Šiais metais 15min metų knygos rinkimuose nugalėjo šie autoriai ir jų knygos bei vertėjai ir jų verstos knygos.
Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga – Jurga Tumasonytė „Naujagimiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga – Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ (leidykla „Baltos lankos“)
Geriausia verstinė grožinė knyga – Olga Tokarczuk „Jokūbo knygos“ (iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Geriausia verstinė negrožinė knyga – Anne Applebaum „Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“ (iš anglų kalbos vertė Jolita Parvickienė, leidykla „Tyto alba“)
Geriausia lietuvių autorių poezijos knyga – Dovilė Bagdonaitė „Takeliai_žolėje“ (leidykla „Bazilisko ambasada“)
Geriausia verstinė poezijos knyga – Wisława Szymborska „33 eilėraščiai“ (iš lenkų kalbos vertė Tomas Venclova, leidykla „Apostrofa“)
Taip pat skaitytojai balsavo ir konkurso rėmėjų patogupirkti.lt perkamiausių metų knygų kategorijoje. Čia nugalėtojais ryškiu skirtumu tapo Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knyga „Pranešėjas ir prezidentas“ (leidykla „Laisvės TV“)
Daugiau apie rinkimus galite paskaityti čia.
„15min metų knygų rinkimai apibendrina tai, kas svarbaus Lietuvos knygų pasaulyje įvyko per metus, ir matome, kad tai buvo labai įdomus, kūrybiškas laikotarpis, – sako 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas. – Išleista nemažai stiprių, originalių, skirtingus knyginius matymo kampus siūlančių kūrinių, kuriuose atsispindi platus temų, išraiškos būdų spektras. Tarp nugalėtojų pateko tiek jau puikiai žinomi autoriai, premijomis apdovanotų kūrinių vertimai, tiek savo vietą literatūros pasaulyje įtvirtinantys jaunesnės kartos rašytojai. Moksliniai tyrimai ir knygos, kurios leidžia kitais kampais analizuoti šių dienų pasaulio įvykius. Labai malonu matyti ir tai, kad vis plečiasi verstinės poezijos leidyba, šiemet pasirodė itin daug stiprių kūrinių vertimų. Kai kurie kūrėjai šiuose rinkimuose įvertinami jau ne primą kartą – Tomo Venclovos knyga „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“ buvo apdovanota 2017 metais, o šiemet jis apdovanotas už W.Szymborskos poezijos vertimą. Vertėjas Vyturys Jarutis jau galėtų būti teisėtai vadinamas Olgos Tokarczuk ambasadoriumi Lietuvoje, 2019 metais jis buvo apdovanotas už knygos „Bėgūnai“ vertimą, o šiemet įvertintas už autorės įspūdingo užmojo darbo „Jokūbo knygos“ vertimą“.
GERIAUSIA LIETUVIŲ AUTORIŲ GROŽINĖ KNYGA
Jurga Tumasonytė „Naujagimiai“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Jurga Mandrijauskaitė: „Romane „Naujagimiai“ rašytoja Jurga Tumasonytė vėl grįžta prie magiškojo realizmo, tačiau kartu nenustoja ieškoti naujų išraiškos formų. Tai labai tirštas, gaivališkas romanas, aprėpiantis kelis šimtmečius, turintis daug sluoksnių, kuriame realistinis pasaulis pinasi su magiškuoju, su tautosakiniais, erotiniais motyvais, mitiniais klodais, istorinėmis detalėmis, intertekstais. Naujagimiai šiame fragmentinių pasakojimų audinyje tarsi simbolizuoja pasaulio atsinaujinimą, gyvenimo ciklų pasikartojimus“.
Audrius Ožalas: „Ši knyga man asocijuojasi su dviem žodžiais: tirštumas ir takumas. „Naujagimiuose“ tiršta personažų, istorijų, besikeičiančių laikotarpių, perspektyvų, realybės ir fantazijos skrydžių. Kelionių nuo senų laikų iki distopinės ateities. Ir viso šio tiršto audinio istorijos teka neužkliūdamos, plastiškai pereina viena į kitą, gijos susipina. Autorė užčiuopia gausybę temų: motinystės, atsinaujinimo, noro sukonstruoti pasaulį pagal savo vaizdinį, ciklais besisukančių istorijos ratų. O iš esmės visgi viskas susiveda į tas dvi amžinąsias temas – gimimą ir mirtį“.
GERIAUSIA LIETUVIŲ AUTORIŲ NEGROŽINĖ KNYGA
Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“
Leidykla: „Baltos lankos“
Lina Buividavičiūtė: „Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta atsipiria nuo ideologijos ir oficialios sovietimečio meilės diktatūros hegemonijos ir ryžtasi žengti tolyn ir gilyn – tyrinėti šio laikotarpio Lietuvos seksualumo kultūrą, kuri oficialiai tarsi ir neegzistavo. Intriguoja ne tik pasirinktas tyrimo aspektas – ne mažiau žavi kruopšti, išsami, įžvalgi analizė. Autoriai pasitelkia įvairius šaltinius – archyvinę medžiagą, spaudą, egodokumentiką. Didelės vertės tyrimui prideda ir V. Klumbio ir T. Vaisetos atlikti 28 pusiau struktūruoti interviu. „Mažasis O: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ – svarbi ir laukta monografija, kur suteikia reikalingų žinių bei (grynai) intelektinio peno ir tyrėjams, ir smalsiems skaitytojams“.
Jūratė Čerškutė: „Monografijoje istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta, pasitelkdami sovietinės okupacijos laikų (1944-1990) laikų spaudą, dienoraščius, atsiminimus, archyvus ir interviu, atskleidžia, kaip (lėtai) kito seksualumo diskursai, kada ir kaip atsirado kalbos apie seksualinį gyvenimą ir moterų seksualinio nepasitenkinimo problemą (mažąjį o). Viskas, kas buvo susiję su seksualumu, sovietinėje kultūroje buvo nureikšminta ir užgožta kalbų apie meilę ir šeimą, tad neatsitiktinai ir nesutrumpinta legendinė frazė yra „TSRS sekso nėra, o meilė yra“. Savo tyrimą pradėję nuo sovietinei sistemai būdingos meilės diktatūros, istorikai parodo, kad nors jai pavyko nuslopinti prasidėjusią, seksualinę revoliuciją (didįjį O), tačiau tas nuslopinimas galiausiai virto seksualiniu pilietiniu karu“.
GERIAUSIA VERSTINĖ GROŽINĖ KNYGA
Olga Tokarczuk „Jokūbo knygos“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Vertė: Vyturys Jarutis
Audrius Ožalas: „Jokūbo knygos“ – vienas svarbiausių pastarųjų kelių metų vertimų į lietuvių kalbą, išsiskiriantis savo aprėptim, epiškumu, tai knyga, kurią skaitai kaip įtraukiančiu romanu virtusią XVIII amžiaus enciklopediją. Kūrinys, pareikalavęs ne tik didžiulio pačios autorės darbo, bet ir vertėjo pasišventimo. Autorė kuria pasakojimo audinį, sudėliotą iš besikeičiančių atspalvių, veidų, su humoru ir pašėlusia vaizduote, mistiniais potėpiais; čia knibžda tikėjimų ir jų krypčių, sąmokslo teorijų ir prieštarų, kelionių, mokslo ir prietarų, realiai gyvenusių žmonių ir fikcijos. Knyga, kuri smarkiai rekomenduojama visiems, kas mėgsta istorinius romanus, išradingus pasakojimus, intelektualią, bet sykiu ir su žaismingais potėpiais literatūrą“.
Jūratė Čerškutė: „Šiuo savo magnum opus Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk „ nutrina dengiantį sluoksnį nuo paveikslo“ ir atskleidžia visą piešinį – pasakojimą apie XVIII a. antroje pusėje Podolėje gyvenusį ir veikusį Jokūbą Leibovičių Franką, žydų pirklį ir išskirtinį vizionierių, subūrusį atskirą sektą, supriešinusią vietos žydų bendruomenę. Pasakodama apie frankistus, Tokarczuk nupučia dulkes nuo aktyvios užmaršties, ir, kaip pati sako, bando įveikti stygių, t.y. parodyti, kad kad be žydų istorijos mūsų istorija nėra visavertė, ji kupina visumą niokojančių skylių. Puikus epinis pasakojimas, tarsi grąžinantis pasaulio tvarką ir lėtą laiko tėkmę, viską, kas įrašytą į pilną knygos pavadinimą: „Jokūbo knygos arba DIDŽIOJI KELIONĖ per septynias sienas, penkias kalbas ir tris dideles religijas, neskaičiuojant tų mažų. MIRUSIŲJŲ papasakota, o AUTORĖS papildyta KONJEKTŪROS metodu, semiantis iš įvairių KNYGŲ, taip pat iš VAIZDUOTĖS, kuri žmogui yra didžiausia natūros DOVANA. Protingiems prisiminti, tėvynainiams pagalvoti, neišmanėliams pasimokyti, o melancholikams prasiblaškyti.“
GERIAUSIA VERSTINĖ NEGROŽINĖ KNYGA
Anne Applebaum „Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“
Leidykla: „Tyto alba“
Vertė: Jolita Parvickienė
Lina Buividavičiūtė: „Anne Applebaum knyga „Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“ pasakoja apie itin skaudų XX amžiaus istorinį laikotarpį. Žemės ūkio kolektyvizacija, kurios rezultatas buvo itin pragaištingas – 1931–1933 metais Sovietų Sąjungoje mirė penki milijonai gyventojų. Žiaurumas ir cinizmas sovietų valdžios šulus skatino išnaudoti šią kraupią situaciją ir kone išnaikinti ukrainiečių tautą. Anne Applebaum rašo atvirai, skvarbiai ir įtaigiai. O ši knyga naują reikšmę įgyja dabar, Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje. Kaip istorijos pasikartojimo ir kraupių intencijų liudijimas, po kurio naivus požiūris į situaciją tampa kone neįmanomas“.
Audrius Ožalas: „Kaip šios knygos pratarmėje rašo pati A.Applebaum, Holodomoras yra svarbiausia Ukrainos nūdieną pagrindžianti ir paaiškinanti priešistorė. Tad ši knyga jokiu būdu nėra tik apie tą laikotarpį – ji atskleidžia, kodėl Ukraina tokia svarbi Rusijai ir kodėl šios vadovai vis bandė ištrinti ukrainietišką tapatybę, ji kruopščiai nagrinėja įvykius nuo 1917-ųjų, galiausiai vedusius prie vienos baisiausių tragedijų Ukrainos istorijoje. A.Applebaum nagrinėja šios tragedijas pasekmes ir tai, kaip Holodomoras tapo labai svarbia ukrainiečių tapatybės dalimi, tai, kaip sovietai bandė ištrinti šiuos įvykius iš kolektyvinės atminties ir kaip kaltę už badą bandė suversti patiems ukrainiečiams. A.Applebaum, kaip visuomet, pasakojimą dėlioja kruopščiai, detaliai, sistemingai, su gausiomis nuorodomis, liudijimais, konkrečiomis istorijomis, o kartu gyvai, labai paveikiai“.
GERIAUSIA LIETUVIŲ AUTORIŲ POEZIJOS KNYGA
Dovilė Bagdonaitė „Takeliai_žolėje“
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Neringa Butnoriūtė: „Dovilės Bagdonaitės knygoje „Takeliai_žolėje“ rašoma apie meilę, stereotipinį jaunatviškumą ir kūrybą. Ši knyga yra šaunus pavyzdys, atskleidžiantis, kad skaitant poeziją nebūtina įsijausti į jausmų istorijas, ieškoti „rimto“ balso. Jos stiprybės – kūrybiškumas ir šiek tiek ironiškos naivizmo manieros. Bagdonaitė meno istorijos žinias sumaniai sieja su egzistenciniais klausimais, o tekstą – su vaizdu. „Takelius_žolėje“ nenuobodu skaityti, nes poetei įvairias dilemas pavyksta aprašyti konceptualiai ir be perdėtų dramų“.
GERIAUSIA VERSTINĖ POEZIJOS KNYGA
Wisława Szymborska „33 eilėraščiai“
Leidykla: „Apostrofa“
Vertė: Tomas Venclova
Lina Buividavičiūtė: „Dvikalbė Wisławos Szymborskos eilėraščių rinktinė „33 eilėraščiai“ – kultūrinis įvykis. Manau, kad nė kiek neperdedu taip sakydama. Koceptuali, intelektuali, intertekstuali, autentiška, sąmojinga, ironiška, tačiau skaudi – tai tik keli epitetai (galbūt) tinkantys W.Szymborskos poezijai. Ši talentingai Tomo Venclovos išversta rinktinė – visiems, kurie „laiko žmonių istorijos egzaminą“ – taigi, kone visiems mums, besistengiantiems išgyventi ir gyventi, suprasti. Skvarbi, istoriška, aktualizuojanti kolektyvinę atmintį ir pasakojanti individo istoriją, apie mirtį ir apie gyvenimą – tai vienareikšmiškai viena iš geriausių (ne tik) šių metų verstinės poezijos knygų“.
SKAITYTOJŲ IŠRINKTA PATOGUPIRKTI.LT KNYGA
Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas „Pranešėjas ir prezidentas“
Leidykla: Laisvės TV
Mažvydas Karalius: „Pats prezidentas G.Nausėda apie šią knygą atsliepė kaip apie „pasaką“, o dabar valdžios institucijose Pranešėjo istorija įkvėpė naujus tyrimus. Antroji B.Davidonytės ir D.Pancerovo žurnalistinių tyrimų knyga skaitytojus vedžioja po slaptus politikos ir valdžios koridorius bei atskleidžia, kokie galios žaidimai vyksta tame sluoksnyje, kur priimami valstybės lygmens sprendimai. Įtraukiančia forma kalbanti knyga apima daug skirtingų temų – nuo prezidento rinkimų kampanijos iki kasdienybės detalių Prezidentūroje ar santykių su užsienio šalimis formavimo bei įtakos ir politinės jėgos žaidimų. Didelis susidomėjimas šia knyga ir platus aptarinėjimas viešojoje erdvėje rodo, kiek nedaug politinių užkulisių mes žinome – o kur paslaptys, ten ir didelis susidomėjimas jomis.“
Knygas į balsavimui pateiktus sąrašus atrenka literatūros ekspertai: šiemet komisijas sudarė Audrius Ožalas, Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Jurga Mandrijauskaitė, Lina Buividavičiūtė, Mažvydas Karalius, Neringa Butnoriūtė, Ieva Rudžianskaitė.
Esminis kriterijus vertinant kūrinius – knygos turėtų turėti išliekamąją, meninę, pažintinę vertę, verstinės knygos atveju vertinama ir jos vertimo kokybė. Taip pat knygos turi būti pirmą kartą išleistos lietuvių kalba (arba tai turi būti naujas knygos vertimas į lietuvių kalbą). Vertintos knygos, išleistos nuo 2022 m. lapkričio 1 dienos iki 2023 m. lapkričio 1 dienos. Lietuvių knygų autoriamsskirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos skirtos ir geriausiomis išrinktų verstinių knygų vertėjams – tuo pabrėžiant vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje, svarbą.
