Metų knygas rinko rekordinis skaitytojų skaičius
Tradiciškai vasario pabaigoje, Vilniaus knygų mugės metu, buvo paskelbtos Metų knygos.
Suaugusiųjų kategorijoje apdovanota Rasa Aiškinytė (knyga „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“), paauglių – Vytautas Račickas (knyga „Dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai sliekams“), vaikų – Danguolė Kandrotienė (knyga „Spintos istorijos“). Geriausia poezijos knyga išrinkta Vytautos Stankaus „Iš veidrožio, už“.
Šiame balsavime geriausias knygas rinko rekordinis skaitytojų skaičius – 26 tūkst.
Praėjusiais metais suaugusiųjų Metų knygos rinkimuose triumfavo Andrius Tapinas su knyga „Vilko valanda“, tačiau jau renkant geriausią 2015 metų knygą jo kūrinys „Maro diena“ nepateko tarp pretendentų.
Geriausios verstinės ir dešimtmečio knygos
Šiais metais paskelbti bent keli knygų sąrašai, padedantys lietuvių skaitytojams lengviau orientuotis knygynų lentynose.
Lietuvių PEN centras paskelbė dvi dešimtis geriausių pastarojo dešimtmečio knygų lietuvių kalba. Kūriniai suskirstyti į prozos ir poezijos kategorijas Šias knygas atrinko 16 vertintojų. Sąrašą galite rasti čia.
Tuo tarpu Lietuvos vertėjų sąjunga šeštą kartą paskelbė vertingiausias Metų verstines knygas. Šių kūrinių penketuką galite rasti čia.
Neapsieita ir be antipremijų, kurios išdalintos leidykloms už aplaidų darbą arba nesąžiningą elgesį su vertėjais. Šiais metais neigiamo įvertinimo sulaukė ir programišių pamėgta internetinė svetainė „Linkomanija“, kuriai paskelbta pastaba dėl neteisėto kūrinių platinimo.
Visus Lietuvos vertėjų sąjungos paskelbtus Antipremijos laureatus galite rasti čia.
K.Sabaliauskaitės populiarumas
Šiais metais džiugino K.Sabaliauskaitė. Ji yra viena sėkmingiausių lietuvių rašytojų, ir panašu, kad autorė pradeda ir sėkmingą tarptautinę karjerą. Šiais metais Liudo Dovydėno premijos laureatė pristatė dvi naujas knygas. Ir abi jos skirtos ne lietuvių skaitytojams.
Vasaros pabaigoje lentynas pasiekė angliška knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“, kurioje publikuojamos leidinyje „Danielius Dalba & kitos istorijos“ skelbti apsakymai.
Rudenį buvo paskelbta dar daugiau žadanti naujiena: kaimyninėje Lenkijoje išleista „Silva Rerum“, kuri daug teigiamų įvertinimų susilaukė ne tik Lietuvoje (dvi trilogijos dalys paskelbtos Metų knygomis), bet ir Latvijoje, kur ši saga įtraukta tarp 100 visų laikų mėgstamiausių latvių knygų. O debiutas Lenkijoje buvo daugiau nei sėkmingas – „Silva Rerum“ įsitaisė tarp perkamiausių knygų.
Maža to, šiais metais pasirodė užuominų, kad ši knygų serija pasirodys ir anglų kalba.
Knygų karas
Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos persikėlė ir į knygynų lentynas. Rugpjūtį Ukrainos valstybinė fiskalinė tarnyba paskelbė 38 rusiškas knygas, kurios draudžiamos įvežti į šalį.
Buvo paskelbta, kad į šalį draudžiamose įvežti knygose propaguojamas fašizmas bei įžeidinėjama Ukraina. Daugelis šių knygų autorių kalbėjo per Rusijos televizijas, kuomet vyko karinis konfliktas tarp Kijevo ir Maskvos.
Tuo tarpu Rusija ėmėsi kito žingsnio – leidykla „Algiritm“ išleido Vladimirą Putiną liaupsinančias knygas, tačiau šių kūrinių autoriai knygų net nebuvo parašę. Kremliaus propagandai buvo pasitelktos Vakarų apžvalgininkų pavardės – žurnalistų Luke'o Hardingo ir Edwardo Lucaso, politikos eksperto Donaldo Janseno.
Knygos buvo išleistos kaip serijos „Projektas Putinas“ dalis. Serijoje yra per 20 knygų.
Haruki Murakami vėl be Nobelio premijos
Šiais metais prieš paskelbiant Nobelio literatūros premijos laureatą Japonijos rašytojas Haruki Murakami vėl buvo įvardijamas vienu realiausių pretendentų gauti šį prestižinį apdovanojimą. Tačiau panašu, kad dar ilgą laiką mistikos meistras H.Murakami ir liks tik pretendentu.
Apdovanojimas įteiktas Baltarusijos rašytojai Svetlanai Aleksijevič. Šis sprendimas vėl pakurstė aistras, kad Nobelio premija tapo politikos žaidimų aikštele. Buvo garsai diskutuojama, ar baltarusė tikrai verta prestižinio apdovanojimo, nes pasaulio literatūroje ji menkai žinoma.
Tiesa, S.Aleksijevič tapo vos keturiolikta rašytoja moterimi, kuri apdovanota Nobelio literatūros premija. O ši premija skiriama nuo 1901 metų.
Panašu, kad dar ilgą laiką mistikos meistras H.Murakami ir liks tik pretendentu
Panašus ažiotažas buvo kilęs ir 2014 metais, kuomet premijos laureatu paskelbtas prancūzas Patrickas Modiano. Ką jau kalbėti apie Kinijos autorių Mo Yaną, kuris premija apdovanotas 2012 metais.
Lieka tik garsiai klausti: kada išauš ne tik H.Marukami, bet ir jau apie rašytojo karjeros pabaigą paskelbusio amerikiečio Philipo Rotho valanda?
Nepamirškime ir man „Man Booker“ premijos. Šiais metais ji įteikta jamaikiečiui Marlonui Jamesui. Jis tapo pirmu Jamaikos rašytoju, gavusiu šį apdovanojimą.
Atšaukta spausdintų knygų eros pabaiga
Prognozės, kad 2015 metais elektroninių knygų pardavimai pralenks spausdintų knygų pardavimus, nepasitvirtino. Nuo 2008 metų populiarėjusios elektroninės knygos sustojo vietoje, o „The New York Times“ bei „The Wall Street Journal“ iškilmingai paskelbė, kad spausdintų knygų era dar nesibaigė.
Vien per pirmus šių metų mėnesius elektroninių knygų pardavimai smuko 10 proc., o abejones dėl spausdinti žodžio dominavimo išsklaidė didžiausia pasaulyje elektroninė parduotuvė „Amazon“, rudenį Sietle atidariusi pirmą knygyną.
Visgi „Amazon“ remiasi savo patirtimi – knygyne prekiauja per 5 tūkst. pavadinimų knygomis, kurios yra mėgstamos skaitytojų – elektroninėje parduotuvėje įvertintos ne mažiau nei keturiomis žvaigždutėmis iš penkių.
Knygos, įplieskusios kibirkštis
Lapkritį Italijoje išleistos Gianluigi Nuzzi „Prekeiviai šventykloje“ ir Emiliano Fittipaldi „Godumas: dokumentai, atskleidžiantys Pranciškaus Bažnyčios turtus, skandalus ir paslaptis“ knygos, kurios įplieskė neregėto masto skandalą Vatikane.
Knygose žurnalistai analizuoja Vatikano istoriją, finansinę situaciją bei meta kaltinimus katalikų bažnyčiai. Viešai skelbta, kad šioms knygos parengti buvo nutekinti slapti Vatikano dokumentai, kas papiktino popiežių Pranciškų.
Pasak Vatikano, kurstydami skandalus autoriai nori tik vieno – skatinti smalsumą savo knygoms ir taip jas dar labiau populiarinti.
Tuo tarpu daug aistrų šiais metais sulaukė Adolfo Hitlerio knyga „Mano kova“, kurios autorinės teisės baigia galioti metų pabaigoje. Leidyklos jau ruošiasi šios knygos perspausdinimui, tačiau baiminamasi, kad šios nacių ideologijos kūrinys gali įpilti žibalo į įsiplieskiančią antisemitizmo ugnį.
Lietuvių autoriai pagerbti premijomis
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet lietuvių rašytojai buvo pagerbti literatūrinėmis premijomis.
Kaip jau minėta, Liudo Dovydėno premija apdovanota K.Sabaliauskaitė, ketvirtoji Vytauto Kubiliaus premija įteikta vertėjui Laimantui Jonušiui, Jurgos Ivanauskaitės premija atiteko poetei Giedre Kazlauskaitei, o 27-osios Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premijos laureatu tapo rašytojas Petras Palilionis.
