Metų knygos rinkimai vyksta trimis etapais. Ekspertų komisija atrinko ilguosius geriausių lietuvių autorių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų bei verstinių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų sąrašus. Iki gruodžio 13 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 19 dieną.
Lietuvių knygų autoriams bus skirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos bus skirtos ir geriausių verstinių knygų vertėjams – tuo pabrėžiant vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje – svarbą.
O dabar pažvelkime, kokie kūriniai į apdovanojimą pretenduoja verstinės poezijos kategorijoje.
Kjell Espmark „Paukščių Takas“
Leidykla „Hieronymus“
Iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė
Kjellis Espmarkas (g. 1930) – garsus švedų poetas, prozininkas, literatūros tyrinėtojas, Švedų akademijos ir Nobelio komiteto narys. Studijavo literatūros mokslą Stokholmo universitete, vėliau – ilgametis šio universiteto profesorius. Espmarko eilėraščių rinkinys „Paukščių Takas“, kritikų nuomone, „geriausia švedų poeto knyga, parašyta XXI amžiuje“.
Ene Mihkelson „Bokštas“
Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Iš estų kalbos vertė Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė
Pasak leidėjų, „Bokštas“ yra paskutinysis Enės Mihkelson (1944–2017) kūrinys. Tai – sudėtingų, sunkių tekstų knyga, Lietuvoje pasirodanti tokiu metu, kai stebime netoliese vykstantį karą, kai, kaip rašė Mihkelson, „siela maudžia iš pykčio ir skausmo“. Eilėraščiuose verlibru paliečiamos XX a. katastrofų, karo, sovietų okupacijos, jų padarinių, atminties ir tapatybės, pasirinkimų temos, reikšmingos Mihkelson kūrybai.
Sylva Fischerová „Kruvinas kelis“
Leidykla „Bazilisko ambasada“
Iš čekų kalbos vertė Almis Grybauskas
Sylva Fischerová (1963) yra čekų poetė, prozininkė, redaktorė, mokytoja bei klasikinės literatūros vertėja. Prahos Karolio universitete studijavo filosofiją ir fiziką, baigė klasikinės filologijos studijas. Įgijo daktaro laipsnį, Karolio universitete dėsto senovės graikų literatūrą, religiją ir filosofiją. Vadinama viena svarbiausių savo kartos poezijos balsų, 2018 m. pelnė Prahos miesto poetės titulą. Dešimties poezijos rinkinių autorė, trys iš jų išversti į anglų kalbą ir išleisti Jungtinėje Karalystėje; išleido dvi prozos ir dvi knygas vaikams. Kelionių esė „Europa yra tarsi Toneto kėdė, Amerika yra status kampas“ (Evropa je jako židle Thonet, Amerika je pravý úhel, 2013) nominuota „Magnesia Litera“ premijai kaip metų knyga.
Johnas Miltonas „Prarastasis rojus“
Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Iš anglų kalbos vertė Lionginas Pažūsis
Johno Miltono (1608–1674) knygos „Prarastasis rojus“ vertimas į lietuvių kalbą – įvykis lietuviškajame literatūros pasaulyje. Bene didingiausia anglų kalba parašyta epinė poema, gretinama su Homero ir Vergilijaus kūriniais, artima Dantės „Dieviškajai komedijai“, anglų literatūroje pelnanti poetui vietą šalia Šekspyro, versta 300 kartų ne mažiau kaip į 57 kalbas, lietuviškai prabyla vertėjo Liongino Pažūsio dėka.
Pieras Paolo Pasolini „Mano laiko religija ir kiti eilėraščiai“
Leidykla „Odilė“
Iš italų kalbos vertė Dainius Būrė
Piero Paolo Pasolinio (1922 –1975) knyga, pasak apžvalgininko Audriaus Ožalo, turėtų sudominti ne tik literatūros, bet ir kino mėgėjus. Tai ne pirmas „Odilės“ flirtas su kino pasauliu (prisiminkime F.Fellini), tačiau šiuo atveju reikia pasakyti, kad jeigu didžiojoje dalyje pasaulio Pasolini yra labiausiai žinomas kaip kinematografijos meistras, Italijoje jis buvo ne ką mažiau vertinamas ir kaip rašytojas. Jo pjesės, publikacijos socialinėmis ir politinėmis temomis, romanai ir, žinoma, poezija buvo vertinami jam esant gyvam, ir iki šiol jo svarba kaip plunksnos meistro neginčijama. Jo poezija aistringa, kunkuliuojanti, prisodrinta seksualinės įtampos ir akylo socialinių reiškinių stebėjimo. Šiame rinkinyje publikuojami eilėraščiai, atrinkti iš viso jo kūrybinio laikotarpio, – mes puikiai žinome, kaip jis kuria pasaulius vaizdais, dabar galime pažiūrėti, kaip jis tapo juos žodžiais.
„Šokantis mistralis: šiuolaikinės prancūzų poezijos antologija“
Leidykla „Slinktys“
Iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas
„Šokantis mistralis“ – taip pavadinta poeto ir vertėjo Dainiaus Gintalo išversta ir sudaryta dvikalbė prancūzų poezijos antologija, kurioje pristatomi dešimt pietryčių Prancūzijoje gyvenančių ir kuriančių autorių. Pasak vertėjo, šiam regionui būdingas nuo kalnų atplūstantis vėjas mistralis, kuris ne tik tapo jungiančiąja knygos ašimi, bet ir labai tiksliai apibūdina pačią poetų kūrybą, jų santykį su žodžiu, savo skaitytojais bei klausytojais.
Tedas Hughesas „Varnas: iš Varno gyvenimo ir giesmių“
Leidykla „Rara“
Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas
Tedas Hughesas (1930–1998) – vienas svarbiausių angliškai rašiusių XX a. poetų. Pirmieji „Varno“ eilėraščiai parašyti garsaus amerikiečių dailininko Leonardo Baskino prašymu. Jis tušu buvo nupiešęs visą seriją varnų. Didžiąją dalį tekstų Hughesas parašė 1966–1969 m., praėjus ilgam kūrybinės sausros periodui, ištikusiam jį po žmonos Sylvios Plath mirties. Varnas – kontroversiškiausias Hugheso kūrinys, stiliaus eksperimentas, savotiškas iššūkis krikščionybei, humanizmui ir polemika su jais. Pats autorius Varną laikė šedevru ir tuos metus, kai jį rašė, įvardijo vaisingiausiu nevaržomos vaizduotės ir kūrybinės energijos periodu, rašoma knygos anotacijoje.
Czesławas Miłoszas „31 eilėraštis“
Leidykla „Apostrofa”
Iš lenkų kalbos vertė Tomas Venclova
Nauja iš Lietuvos kilusio Nobelio literatūros premijos laureato eilėraščių dvikalbė rinktinė. Į rinktinę sudėti visi vieno geriausių Czesławo Miłoszo poezijos vertėjų Tomo Venclovos anksčiau išversti Miłoszo eilėraščiai (nauja redakcija) ir 9 naujai jo paties atrinkti ir išversti į lietuvių kalbą. Knyga papildyta skyriumi „Tomas Venclova apie Czesławą Miłoszą“ su jo esė ir eilėraščiu, skirtais Miłoszui.
Kārlis Vērdiņš „Vidaus tvarkos taisyklės“
Leidykla „Slinktys“
Iš latvių kalbos vertė: Erika Drungytė, Laimantas Jonušys, Audrius Musteikis, Artūras Valionis, Arvydas Valionis
Kārlis Vērdiņš (1979) – daugiabriaunė asmenybė. O ir leidėjai nebijo skambių epitetų, vadindami jį įtakingu kritiku ir poezijos redaktoriumi, mokslininku. Dėl tokių aprėpčių ir įtakos literatūros pasaulyje jį būtų galima lyginti su Imantu Ziedoniu (nors pačiam Vērdiņiui vargu ar patiktų toks palyginimas). „Vidaus tvarkos taisyklės“, papildančios verstinės latvių poezijos lentynėlę, sudarytos iš Vērdiņio rinktinės „Mes“, aprėpiančios 2002–2012 m. kūrybą, taip pat iš apdovanoto rinkinio „Suaugusieji“.
Baltarusių poezijos antologija „Baltai raudonai baltai“
Leidykla „Bazilisko ambasada“
Iš baltarusių ir rusų vertė: Vladas Braziūnas, Marius Burokas, Daiva Čepauskaitė, Vytas Dekšnys, Dainius Gintalas, Benediktas Januševičius, Jurgita Jasponytė, Antanas A.Jonynas, Viktoras Rudžianskas
Šios poezijos antologijos idėja kilo 2020 metais, spontaniškai Vilniuje surengus jaunų baltarusių poezijos vertimų skaitymą, kaip atsaką į tuomet šalyje vykusius masinius protestus prieš suklastotus prezidento rinkimus. Iki tol Lietuvoje buvo pasirodžiusi vos viena kaimynų eilėraščių rinktinė, išleista daugiau nei prieš dešimtmetį, bei kelios atskirų poetų, tokių kaip Alesas Razanau, Vladzimiras Niakliajevas bei Sabina Brilo knygos. Antologijoje publikuojama dvidešimties poetų eilėraščiai. Įdomu tai, kad vos keletas jų šiandien tebegyvena savo gimtojoje šalyje, o kiti dėl politinės situacijos ir nuolatinės grėsmės yra išvykę ir apsistoję įvairiose Europos kraštuose.
Hansas Carlas Artmannas „Neužgimusi žinia. 90 sapnų“
Leidykla „Bazilisko ambasada“
Iš vokiečių kalbos vertė Gytis Norvilas
1967 m. išleista Hanso Carlo Artmanno (1921–2000) knyga „Neužgimusi žinia. 90 sapnų“ – viena žymiausių autoriaus knygų, jau tapusi Europos literatūros klasika. Tai iš 90 sapnų susidedantis sapnininkas, konstruojamas senas tradicijas Austrijoje turinčio 90 skaičių loto žaidimo (įteisintas XVIII a. vid.) principu. Ši loterija buvo legalizuota valdant Marijai Teresei (1717–1780) ir laikoma seniausiu teisėtu „laimės žaidimu“ Austrijoje, rašoma anotacijoje.
Louise Glück „Viltinga ir skaisti naktis“
Leidykla „Alma littera“
Iš anglų kalbos vertė: Dominykas Norkūnas ir Marius Burokas
Nobelio premijos laureatės Louise Glück (1943) „Viltinga ir skaisti naktis“ – tai išpažintinė poezija. Pasak A.Ožalo, viena pagrindinių temų čia yra mirtis, susitaikymas su ja, bėgantis laikas, apmąstymai, kas buvo gyvenime, kokie mes į jį žengėme ir ką matome jo pabaigoje, atsigręžę atgal? Kas ta prieš akis atsiverianti nežinomybė? Kaip mūsų svajos, planai pasikeitė, kaip pasikeičiame mes?
Paulas Celanas „Kalbos grotos“
Leidykla „Hieronymus“
Sudarė ir iš vokiečių kalbos vertė Linas Rybelis
Paulis Celanas (1920–1970 ) – vienas žymiausių pokario poetų, kūrusių vokiečių kalba, taip pat žinomas kaip poezijos vertėjas. Gimė 1920 m. Černivcuose, Bukovinoje, kuri tarpukariu priklausė Rumunijai, žydų šeimoje. „Kalbos grotose“ spausdinami Celano eilių vertimai skaitytoją išsamiai supažindina su vieno žymiausių XX amžiaus poetų kūryba. Sudarytojas ir vertėjas Linas Rybelis kruopščiai atrinko eilėraščius iš visų poeto rinkinių – ne tik iš poezijos mėgėjams Lietuvoje jau žinomų ankstyvųjų, bet ir iš vėlyvųjų, taip pat ir po mirties išleistų.
Imants Ziedonis „Epifanijos“
Leidykla „Hieronymus“
Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis
Imants Ziedonis (1933–2013) – latvių XX a. klasikas. Po latvių filologijos studijų Latvijos universitete ir Aukštųjų literatūros kursų Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje dirbo redaktoriumi leidykloje „Liesma“. Žymus Atgimimo veikėjas. Vienas Latvijos instituto steigėjų ir vadovų. Jo „Epifanijos“ atskiromis knygomis išverstos į anglų, švedų, rusų, ukrainiečių, lenkų, rumunų kalbas; pavieniai fragmentai skelbti daugeliu pasaulio kalbų.
„6 japonų poetai“
Leidykla „Apostrofa“
Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Andriuškevičius
Sudarytojas ir vertėjas Alfonsas Andriuškevičius lietuvių skaitytojams pateikia šešių japonų poetų – Chiyo-ni, Taneda Santōka, Saitō Mokichi, Kitahara Hakushū, Miyazawa Kenji, Nakajō Fumiko – 150 eilėraščių. Savo pratarmę sudarytojas baigia taip: „Apie kiekvieną autorių ir jo kūrybą knygoje šis tas parašyta prie jų eilių. Tad prašau atleisti, kad tebeeinu tuo abejotinu vertimų vertimo keliu, ir linkiu skaitytojams spausdinamose eilėse rasti bent kiek poezijos su didžios japonų poetinės tradicijos atšvaitais.“
