Šiais metais 15min metų knygos rinkimuose nugalėjo šie autoriai ir jų knygos bei vertėjai ir jų verstos knygos:
Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga – Akvilina Cicėnaitė „Anglų kalbos žodynas“ (leidykla „Alma littera“)
Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga – Rimantas Kmita „Ugnies giesmės“ (leidykla „Tyto alba“)
Geriausia verstinė grožinė knyga – Tove Ditlevsen „Kopenhagos trilogija“ (iš danų kalbos vertė Aurelija Bivainytė, leidykla „Tyto alba“)
Geriausia verstinė negrožinė knyga – Israelis Cohenas „Vilna. Žydiškojo Vilniaus istorija“ (iš anglų kalbos vertė Miglė Anušauskaitė, leidykla „Hubris“)
Geriausia lietuvių autorių poezijos knyga – Greta Ambrazaitė „Adela“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Geriausia verstinė poezijos knyga – Tedas Hughesas „Varnas: iš Varno gyvenimo ir giesmių“ (iš anglų kalbos vertė Marius Burokas, leidykla „Rara“)
Daugiau apie rinkimus galite paskaityti čia.
„Šiais metais 15min metų knygų rinkimuose sulaukėme itin didelio skaitytojų aktyvumo balsuojant, atsirado ir dvi naujos kategorijos – pirmą kartą išskyrėme lietuvių autorių ir verstinę poeziją, – sako 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas. – Sąrašuose matome didelę tiek tematinę, tiek stilistinę įvairovę, kūriniai leidžia iš skirtingų kampų pažvelgti į tikrovę, istoriją, o rinkimuose laimėjusios knygos išties vertos skaitytojų dėmesio. I.Coheno knyga pasakoja mums apie žydų bendruomenę Lietuvoje, ji labai svarbi siekiant suprasti mūsų istoriją, kultūrą, R.Kmita tyrinėja vieno žymiausių lietuvių poetų Sigito Gedos gyvenimą, bando suprasti jį, o sykiu aprėžia ir kur kas platesnes temas – menininko pašaukimą, traumines patirtis, kurios aktualios ir šiais laikais. A.Cicėnaitės knyga meniškai, išradingai kalba apie keliavimą per fizines ir atminties erdves, pritapimą kitoje aplinkoje, įvairias buvimo šių dienų pasaulyje temas. T.Ditlevsen knyga „Kopenhagos trilogija“ – skausmingas pasakojimas apie siekį išsilaisvinti, kūrybiškumą, priklausomybes, tai sąžininga kelionės iš šviesos į tamsą istorija. T.Hugheso „Varnas“ – išmone, vaizduote tiesiog žaižaruojantis, makabrišku grožiu apgaubiantis kūrinys, o G.Ambrazaitė savo knygoje vedžioja mus po poetinius prisiminimų, vaizduotės ir istorijos laukus“.
GERIAUSIA LIETUVIŲ AUTORIŲ GROŽINĖ KNYGA
Akvilina Cicėnaitė „Anglų kalbos žodynas“
Leidykla „Alma littera“
Lina Buividavičiūtė: „Akvilinos Cicėnaitės romanas „Anglų kalbos žodynas“ – tai kelionės romanas. Per Australijos žemę, vidinius savo pačių užkaborius, santykius, praeitį ir dabartį. Ir tikrai – nors mūsų kalba nepajėgi perteikti visų jausmų pustonių ir emocinių niuansų, nors yra neišverčiamų į žodžius patirčių, Akvilinai Cicėnaitei pavyksta pasitelkti aukščiausios prabos meninę kalbą ir per ją kalbėti skaitytojui, pasauliui. Tai talentingai parašytas kūrinys, apčiuopiantis gyvenimo svetur, emigracijos, įsivietinimo patirtis, jautriai atskleidžiantis įtampas tarp savumo ir svetimumo, tarp autentiško prisiminimo ir jo interpretacijos.“
Jūratė Čerškutė: „Autofikcinis Akvilinos Cicėnaitės romanas, antrasis suaugusiesiems, klausia, ar įmanoma išversti patirtis, ar įmanoma perrašyti žodyną, galiausiai, save kitai kalbai? Tai visą anglų kalbos abėcėlę ir 26 angliškus žodžius aprėpiantis asmeniškas, melancholiškas ir meditatyvus pasakojimas apie šiuolaikybę, migraciją, atmintį, ilgesį ir melancholiją, nesibaigiančias namų jausmo paieškas, solastalgiją ir nostalgiją, rašymą ir vertimą, žodį ir pasaulį, moterį ir vyrą. Iš Sidnėjaus į Broken Hilį su sutuoktiniu keliaujanti pasakotoja iriasi ne tik per Australijos kraštovaizdį, bet ir per savo atminties kasyklas, kedendama amžinuosius kodėl: kodėl angliškai gyvenasi kitaip nei lietuviškai, kodėl jos šiaurė nenutrinama ir kodėl taip sunku, mažne neįmanoma, išversti savo patirtis ir jausenas, net ir pačiam artimiausiam.“
GERIAUSIA LIETUVIŲ AUTORIŲ NEGROŽINĖ KNYGA
Rimantas Kmita „Ugnies giesmės“
Leidykla „Tyto alba“
Jūratė Čerškutė: „Šia mokslo monografija Rimantas Kmita imasi neįprasto uždavinio — išrašyti tai, kas mažne neišrašoma — išrašyti ugnį, deginusią vieną ryškiausių XX a. lietuvių poetų Sigitą Gedą, ieškoti jos priežasčių, klausiant ne tik „kokia ugnis jį degina?“, bet ir „iš kur visa tai ateina, kur Gedos fenomeno šaknys?“ Tai tyrimas iš emocijos — pykčio — perspektyvos, siekiant ne tik išžvalgyti sankirtas ir derybas, bet ir bandant parodyti, kaip pyktis, jėga ir konfliktiškumas Sigito Gedos atveju gali būti aptariami ir kaip veikimo kultūroje būdai. Įdėmiai, derindamas skvarbų ir smalsų tyrėjo žvilgsnį su skaitytoją pagaunančiu rašymu, Kmita pasakoja apie tas nepatogiąsias biografijų puses, tas, kurios neįsirašo į nudailintus ir mitinius pomirtinius paveikslus. Būtent dėl šios (už)klausiančios ir svarstančios perspektyvos atsiranda knygos pavadinime įrašytas siekis parodyti tūkstantį poeto Sigito Gedos veidų.“
Audrius Ožalas: „Tai ne tik S.Gedos kūrybinė biografija, bet ir aprašomojo laikotarpio vaizdas, pasakojimas apie santvarkų lūžius ir žmones juose. Pats R.Kmita sakė, kad tyrinėti S.Gedos gyvenimą labiausiai jį traukė pykčio tema, atrodė, kad būtent ten slypi kažkokia nepaaiškinta paslaptis. Išties, skaitant knygą atrodo, kad būtent pyktis buvo S.Gedos kūrybos širdyje, vertęs jį kurti, o kartu griovęs jį patį ir aplinkinius žmones. Konfliktai, priešpriešos draskė jį. Tragizmas, be kurio S.Geda nematė nei savęs paties, nei tų, kieno kūrybą vertino. Tai knyga apie menininko pašaukimą, liepsną viduje, – naikinančią ir vedančią į priekį. Galų gale, knyga aštriai kalba ir apie tai, kad trauminės patirtys – tiek individualios, tiek kolektyvinės – dar veikia mus ir svarbu jas suvokti.“
GERIAUSIA VERSTINĖ GROŽINĖ KNYGA
Tove Ditlevsen „Kopenhagos trilogija“
Iš danų kalbos vertė Aurelija Bivainytė
Leidykla „Tyto alba“
Jurga Mandrijauskaitė: „Kopenhagos trilogijoje“ T.Ditlevsen balsas, pasakojantis apie triumfą, paslydimus, klaidas, netobulumą, yra nuoširdus ir juokingas, jos pasakojimas ramus, skaidrus, o kartu stingdantis nuo šalčio. Tai nuginkluojamai geniali literatūrinė technika, leidžianti rašytojui pristatyti save pasauliui be atsiprašymų, nesiteisinti už savo netobulumą ir praeities klaidas. Šis emociškai pagaulus tekstas, parašytas poetiška vaizdinga kalba – vienas įspūdingiausių šiais metais, nepaliekantis abejingų skaitytojų.“
Audrius Ožalas: „T.Ditlevsen autofikcinis pasakojimas prasideda žodžiais „Rytas buvo vilties metas”, o baigiasi skyriumi, kuriame ji kovoja su priklausomybe nuo narkotikų, suvokdama, kad ilgesys jiems niekada nedings. Nuo šviesos iki visiškos tamsos, – o tarp šių eilučių jos gyvenimas, kuriame buvo daug skurdo, liūdesio, melancholijos, naikinančios priklausomybės, žalojančių santykių, o sykiu ir sekimo paskui savo svajonę, kūrybiškumo, užsispyrimo, meilės ir pripažinimo. Knyga žavi autorės savistaba, tai labai sąžiningas pasakojimas, savojo gyvenimo preparavimas taikliais dūriais. Istorija apie sužeistumą, išsigelbėjimo troškimą ir žlugimą.“
GERIAUSIA VERSTINĖ NEGROŽINĖ KNYGA
Israelis Cohenas „Vilna. Žydiškojo Vilniaus istorija“
Iš anglų kalbos vertė Miglė Anušauskaitė, leidykla „Hubris“
Lina Buividavičiūtė: „Ši knyga – itin reikalingas, fundamentalus veikalas, svarbus ne tik Vilniaus žydų bendruomenei, bet ir kiekvienam lietuviui. Nuo Vilniaus įkūrimo legendos iki bendruomenės pristatymo per jos lyderius ir išminčius – I.Coheno knygoje sumaniai, kruopščiai ir pagaviai atsiskleidžia žydų bendruomenės gyvenimo ypatumai, tradicijos ir kultūra. Simboliška, kad knyga, prasidedanti nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje XIV amžiuje, pasakoja apie klestėjimą ir gerovę, kuri nutrūksta prasidėjus Holokaustui. Žinant tolesnę istorijos tragediją, svarbu prisiminti ir suvokti, kiek praradome, ir ką dar galėtume išsaugoti.“
Audrius Ožalas: „Labai svarbi knyga, padedanti geriau suprasti Vilniaus žydų bendruomenės istoriją, tai, ką mes praradome. 1943 metais parašytas kūrinys, kaip jo įžangoje rašo Jurgita Verbickienė, „turbūt viena pirmųjų Vakarų pasauliui pristatytų Vilniaus istorijų – būtent pagal ją skaitantieji angliškai ilgai įsivaizdavo Vilnių ir jo žydiškąją dalį kaip miestą“. Autorius žydų bendruomenės augimą pradeda pasakoti nuo pat Vilniaus miesto kūrimosi iki Antrojo pasaulinio karo liepsnų, ir kūrinys aprėpia pačius įvairiausius žydų bendruomenės aspektus – nuo religinių, ekonominių, politinių iki kasdienybės vaizdų ir papročių. I.Cohenas rašė knygą tuo laiku, kai žydiškasis Vilnius vis dar buvo gyvas, ir tokios knygos kaip ši leidžia bent jau pabandyti įsivaizduoti, koks buvo šios Vilnių smarkiai formavusios bendruomenės gyvenimas ir kokią įtaką ji darė.“
GERIAUSIA LIETUVIŲ AUTORIŲ POEZIJOS KNYGA
Greta Ambrazaitė „Adela“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Lina Buividavičiūtė: „Laiko takumas, senieji amžiai, dabartis, gėrio ir blogio kronikos, tamsošviesa. Daiktai, trapūs, vos sugriebiami slystančiais pirštais, ir amžini, patekę į eilėraščius. Drąsa atvirai, o kartu subtiliai aktualizuoti istoriją, tiek asmeninį, tiek kolektyvinį pradą. Rimtis ir žaidimai, intertekstai ir autentiški subjekto išgyvenimai. „Adela“ ir jos autorė Greta Ambrazaitė išties nusipelno šito apdovanojimo už poetinę skvarbą, čiuoplumą, gylį, intelektualumą, drąsą ir atsiperkančias autorės pastangas eiti tolyn, netiražuoti savęs. Gera toji genų grąža, Greta, tai matome ir Tavo kūriniuose, ir gyvenime.“
Ieva Rudžianskaitė: „Gretos Ambrazaitės eilėraščių rinkinyje „Adela“ itin sklandžiai derinama tai, kas asmeniška ir vieša. Šią knygą poetė pavadino savo proprosenelės vardu, o programiniame eilėraštyje nurodė ir atsitiktinį pavardžių sutapimą tarp proprosenelės Adelos Różewicz ir garsaus lenkų poeto Tadeuszo Różewicziaus. Vis dėlto svarbu akcentuoti, kad rinkinyje asmeninė patirtis ne tik nėra nuvertinama, bet ir inspiruoja žvelgti į pasaulio istoriją ir interpretuoti jos įvykius. Pasitikėdama metafora, derindama makabriškus vaizdus su rafinuota raiška, G.Ambrazaitė įtikinamai atskleidžia, kad išlikusius asmeninės ir pasaulio istorijos ženklus būtina perskaityti vis iš naujo.“
GERIAUSIA VERSTINĖ POEZIJOS KNYGA
Tedas Hughesas „Varnas: iš Varno gyvenimo ir giesmių“
Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas
Leidykla „Rara“
Virginija Cibarauskė: „Vertėjo, poeto Mariaus Buroko išverstas ir leidyklos „Rara“ išleistas „Varnas“ yra vienas žymiausių ir mistiškiausių anglų poeto Tedo Hugheso (1930–1998) kūrinių. Varnas – simbolinis padaras, siejamas su išmintimi, pranašavimu, bet taip pat ir cinizmu (vis krankia, šaiposi), nelemtimi, mirtimi. Varną savo kūrinių personažu pasirinko ne vienas autorius. Tikriausiai žymiausia šio paukščio „reinkarnacija“– pesimistas cinikas kranklys iš Edgaro Allano Poe eilėraščio „Varnas“ (1845). T.Hughesas savo poemoje – pats „Varną“ vadino epine pasaka, mitu, žaidžia įvairiais kultūriniais įvaizdžiais, nevengia sakralinės simbolikos („Pradžioje buvo Klyksmas“), piktžodžiavimo ir erotikos, suteikia juodam nenuoramai pranašui savo balsą ir tamsios literatūrinės biografijos dėmenis. Talentingai išverstas ekspresyvus kūrinys įtraukia, kelia baugų šiurpulį, susižavėjimą, o kartais ir pasipiktinimą.“
Neringa Butnoriūtė: „T.Hugheso „Varnas: iš Varno gyvenimo ir giesmių“ siūlo platų mitinio blogio paveikslą. Sekdami Varną ne tik susiduriame su blogio didybe, permąstome civilizacijos pasiekimus, religines paraboles, bet ir stebime, kaip blogis save apmąsto ir netgi pats kenčia nuo savo galios. Todėl T.Hugheso Varnas – išties įvairialypis personažas. Ne vienas skaitytojas šiame kūrinyje ieško sąsajų su skandalingo poeto biografijos faktais. Tačiau ir nepaisant jų, makabriškasis „Varnas“ primena, kad XX amžiaus kataklizmai tėra ledkalnio viršūnė, nes blogis giliai prasiskverbęs. Viena įspūdingiausių šios knygos dalių – Varno ir Dievo akistatos – atskleidžia, kad kuriant pasaulio tvarką blogis nesnaudžia; kad gėrio pavidalas yra rambus ir pažeidžiamas. Tai suvokti kaip niekad aktualu. Šis kūrinys gali priversti bjaurėtis ir juoktis, atimti viltį ir trikdyti siurrealistiniu vaizdiniais, tačiau svarbiausia – yra labai paveikus.“
Šįkart ekspertų komisiją įvairiose kategorijose sudarė Audrius Ožalas, Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Jurga Mandrijauskaitė, Lina Buividavičiūtė, Elžbieta Banytė, Virginija Cibarauskė, Ieva Rudžianskaitė, Neringa Butnoriūtė.
Esminis kriterijus vertinant kūrinius – knygos turėtų turėti išliekamąją, meninę, pažintinę vertę, verstinės knygos atveju vertinama ir jos vertimo kokybė. Taip pat knygos turi būti pirmą kartą išleistos lietuvių kalba (arba tai turi būti naujas knygos vertimas į lietuvių kalbą). Vertinamos knygos, išleistos nuo 2021 m. lapkričio 1 dienos iki 2022 m. lapkričio 1 dienos. Lietuvių knygų autoriams bus skirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos bus skirtos ir geriausiomis išrinktų verstinių knygų vertėjams – tuo pabrėžiant vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje, svarbą.
