Ak, tos tavo poezijos, (...). Mano buvo kitokios.“ Taip ir sukasi ratas, nes poetė šiuos žodžius galėtų tarti jaunajai kartai, o šioji – nesuprasti Rūtos. Bet galiausiai liudijimai lyrikoje sustingsta kaip inkliuzai gintare. Kada nors kažkas iš jų visų restauruos mūsų pasaulėžiūrą, tikėjimą, kalbos klausą, migracijos žemėlapius, daiktinius artefaktus, ilgesius, inercijas, laikų pervartas.
Rimas Vėžys, „Prieš metus buvau citrina“
Leidykla: „Baziliskas“
Egzilyje kūręs Rimas Vėžys (1933–2019) vadintas poetu, rodančiu tamsiąją mėnulio pusę, juokdariu ir neklaužada. Eilėraščiuose apstu paradoksalių situacijų, jie trykšta humoru, žaisminga ironija ir autoironija, tęsia avangardistų idėjas ir išlieka analogų neturinčiu lietuvių literatūros reiškiniu.
Po daugelio metų R.Vėžio tekstai iš JAV išleistų knygų „Raidės laiko griaučiuose“ (1969) ir „Šešėliai veidrodyje“ (2002) pasiekia Lietuvą vienoje rinktinėje. Rašytojas Sigitas Parulskis apie šią knygą yra teigęs: „Poetas, kuris pasmerktas būti satyriku, t. y. rimtųjų cecho brolių nustumtas į Olimpo papėdę, gali pasinaudoti „trečiojo brolio teise“, apsimesti kvailiu ir sakyti visiems tiesą į akis.“
Tomas Venclova, „Už Onos ir Bernardinų“
Leidykla: „Apostrofa“
Už ankstesnį poezijos rinkinį autorius, Nacionalinės premijos laureatas, apdovanotas Maironio premija, pelnė „Poezijos pavasario“ laureato vardą. Šiemet už poeziją jis pelnė tarptautinę Zbigniewo Herberto premiją. Rinkinyje – trisdešimt vienas per pastaruosius septynerius metus sukurtas eilėraštis.
Pasak Alfonso Andriuškevičiaus, „smagi epikos ir lyrikos jungtis: ir istoriška, mitologiška, panoramiška, ir – jautru, asmeniška, intymu“.
Gražvilė Baleišytė, „Nenumaldomo žalumo“
Leidykla: „Kamonada“
Pirmoji Gražvilės Baleišytės knyga „Nenumaldomo žalumo“ – jautrus žvilgsnis į pasaulį ir žmogų jame. Lyrinis subjektas panyra į miesto kasdienybę, regi rėkiančias reklamas, žiburius, aikštes, bažnyčias, jį ramina „ritmingas troleibuso lingavimas“.
Čia viskas sava, artima, pažįstama, tačiau kartkartėm prasismelkia mintis, kelianti nerimą ir savotišką baimę,– įsiterpia nepažinaus, nesaugaus pasaulio motyvas. Ryškus archetipinis eilėraščių klodas – sakraliosios jausenos akcentai, išėjusiųjų buvimo atspaudai, išsaugoti atminty. Ir vis dėlto vienas ryškiausių atpažinimo ženklų – „Nenumaldomo žalumo“ gyvybingumas.
Aidas Marčėnas, „Mirkt: eilėraščiai iš pasibaigusio pasaulio“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Aidas Marčėnas (1960) – poetas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Išleido keliolika poezijos rinkinių, eseistikos knygas „Sakiniai“, „KasDienynas“, kritikos straipsnių ir pokalbių rinktinę „Būtieji kartiniai“.
Į naująjį rinkinį „Mirkt: eilėraščiai iš pasibaigusio pasaulio“ sugulė pluoštas geriausių pastaruosius ketverius metus rašytų poeto eilėraščių. Juose – ir jaunystės apmąstymai, ir brandaus amžiaus refleksijos, paskyrimai išėjusiems draugams ir gyvenimo kryptis formavusioms kelrodėms.
Pasak knygos autoriaus: „Šioje knygoje tyrinėju, kas, kaip, kiek yra dabar, dabartis, iš kokių sandų susideda dabartiena. Gyvendamas, sapnuodamas, kontempliuodamas, medituodamas suvokiu, kad dabar fiksuoti neįmanoma – visa išplaukę, greita ir vis greitėja, geriausiu atveju tesugaunu dadabarbar; gal dabar žmogų ištinka tik mirties akimirką, gal tas dabar ir yra gyvenimo prasmė? Nežinau, dar nežinau... dadabarbar... Daug ką iš abipus barbenu šia knyga, bet šitai – visų pirma. Labai. Labai paprastai. Prastai. Rastai. Tai. Ai...“
Alvydas Valenta, „Amerikos atradimas, arba Vaizduotės šokis“
Leidykla: „Slinktys“
Alvydas Valenta – poetas, prozininkas. 1988 m. pradėjo dirbti žurnalo „Mūsų žodis“ redakcijoje ir joje dirba iki šiol. Bendradarbiauja leidykloje „Brailio spauda“, yra leidinių Brailio raštu korektorius. Pirmasis eilėraštis publikuotas 1984 m. almanache „Vaivorykštė“.
Kaip apie naujausią poeto knygą teigė Elena Baliutytė: „Atmintis ir vaizduotė šioje rinktinėje autoriui yra itin svarbios, galima sakyti, kad vaizduotė ir sukuria atmintį. Dar viena patraukli Alvydo Valentos poezijos ypatybė – skepsis, ironija, „apverstos“ vertybės. Kai kuriuose eilėraščiuose netikėti intertekstų deriniai skatina filosofinio pobūdžio refleksijas apie laiką, tradiciją, vertybes. Autorius mėgina pasiekti pirmapradį visatos ritmą, vientisą laiką. Antai Persefonės mitas tampa būdu kalbėti apie pokarį, moteris (tautosakos mergeles) – partizanų ryšininkes ir tolesnį jų likimą, Sibirą, gyvenimą sugrįžus. Istorija kartoja mitą, nei dievams, nei žmonėms nėra jokios atvangos.“
Tadas Zaronskis „Spalvinimo knygelė draugams“
Leidykla: „Baziliskas“
Filosofijos ir poezijos vertimo, akademinių ir publicistinių straipsnių rašymo, filosofijos studijų ir neformalios politinės praktikos patirtys palieka ženklą debiutinėje Tado Zaronskio (gim. 1992) knygoje – čia lengvai judama tarp skirtingų kalbos registrų, tikslingai žaidžiama kontrastais tarp vulgaraus ir sofistikuoto, lakoniško ir lyriško stilių. Radikaliai atsisakoma poetišką ir intelektualų kalbėjimą atskirti nuo netaisyklingos ir necenzūruotos kalbinės patirties.
Kaip teigė rašytojas Donatas Petrošius, „Spalvinimo knygelė draugams“ yra „aštraus siužeto poezija, pavažiavusi nuo normalumo, kaip reikiant trenkta, erotiška, bet be laimingų pabaigų, gausi pavyzdžių, kaip pasiplauti iš visų komforto zonų. Vidinis lyrinių subjektų megachaosas kalbiškai suvaldytas. Norėčiau pamatyti tuos draugus, kuriems tiek spalvų, kiek čia yra, bus negana.“
