Ekspertų komisija dabar balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje penkių daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 19 dieną.
Knygos buvo rinktos šešiose kategorijose – lietuvių grožinių ir negrožinių knygų, verstinių grožinių ir negrožinių knygų bei poezijos – lietuvių autorių ir užsienio.
Šįkart ekspertų komisiją įvairiose kategorijose sudaro Audrius Ožalas, Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Jurga Mandrijauskaitė, Lina Buividavičiūtė, Elžbieta Banytė, Virginija Cibarauskė, Ieva Rudžianskaitė, Neringa Butnoriūtė.
Daugiau informacijos apie rinkimus rasite čia
-
15min metų knygų rinkimai: TOP15 lietuvių autorių grožinių knygų
-
15min metų knygų rinkimai: TOP15 lietuvių negrožinių knygų
-
15min metų knygų rinkimai: TOP15 grožinių verstinių knygų
-
15min metų knygų rinkimai: TOP15 verstinių negrožinių knygų
-
15min metų knygų rinkimai: TOP15 lietuvių poezijos knygų
-
15min metų knygų rinkimai: TOP15 verstinės poezijos knygų
-
15min metų knygų rinkimai: skaitytojai išrinko savo favoritus
Pirmaujančios leidyklos
Skaitytojai šešiose kategorijose iš viso išrinko 30 knygų – po penkias kiekvienoje. O šias knygas išleido keturiolika skirtingų leidyklų.
Žvelgiantį į visą šį knygų sąrašą, daugiausia knygų pateko tų, kurias išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – net devynios. Po tris knygas pateko išleistos leidyklų „Tyto alba“ ir „Alma littera“. Keturias leidyklos sąrašuose pristato po dvi knygas – „Aukso žuvys“, „Apostrofa“, „Baltos lankos“ ir „Hubris“. O dar septynios leidyklos sąraše turi po vieną knygą.
Lietuvių autorių grožinės literatūros kategorijoje dvi knygas pristato Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Leidyklos „Aukso žuvys“, „Alma littera“ ir „Apostrofa“ po vieną.
Leidykla „Tyto alba“ pirmauja lietuvių autorių negrožinės literatūros kategorijoje ir tarp penkių skaitytojų išrinktų knygų turi dvi. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Dvi tylos“ ir „Protų kovos“ šioje kategorijoje turi po vieną knygą.
Verstinės grožinės literatūros kategorijoje – lygybė: „Alma littera“, „Svajonių knygos“, „Tyto alba“, „Odilė“ ir leidykla „Baltos lankos“ čia turi po vieną knygą.
Leidykla „Hubris“ turi dvi knygas verstinės negrožinės literatūros kategorijoje – daugiausia. Kitos leidyklos – „Aukos žuvys“, „Baltos lankos“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – šioje kategorijoje tarp penkių skaitytojų favoritų turi po vieną knygą.
Šiemet skaitytojai pirmą kartą rinko knygas ir dvejose naujose kategorijose – lietuvių autorių poezijos ir verstinės poezijos.
Tarp lietuvių autorių poezijos knygų penketuko dominuoja Lietuvos rašytojų sąjunga su keturiomis knygomis. Dar vieną knygą pristato „Kauko laiptai“.
Tuo metu verstinės poezijos knygų kategorijoje – vėl lygybė. Čia Lietuvos rašytojų sąjunga, „Alma littera“, „Apostrofa“, „Rara“ ir „Bazilisko ambasada“ turi po vieną knygą.
Iš bendro trisdešimties knygų sąrašo matome, kad Lietuvos rašytojų sąjunga net penkiose knygų kategorijose ir šešių turi bent po vieną skaitytojų išrinktą knygą. „Alma littera“ knygos pateko į tris skirtingas kategorijas. Likusios leidyklos knygas pristato dvejose arba vienoje kategorijoje.
Vertėjai ir autoriai
Kiek atidžiau pažvelkime į autorius ir vertėjus.
Iš viso tarp skaitytojų atrinktų knygų sutinkame aštuoniolika autorių vyrų ir keturiolika moterų. Bendras autorių skaičius didesnis nei knygų, nes kai kuriuos kūrinius parašė keli autoriai.
Skirtingose kategorijoje ryškesnė lyčių persvara matoma lietuvių autorių negrožinės literatūros kategorijoje. Čia sutinkame penkias moteris autores ir du autorius vyrus. Tiesa, šioje kategorijoje vienos knygos – „Gyvenimas tarp knygų“ – autorės yra trys moterys: Asta Lipštaitė, Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė ir Jūratė Jaseliūnienė-Samušytė.
Tuo metu ryškią persvarą vyrai autoriai turi verstinės negrožinės literatūros ir verstinės poezijos kategorijose – čia abejose kategorijose sutinkame po keturis vyrus ir vieną moterį.
Vyrai pirmauja ir tarp vertėjų – bendrai visas skaitytojų atrinktas knygas vertė aštuoniolika vyrų ir aštuonios moterys. Tačiau vieną knygą – Baltarusių poezijos antologiją „Baltai raudonai baltai“ – vertė net septyni vertėjai vyrai, o prie jos vertimo prisidėjo ir dvi vertėjos moterys.
Tad neatsitiktinai, žvelgiant į lyčių pasiskirstymą tarp vertėjų, vyrai vertėjai pirmauja verstinės poezijos kategorijoje – jų čia sutinkame dvylika, o vertėjas moteris tik dvi.
Laimėtojai grįžta
Tarp šių metų skaitytojų atrinktų knygų penketukų netrūksta autorių ir vertėjų, kurie anksčiau jau buvo išrinkti 15min rengiamų metų knygų rinkimų laimėtojais.
2017 metais, kai 15min surengė tokius pirmus rinkimus, juose geriausia lietuvių autoriaus knyga buvo išrinkta Miglės Anušauskaitės „Dr.KVADRATAS. Greimas ir jo semiotika“ (leidykla „Aukso žuvys“). Šiemet M.Anušauskaitė rinkimuose dalyvauja kaip vertėja su Israelio Coheno knyga „Vilna. Žydiškojo Vilniaus istorija“ (leidykla „Hubris“).
Tais pačiais metais Tomo Venclovos knyga „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“ (leidykla „Apostrofa“) buvo pripažinta geriausia verstine knyga, o ją vertė Laimantas Jonušys.
Šiemet T.Venclova dalyvauja kaip vertėjas su Czesławo Miłoszo knyga „31 eilėraštis“ („Apostrofa“), o vertėjas L.Jonušys su Andriso Kalnozolo knyga „Mane vadina Kalendorium“ (leidykla „Odilė“).
2018 metais Mariaus Buroko knyga „Švaraus buvimo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) buvo išrinkta geriausių lietuvių autorių kategorijoje. Šiemet M.Burokas rinkimuose dalyvauja kaip vertėjas ir pristato dvi knygas, kurias vertė vienas (Merlinas Sheldrake'as „Raizgus gyvenimas“, leidykla „Baltos lankos“; Tedas Hughesas „Varnas: iš Varno gyvenimo ir giesmių“, leidykla „Rara“) ir dvi knygas, kuriose yra vienas iš vertėjų (Louise Glück „Viltinga ir skaisti naktis“, leidykla „Alma littera“; Baltarusių poezijos antologija „Baltai raudonai baltai“).
Čia reikėtų pabrėžti, kad M.Burokas taip pat yra ir šių rinkimų komisijos narys, tačiau kategorijose, kur dalyvauja jo verstos knygos, jis kūrinių nevertina.
2019 metais vertėjas Vyturys Jarutis tapo nugalėtoju verstinės grožinės literatūros kategorijoje. Tuomet jis išvertė Olgos Tokarczuk knygą „Bėgūnai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Šiemet V.Jarutis rinkimuose dalyvauja su O.Tokarczuk knyga „Jautrusis pasakotojas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), kurią kartu vertė su Rimvydu Strielkūnu ir Birute Jonuškaite.
2020 metais rašytojas Rimantas Kmita lietuvių autorių grožinės literatūros kategorijoje laimėjo su knyga „Remyga“ (leidykla „Tyto alba“), o šiemet jis negrožinės lietuvių autorių literatūros kategorijoje varžosi su knyga „Ugnies giesmės“ (leidykla „Tyto alba“).
Visi ankstesnių metų nugalėtojai
2017-ieji
- Geriausia lietuvių autorių knyga: Miglė Anušauskaitė „Dr.KVADRATAS. Greimas ir jo semiotika“ (leidykla „Aukso žuvys“).
- Geriausia verstinė knyga: Tomas Venclova „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“ (iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys, leidykla „Apostrofa“).
2018-ieji
- Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga: Marius Burokas „Švaraus buvimo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
- Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga: Giedra Radvilavičiūtė „Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones“ (leidykla „Apostrofa“)
- Geriausia verstinė grožinė knyga: Virginia Woolf „Tarp veiksmų“ (leidykla „Vaga“, vertėja Emilija Ferdmanaitė)
- Geriausia verstinė negrožinė knyga: Witoldas Gombrowiczius „Lenkiški prisiminimai“ (leidykla „Odilė“, vertėja Irena Aleksaitė)
2019-ieji
- Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga: Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“ (leidykla „Baltos lankos“)
- Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga: Gediminas Kajėnas „33 portretai“ (leidykla „Aštuntoji diena“)
- Geriausia verstinė grožinė knyga: Olga Tokarczuk „Bėgūnai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, vertėjas Vyturys Jarutis)
- Geriausia verstinė negrožinė knyga: Marina Abramovič „Eiti kiaurai sienas“ (leidykla „Kitos knygos“, vertėja Emilija Ferdmanaitė)
2020-ieji
- Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga: Undinė Radzevičiūtė „Grožio ir blogio biblioteka“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
- Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga: Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas „Kabinetas 339“ (leidykla „Alma littera“)
- Geriausia verstinė grožinė knyga: Roberto Bolaño „2666“ (leidykla: „Kitos knygos“, vertėja Alma Naujokaitienė)
- Geriausia verstinė negrožinė knyga: Svetlana Aleksijevič „Paskutinieji liudytojai“ (leidykla: „Alma littera“, vertėja Alma Lapinskienė)
2021-ieji
- Geriausia lietuvių autorių knyga: Rimantas Kmita „Remyga“ (leidykla „Tyto alba“)
- Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga: Norbertas Černiauskas „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ (leidykla „Aukso žuvys“)
- Geriausia verstinė grožinė knyga: W.G.Sebaldas „Austerlicas“ (leidykla „Baltos lankos“, vertėja Rūta Jonynaitė)
- Geriausia verstinė negrožinė knyga: Laurence'as Reesas „Aušvicas. Naciai ir galutinis sprendimas“ (leidykla „Kitos knygos“, vertėjas Matas Geležauskas)
