Metų knygos rinkimai vyksta trimis etapais. Ekspertų komisija atrinko ilguosius geriausių lietuvių autorių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų bei verstinių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų sąrašus. Iki gruodžio 13 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 19 dieną.
Lietuvių knygų autoriams bus skirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos bus skirtos ir geriausiems verstinių knygų vertėjams – tuo pabrėžiant vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje – svarbą.
O dabar pažvelkime, kokie kūriniai į apdovanojimą pretenduoja lietuvių autorių negrožinės literatūros kategorijoje.
Ingrida Gudauskienė „Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse“
Leidykla „Tyto alba“
Knygos autorė – teologijos daktarė, biblistė. 1996–2004 m. specializavosi ir licenciato bei daktaro mokslo laipsnius biblinės teologijos srityje apgynė Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. Nuo 2004-ųjų Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytoja dirba mokslinį ir ekspertinį darbą, veda biblinius mokymus vienuolijoms, seminarus mokytojams, skaito viešas paskaitas. Savanoriauja siekdama prisidėti prie Biblijos pažinimo ir jos kultūros puoselėjimo Lietuvoje. Ši knyga – skvarbus žvilgsnis į Biblijos pažinimą.
Giedrė Kaukaitė „Mano Eldoradas“
Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Dainavimo meno tradicijos puoselėtoja ir tęsėja Giedrė Kaukaitė, pirmoji atlikusi daugelį lietuvių kompozitorių opusų, tapo naujo muzikos kūrybos sąjūdžio dalimi, skatintoja ir įkvėpėja. Ji dešimt metų Operos ir baleto teatre dainavo didžiuosius soprano vaidmenis, paskui 20 metų buvo Nacionalinės filharmonijos soliste, daugiau kaip tris dešimtmečius dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Šis kūrinys praveria duris į G.Kaukaitės gyvenimą.
Valdemaras Klumbys „Stovėję po medžiu?“
Išleido Lietuvos istorijos institutas
Ši Valdemaro Klumbio knyga – dar viena pliauska į liepsnojantį diskusijų apie sovietmetį ir inteligentijos vaidmenų laužą. Ar iš tiesų sovietiniai inteligentai buvo be prošvaisčių konformizmo liūne įklimpę prisitaikėliai? Kas skatino ir kas stabdė inteligentų prisitaikymą? Kokias formas jis įgijo? Kaip su konformizmu buvo susijusios įvairios oponavimo sovietinei santvarkai formos? Ar prisitaikymas reiškia pasidavimą ir susitaikymą? Kaip sovietmečiu veikė visuomenės nuomonė ir kaip ji buvo formuojama? Knygoje ieškoma atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų.
Rimantas Kmita „Ugnies giesmės“
Leidykla „Tyto alba“
Ši knyga – monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Tačiau tai ne Sigito Gedos biografija ir ne jo kūrybos analizė. Rimantas Kmita knygoje siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas, galbūt suprasti, kokios buvo S.Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Vienas raktinių žodžių čia yra pyktis. Jis lėmė nesitaikstymą su neteisybe, nuolatinį konflikto su aplinka (ir su savimi) ieškojimą, tačiau kartu ir skatino vidinę ugnį, be kurios nebūtų poezijos. Todėl ši knyga iš dalies ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji.
Živilė Kropaitė-Basiulė „#fainiausiapasaulymočiutė“
Leidykla „Balto“
Žurnalistė, radijo ir televizijos laidų vedėja, diskusijų moderatorė, savo močiutės, partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Autorės sekėjai socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke jos močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta.
Algirdas Kumža „Oranžinis romanas“
Leidykla „Balto“
Algirdas Kumža – Kovo 11-osios akto signataras, ambasadorius, rašytojas. Ką iš tiesų veikia ambasadorius, kai nedalyvauja oficialiuose priėmimuose? Kaip organizuoja savo šalies prezidento vizitus ir kaip menininkų desantą? Kaip pažįsta šalį, į kurią atvyko, kaip mezga ryšius ir kokiais būdais renka informaciją? Kaip ieško šeimai laikinų namų ir ką veikia laisvalaikiu? Oficialūs atsakymai – protokoluose ir dokumentuose, o tai, kas į juos nepateko, užfiksavo ambasadoriaus Ukrainoje A.Kumžos plunksna.
Asta Lipštaitė, Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė, Jūratė Jaseliūnienė-Samušytė „Gyvenimas tarp knygų“
Leidykla „Dvi tylos“
Šioje knygoje kalbinami skirtingų kartų ir profesijų su knygomis susiję žmonės: nuo rimtų bibliofilų, kolekcininkų iki mokslininkų, rašytojų, knygininkų, vertėjų ir šiaip knygas mylinčių žmonių, kuriems knyga yra labai svarbi jų gyvenimo dalis. Knygos sumanytojos siekė sužinoti, ar šiuolaikinių žmonių namuose dar egzistuoja asmeninės bibliotekos, ar jas keičia elektroninės, garsinės knygos, išmanieji įrenginiai. Kokią misiją, prasmę jie mato rinkdami knygas ar dirbdami su jomis. Kokias knygas jie vertina šiame knygų ir technologijų pertekliaus amžiuje. Kaip knygos praverčia jų kasdienėje veikloje, darbuose.
Algis Mickūnas „Atsiminimų punktyrai“
Leidykla „Apostrofa“
Tai vieno garsiausių pasaulyje lietuvių filosofo – neeilinės neeilinio likimo asmenybės – Algio Mickūno atsiminimų knyga, gausiai iliustruota ir papildyta nuotraukomis. Ši knyga išsiskiria iš visų kitų Algio Mickūno knygų. Joje autorius atsigręžia į savo gyvenimą ir punktyriškai pasakoja apie jį, pasakoja dalykus, apie kuriuos net dešimtmečius su juo bendravusieji niekada nebuvo girdėję.
Viltė Migonytė-Petrulienė „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje“
Leidykla „Lapas“
Ši monografija leidžia naujai pažvelgti į visiems gerai pažįstamas poilsio kryptis, kurių potencialą bandyta išskleisti tarpukariu: nuo Birštono iki Palangos. Sykiu pažinti tuos kurortus, kurie XX a. istorijos verpetuose taip ir liko pumpuro stadijoje. Tarpukario kurortų paveikslas prieš skaitytojų akis skleidžiasi per istorinį ir architektūrinį pasakojimą, to meto spaudos citatas bei archyvines nuotraukas. Ir užduoda klausimą: kiek tarpukario poilsiavimo tradicijos gyvos šiandien?
Vincas Mykolaitis-Putinas „Dienoraštis, 1938–1945“
Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Šis dienoraštis ilgai buvo Irenos Kostkevičiūtės, Vinco Mykolaičio-Putino mūzos-bičiulės, rašytojo kūrybinio palikimo tvarkytojos ir rengėjos nuosavybė jo paties valia. Vėliau pateko pas Vandą Zaborskaitę. Dienoraštis visas publikuojamas pirmą kartą. Tai egzistencinio nerimo liudijimas, kuriame atsiveria akademiko bei vieno žymiausių XX a. lietuvių rašytojų pastangos išlikti idealistu, romantiku ir humanitaru tais tragiškais laikais, kai pasaulis buvo įsijautęs į „mirties šokių“ siautulį.
Robertas Petrauskas „Poltava“
Leidykla „Protų kovos“
Istorinė knyga, nukelianti į pačią XVIII a. pradžią. Jos kulminacija – 1709 m. įvykęs Poltavos mūšis, bet šis pasakojimas ne tik apie didelį mūšį. Jis apima pirmąją Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721) pusę ir supažindina su Europa XVIII a. išvakarėse. Gali būti, kad tai didelio pasakojimo pradžia, taip pat neblogas įvadas tiems, kurie susidomėtų XVIII a. istorija. Knygoje sutinkamas ne tik Rusijos caras Petras I, bet ir Švedijos karalius Karolis XII, taip pat Lenkijos karalius Augustas II. Tai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, su kuria atsiranda bloga nuojauta, pasitvirtinsianti amžiaus pabaigoje. Tai ir Ukrainos istorija, be kurios neįmanoma suprasti šiuolaikinio Rusijos ir Ukrainos konflikto.
Darius Pocevičius „Istoriniai Vilniaus reliktai. 1944–1990. ll dalis“
Leidykla „Kitos knygos“
Knyga „Istoriniai Vilniaus reliktai. 1944–1990. ll dalis“ tęsia tiek pirmoje dalyje, tiek 2016-aisiais metais pasirodžiusiame leidinyje „100 istorinių Vilniaus reliktų“ pradėtas temas. Vis dėlto ši knyga skiriasi nuo anksčiau autoriaus parašytų, nes svarbiausi čia – nebe miesto artefaktai, bet 7-ajame ar 8-ajame dešimtmečiuose subrendę, dabar garbaus amžiaus vilniečiai, prabylantys tarsi gyvieji praėjusios epochos „reliktai“. Daug dėmesio skirta meno kūrėjams, ypač dailininkams. Jie Vilniaus viešąsias erdves papuošė šimtais kūrinių. Taigi ši knyga – savotiškas in memoriam pamirštai jų kūrybai ir kasdienybei.
Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė „Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai“
Leidykla „Lapas“
Medicinos istorijos monografijoje neurologė kviečia pažvelgti, ką reiškė XIX a. pirmos pusės Vilniuje gydyti „sielos buveinės“ bei „visų kančių kamieno“ ligas. Pasitelkusi platų šaltinių spektrą, ji supažindina skaitytojus su anuomet progresyviomis, bet šiandien nuostabą keliančiomis medicinos sistemomis, mokslinėmis ir filosofinėmis jų prielaidomis bei kartais šokiruojančiais gydymo metodais, kuriuos teko patirti to meto vilniečiams.
Laura Švedaitė „Vilniaus sekretai“
Leidykla „Slinktys“
Tai žvilgsnis į šiandienę sostinę ir jos gyventojus. Knygoje ieškoma atsakymų į klausimus: kokios sostinės vizijos? Kokia šio miesto kolektyvinė atmintis? Kas slepiasi jo pasąmonėje? Daug dėmesio skiriama miesto miegamiesiems rajonams. Knygą sudaro pokalbiai apie Vilnių, vilniečių atsiminimai ir liudijimai, poetiniai tekstai, fotografijos ir sostinės paviršių atspaudai. Knyga gausiai iliustruota pastarųjų metų Vilniaus nuotraukomis.
Zigmas Vitkus „Atminties miškas. Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje“
Leidykla „Lapas“
Monografijoje gilinamasi į Panerių memorialo biografiją, atspindinčią pagrindinius SSRS ir nepriklausomos Lietuvos atminimo politikos posūkius, ir narpliojami atmintį apie Panerių aukas apraizgę procesai. Žvelgiant į Panerius kaip į gamtos, kultūros ir politikos sampynos erdvę, netrunka paaiškėti, jog iš pirmo žvilgsnio ne itin kompleksiškas ir klaidus objektas talpina daug paslapčių: nutylėtų vardų, rusenusių konfliktų, nepažymėtų objektų, archyvuose nugulusių architektūrinių sumanymų.
