Metų knygos rinkimai vyksta trimis etapais. Ekspertų komisija atrinko ilguosius geriausių lietuvių autorių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų bei verstinių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų sąrašus. Iki gruodžio 13 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 19 dieną.
Lietuvių knygų autoriams bus skirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos bus skirtos ir geriausiems verstinių knygų vertėjams – tuo pabrėžiant vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje – svarbą.
O dabar pažvelkime, kokie kūriniai į apdovanojimą pretenduoja verstinės grožinės literatūros kategorijoje.
Italo Calvino „Markovaldas“
Leidykla „Rara“
Iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė
Garsaus italų prozininko Italo Calvino apsakymai, atspindintys ypatingą Italijos pokario sociopolitinį kontekstą. Čia randame dvidešimt šiltai, žavingai nuoširdžiai, su švelnia ironija papasakotų istorijų apie nepamirštamą veikėją, kuris, į pasaulį žvelgdamas unikaliai poetišku žvilgsniu, ieško gražesnio gyvenimo – spalvingo, gyvo, pripildyto fantastikos trupinių, praturtinančių kasdienybę. Markovaldas – impulsyvus, nepraktiškas, melancholiškas svajoklis, didmiesčio fabriko darbuotojas, didelės šeimos, kuriai dažnai tenka kęsti alkį, tėvas. Klaidžiojantį po miestą Markovaldą vis ištinka koks netikėtas nuotykis, o jis vis naiviai tikisi, kad kitas jo projektas pagaliau bus sėkmingas.
Rachel Cusk „Kontūrai“
Leidykla „Tyto alba“
Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė
Rachel Cusk – prestižinių literatūrinių premijų laureatė, laikoma vienu įspūdingiausių šiuolaikinės literatūros balsų, ir „Kontūrai“ – antroji lietuvių skaitytojų pažintis su šia autore. Pirmojoje trilogijos dalyje pasakojama apie į Atėnus atvykstančią rašytoją, kuri čia ves kūrybinio rašymo kursus. Sutikti žmonės atvirai šneka apie save, savo fantazijas, nerimą, sielvartą, troškimus, ilgesį. Per išgirstas istorijas permąstomos ir pačios rašytojos patirtys, ir šie atsivėrimai išryškina kontrastingą sunkią netektį besiruošiančios pasitikti moters portretą. Tai romanas apie rašymą ir kalbėjimą, apie uždarumą ir saviraišką, apie tai, kaip mes suprantame savo gyvenimo istorijas.
Tove Ditlevsen „Kopenhagos trilogija“
Leidykla „Tyto alba“
Iš danų kalbos vertė Aurelija Bivainytė
Tove Ditlevsen vadinama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Autofikcinis pasakojimas „Kopenhagos trilogija“ pasirodė prieš keliasdešimt metų, o pastaraisiais metais atgyja naujam gyvenimui. Tai ne tik rašytojos gyvenimo istorija, bet ir visos kartos, to laikotarpio Danijos portretas, moterų vietos visuomenėje štrichai. Autorė pasakoja apie savo vaikystę, pašaukimą rašyti. Priversta anksti palikti mokyklą, vėliau Tove Ditlevsen aukoja kūrybai skirtą laiką dirbdama bereikšmius, nesuprantamus darbus ir megzdama keistus, kartais net žalingus santykius su vyrais. Paskutiniame trilogijos tome aprašoma autorės kova tarp rašytojos pašaukimo ir konkuruojančių dukters, žmonos, motinos ir narkomanės vaidmenų. Skaudus, atviras, poetiškas ir emociškai labai paveikus pasakojimas.
Georgi Gospodinovas „Liūdesio fizika“
Leidykla „Rara“
Iš bulgarų kalbos vertė Laima Masytė
Vieno garsiausių šiuolaikinių bulgarų autorių knyga – apie empatiją ir jos pradingimą, apie pasaulio rudenį, minotaurus, tūnančius mumyse, visur slypintį didingumą, elementariąsias liūdesio daleles, apie amžiną, iš naujo išgyvenamą vaikystę. Tai žaismingas, subtilus ir jaudinantis romanas, kuriame autorius, surankiojęs unikalias „mažas“ istorijas, supina jas į pasakojimą, kupiną švelniai postmodernios ironijos, intelektualaus polėkio, lengvo absurdo ir lengvabūdiškos savirefleksijos. Šio romano pasakotojas, nardydamas tarp laikotarpių ir perspektyvų, surezga įspūdingą istorijų labirintą, kuriame apstu susijungiančių pasakojimo takų, gilių rūsių ir šalutinių koridorių.
Vasilijus Grossmanas „Gyvenimas ir likimas“
Leidykla „Alma littera“
Iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis
Ukrainoje gimęs rašytojas šią savo knygą parašė paveiktas Antrojo pasaulinio karo patirčių, – žmogiškas jautrumas, skvarbus analitinis protas ir žaižaruojantis rašytojo talentas sukūrė vienu įspūdingiausių XX amžiaus romanų vadinamą kūrinį. Jame jis užfiksavo totalitarinių santvarkų nežmoniškumą, karo traumas, o kartu ir tikėjimą žmogiškumu. Sovietų valdžia atsisakė spausdinti šią knygą, konfiskavo rankraštį, tačiau kopija visgi pateko į užsienį ir buvo publikuota Šveicarijoje, o griūvant Sovietų Sąjungai – ir Rusijoje. „Gyvenimas ir likimas“ pasakoja apie dviejų XX amžiaus politinių sistemų – nacistinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos – istorijos kilimą, atskleidžia pribloškiančią tiesą apie dviejų totalitarinių režimų panašumą, siekį sunaikinti bet kokias žmogiškumo apraiškas.
Andris Kalnozolas „Mane vadina Kalendorium“
Leidykla „Odilė“
Iš latvių kalbos vertė Laimantas Jonušys
Latvijoje dideliu literatūriniu įvykiu tapęs romanas, jau sulaukęs populiarumo ir Lietuvoje. Šioje knygoje A.Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Romanas liudija, koks nuostabus gali būti žmogaus protas, kokios didelės jo dvasinės galios, kokius kilnius santykius žmogus pajėgus susikurti.
Benjaminas Labatutas „Kai liaujamės suprasti pasaulį“
Leidykla „Rara“
Iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė
Čiliečio rašytojo Benjamino Labatuto knyga – horizontus plečiantis literatūrinis kūrinys, kurio šerdis – tykūs ar kaip tik pribloškiantys mokslo istorijos momentai, pažymėti ieškojimų, bandymų ar eksperimentų, reikšmingai pakeitusių mūsų pasaulio supratimą. Tai literatūra, tyrinėjanti mokslą, mokslas tampantis literatūra, įspūdingas grožinės ir negrožinės literatūros hibridas. Šiose penkiose keistose ir sykiu užburiančiose istorijose autorius nagrinėja plonytę ribą tarp genialumo ir pamišimo, visus atradimus lydinčią begalinę maniją, žmogiškąją puikybę ir dviprasmišką mokslo galią, gebančią tiek kurti, tiek naikinti. Tai pasakojimai apie galingą vaizduotę, reikalingą, kad suvoktum tai, kas nesuvokiama, ir tuos lemtingus akimirksnius, kai liaujamės suprasti pasaulį.
Clarice Lispector „Žvaigždės valanda“
Leidykla „Baltos lankos“
Iš portugalų kalbos vertė Audrius Musteikis
Šis vienos iškiliausių XX amžiaus brazilų rašytojos kūrinys – paskutinė autorės knyga, išleista jai esant gyvai ir laikoma bene svarbiausiu jos kūriniu. Poetiškas, išradingas, novatoriškas romanas paneigia išankstines žmogaus nuostatas apie skurdą, tapatybę, meilę, grožinės literatūros meną ir priartina prie gyvenimo paslapties branduolio. Romano pasakotojas pradeda dėstyti kiek paslaptingą, keistą ir trikdančią Makabėjos, vienos iš likimo nuskriaustųjų, istoriją. Ji gyvena skurdžiame Rio de Žaneiro rajone, tačiau kad ir kokia nelaiminga atrodytų iš pažiūros, viduje ji laisva, nes nė nenutuokia, kad jos gyvenimas galėtų būti kitoks. Tai skausmingas, emocingas, o kartu ir ypatingu humoru prisodrintas kūrinys.
Henry Milleris „Marusio kolosas“
Leidykla „Kitos knygos“
Iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė
JAV rašytojas, moderniosios literatūros klasikas šią knygą vadino geriausiu savo kūriniu. Tai autobiografinis kūrinys, klajoklio traktatas ir pakylėtas, autentiškas Graikijos, kurios nebėra, patyrimas. Meilės prisipažinimas Graikijai, kelionių po šią šalį įspūdžiai ir savęs perkūrimo, atradimo istorija. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse britų rašytojo Lawrenceʼo Durrello kvietimu H.Milleris išvyksta į Graikiją. Intelektualūs pokalbiai, pašėlę nuotykiai, kvailiojimai, draugystė su graikų poetu Jorgu Kacimbaliu, kurio monologų Milleris klausydavo sužavėtas, padėjo jam perprasti Graikiją – pasaulį, sumanytą ir sukurtą amžinybei.
Antonio Muñoz Molina „Lenkų raitelis“
Leidykla „Alma littera“
Iš ispanų kalbos vertė Valdas V.Petrauskas
Garsaus šiuolaikinio Ispanijos rašytojo Antonio Muñoz Molinos knyga „Lenkų raitelis“ laikoma vienu iškiliausių šios šalies literatūros kūrinių, įvertinta svarbiausiomis Ispanijos literatūrinėmis premijomis. Vieno Rembrandto paveikslo įkvėptas romanas nuo pirmų puslapių įtraukia į magiškuoju realizmu alsuojančio pasakojimo sūkurius, provokuoja, erzina ir vilioja skaitytoją leistis drauge į nuostabią kelionę praeities labirintais. Knygoje persipina sapnai ir realybė, fantazijos ir faktai, o iš pasakojimų formuojasi sodrus, skausmingas, bet neįtikėtinai išraiškingas XIX a. pabaigos – XX a. Ispanijos istorijos paveikslas.
Vladimiras Nabokovas „Blyški ugnis“
Leidykla „Rara“
Iš anglų kalbos vertė: Laimantas Jonušys ir Kornelijus Platelis
„Blyški ugnis“ – įmantrus, tragikomiškas, neįtikėtinai išradingas prozos meistro Vladimiro Nabokovo romanas, laikomas vienu svarbiausių jo darbų. Švelni, autobiografiška knyga, literatūrinis labirintas, pripildytas šešėlių ir atspindžių, vingriai nagrinėjantis išmonės ir pamišimo, fikcijos ir realybės, laikinumo ir amžinybės kovas. Tai intelektinis galvosūkis, poema, perauganti į prozą, tragikomiška istorija, sugebanti sujungti gausybę žanrų, kuriais V.Nabokovas elegantiškai žongliruoja, kurdamas su niekuo nesupainiojamą literatūrinį žaidimą.
Vladimiras Nabokovas „Kalbėk, atmintie“
Leidykla „Jotema“
Iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė
Vladimiro Nabokovo atsiminimai – jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie“ ryškiai atgyja pradingęs pasaulis. Jaunystės meilė, drugeliai, mokytojai bei įvairūs kiti motyvai susipina į autobiografiją, kuri pati savaime yra meno kūrinys.
Marieke Lucas Rijneveld „Vakaro nejauka“
Leidykla „Baltos lankos“
Iš olandų kalbos vertė Aušra Gudavičiūtė
„Vakaro nejauka“ – makabriško grožio romanas, vaizduojantis nekasdienišką kaimiškosios gyvensenos pusę ir dekadansą, parašytas poetiška, vibruojančia kalba, persmelktas sunkių klausimų apie seksualumą, tikėjimą ir egzistencijos skausmą, nepakeliamybę ir baigtį. Šokiruojantis, į tamsą panardinantis romanas. Pasakojimas apie Nyderlandų kaime reformatų tikėjimą išpažįstančių ūkininkų šeimą, kurią sukrečia siaubinga netektis ir kurią kiekvienas išgyvena savaip. Sielvarto surakinti tėvas ir motina nepastebi, kaip trys vaikai pamažu išklysta iš vėžių ir žengia į trikdančių fantazijų ir patirčių pasaulį, vis gilėjančią tamsą.
Alejandro Zambra „Čilės poetas“
Leidykla „Rara“
Iš ispanų kalbos vertė Aistė Kučinskienė
Šiame romane vienas žymiausių Čilės rašytojų Alejandro Zambra švelniai, komiškai, bet ir su aistra nagrinėja kartų skirtumus, šiuolaikinio vyriškumo ir tėvystės labirintus, nenuspėjamus momentus, sudaužančius ar – priešingai – sujungiančius poras, stebuklingą skaitymo ir rašymo patirtį. Tai romanas apie neįprastų formų šeimas, į vienį jungiamas meilės ir žmonių, ieškančių pritapimo, grožio, tiesos ir prasmės. Tai labai realistiškas, bet ir svajingas romanas, kalbantis mums apie grožio paieškas, norą prakalbti taip, kaip dar nėra kalbėjęs niekas kitas.
Virginia Woolf „Naktis ir diena“
Leidykla „Svajonių knygos“
Iš anglų kalbos vertė Jūratė Žeimantienė
Tai antrasis Virginios Woolf romanas, kuris – ne tik subtili meilės istorija, bet ir socialinė komedija, taikliai pašiepianti visuomenės elgesio normas, ginčijanti moters vaidmens ir pačios patirties prigimtį. Pirmą kartą Virginios Woolf romanas „Naktis ir diena“ pasirodė 1919 metų spalio 20 dieną. Romano veiksmas vyksta karaliaus Eduardo laikais ir apima dviejų bendraamžių – Ketrinos Hilberi ir Merės Dačet – kasdienį gyvenimą ir meilę. Romane gvildenamos meilės, vedybų, laimės ir sėkmės sąsajos. Taip pat keliami klausimai, kodėl reikia suteikti moterims rinkimų teisę, ar meilė suderinama su santuoka, ar santuoka būtina siekiant laimės. Tai kone tradiciškiausios formos V.Woolf romanas, visgi, kaip ir vėlyvesni jos darbai, pavergiantis kalbos grožiu ir poetiškumu.
