Skaitytoją atradę festivaliai
Metų pradžioje skaitytojus ieškoti lietuviškų ženklų subūrė Vilniaus knygų mugė, kurioje apsilankė beveik 63 tūkst. žmonių. Tai nebuvo rekordiniai mugės metai, panašaus lankytojų skaičiaus sulaukta ir ankstesniais metais, tad spėliojama, kad didžiausios knygų mugės Baltijos šalyse dydis jaus pasiekė savo maksimumą ir lankytojų skaičiumi stabilizavosi.
Tačiau be šio didelio literatūrinio įvykio savąjį lankytoją jau atrado dar keli renginiai. Kai kurie iš jų buvo surengti antrą ar jau trečią kartą.
Vienas tokių – lapkričio pradžioje sostinėje vykę „Vilniaus lapai“, skaitytojus kvietę atitrūkti nuo knygomis nukrautų prekystalių ir susiburti į diskusijas ir susitikimus su autoriais. Šiuose susitikimuose dalyvavo ne tik tokie žinomi lietuvių autoriai kaip Marius Išvaškevičius ir Aidas Marčėnas, tačiau ir Norvegijos literatūros žvaigždė Herbjorg Wassmo, Izraelio autorius Amosas Ozas. Antrus metus vykusius susitikimus su autoriais papildė kiti nemokami renginiai, o šiais metais „Vilniaus lapuose“ apsilankė akivaizdžiai daugiau lankytojų nei per festivalio debiutą praėjusiais metais.
Antras festivalis, kuris kartu su „Vilniaus lapais“ sėkmingai užėmė anksčiau rudenį organizuoto Vilniaus knygų festivalio pozicijas, buvo „Paviljono“ knygų savaitgalis, kuris jaukioje erdvėje šiemet išsiplėtė į keliolika literatūrinių renginių – diskusijų, knygų pristatymų ir net kūrybinių dirbtuvių.
Dar vienas rudens pradžią pažymėjęs renginių ciklas – Adomo Mickevičiaus bibliotekoje Vilniuje surengtas „Skaitymo festivalis“, šiemet sulaukęs per 4000 lankytojų. Tiesa, šis renginių ciklas jau skaičiuoja trečius metus.
Beje, šiais metais surengtas ir pirmasis vaikų literatūros festivalis „Vaikų Kalėdų sala“, kuriame laukta ne tik profesionalių autorių, dailininkų, iliustratorių, tačiau ir vaikų literatūros gerbėjų ir būsimų rašytojų.
Premijų gausa
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet pasaulyje ir Lietuvoje išdalinta galybė literatūrinių apdovanojimų ir premijų, jų visų išvardinti neįmanoma, tad paminėsime bent kelias.
Bene daugiausiai atgarsio tradiciškai susilaukė Nobelio premijos laureato paskelbimas. Šiemet juo tapo bitų rašytojas Kazuo Ishiguro, į šoną nustumdamas lažybininkų kiekvienais metais favoritais paverčiamus tokius rašytojus kaip Haruki Murakami, Philiphas Rothas ar Ngugi wa Thiongas.
„Man Booker“ apdovanojimas atiteko George'ui Saundersui už knygą „Linkolnas bardo būsenoje“ – kaip nekeista apdovanojimuose, šio amerikiečių autoriaus trumfas nesukėlė jokios nuostabos, jis buvo laikomas tvirtu favoritu. Tuo tarpu „Man Booker“ tarptautinės kategorijos premiją gavo Izraelio rašytojas Davidas Grossmanas ir jo romanas „A Horse Walks Into a Bar“.
„Baileys“ premija, skiriama geriausiai rašytojai moteriai, atiteko Anglijos autorei Naomi Alderman ir jos romanui „The Power“. Šis mokslinės fantastikos kūrinys tapo pirma tokio žanro knyga, kuri buvo apdovanota šia premija.
Grįžtant į Lietuvos knygų frontą, Vilniaus knygų mugėje paskelbta, kad Metų knyga suaugusiems tapo Kęstučio Navako „Vyno kopija“ („Tyto alba“), vaikų kategorijoje – Selemono Paltanavičiaus knyga „Maži ežiuko sapnai“ („Nieko rimto“), poezijos – Dainiaus Gintalo „Adatos“ („Tyto alba“).
Dešimtoji rašytojo ir žurnalisto Liudo Dovydėno premija, skiriama geriausiam lietuviško romano autoriui, skirta Sigitui Parulskiui už knygą „Nutylėtų lelijų miestas“ ("Alma littera"); Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija už romaną „Vyno kopija“ atiteko Kęstučiui Navakui; Jono Avyžiaus premijai iš septyniolikos pasiūlytų kandidatų laureatu išrinktas rašytojas Saulius Šaltenis; Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija už poezijos knygą „Roma“ ("Versus aureus") skirta Mantui Balakauskui; Jurgos Ivanauskaitės vardo premija apdovanotas romano „Pietinia kronikas“ („Tyto alba“) autorius Rimantas Kmita.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos rengiamo „Pirmosios knygos“ konkurso laureatais tapo Dovydas Grajauskas ir jo eilėraščių rinkinys „Apie reiškinius“ ir Virginijos Rimkaitės apysaka „21 a“ – abi knygas jau galima rasti knygynų lentynose. Žinomas vaikų rašytojas Kęstutis Kasparavičius buvo nominuotas tarptautinei Astridos Lindgren premijai, o tarp Nacionalinių kultūros ir meno premijos laureatų pateko ir rašytoja Danutė Kalinauskaitė - premija jai skirta už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą.
Tuo tarpu antrą kartą kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ teikiama „Šūdvabalio premija“ šiais metais atiteko Gedimino kalnui. Kultūros savaitraštis „Literatūra ir menas“ 2016 metais įsteigė „Šūdvabalio premiją“ minėdamas 70-ies metų sukaktį.
15min iniciatyvos
Šiais metais portalas 15min greta kasmėnesinių video reportažų apie knygas – mėnesio pokalbio su žinomu žmogumi ir geriausių knygų TOP – įgyvendino dar dvi iniciatyvas, susijusias su knygomis.
Portalo žurnalisto Dovydo Pancerovo debiutinės knygos "Kiborgų žemė" ("Alma littera") pelnas buvo skirtas kariuomenei paremti – kartu su už knygos prekybą gautomis lėšomis, verslininkų ir 15min indėliu atnaujintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione esančios karių laisvalaikio erdvės. Apie tai plačiau galite skaityti čia.
Antra iniciatyva – 15min kartu su ekspertų komisija ir skaitytojais rinko 15min Metų knygas – lietuvių autoriaus ir verstinę knygą. Iš viso šiuose rinkimuose balsavo per 8000 skaitytojų, o geriausia Lietuviška knyga tapo Miglės Anušauskaitės komiksų knyga „Dr.KVADRATAS. Greimas ir jo semiotika“ (leidykla „Aukso žuvys“), o verstinės knygos kategorijoje – Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pašnekesiai „Nelyginant šiaurė magnetą“ (leidykla „Apostrofa“, iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys). Tiek M.Anušauskaitei, tiek ir vertėjui L.Jonušiui skirta 500 eurų dydžio premija. Kodėl būtent šios knygos išrinktos geriausiomis, skaitykite čia.
Dėmesio vertų knygų sąrašai
Dar Vilniaus knygų mugės metu paskelbta kūrybiškiausia knyga, kurią išrinko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų komisija. Apdovanojimo susilaukė Giedrės Kazlauskaitės poezijos rinkinys „Singerstraum“. Iš viso tarp kūrybiškiausių knygų buvo atrinkta 12 kūrinių, su jais galite susipažinti paspaudę čia.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga jau aštuntą kartą rinko geriausias verstines knygas. Komisija išrinko šį penketuką: László Krasznahorkai „Priešinimosi melancholija“ (iš vengrų kalbos vertė Vitas Agurkis, „Kitos knygos“), Günter Grass „Svogūno lupimas“ (iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Ruth Ozeki „Knyga laiko būčiai“ (iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė, „Baltos lankos“), Luther Blissett „Q“ (iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė, „Aukso žuvys“), Tomas Tranströmer „Per svyruojantį pasaulį“ (iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Tuo tarpu skaitytojai geriausia verstine metų knyga išrinko Amino Maaloufo romaną „Pasiklydę“(iš prancūzų kalbos vertė Stasė Banionytė, „Žara“).
Impulso atrasti vaikų literatūrą, kuri dažnai lieka paraštėje, suteikė Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga sudarytas 100 reikšmingiausių knygų vaikams sąrašas. Už šias knygas galėjo balsuoti visi norintys, o sulaukta beveik 2000 žmonių balsų – 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai. Greta šių balsų savo vertinimus pateikė ir šešiolikos ekspertų komisija. Visą šį 100 knygų sąrašą rasite čia, o toliau pateikiame geriausiųjų penketuką eilės tvarka: Salomėja Nėris „Eglė žalčių karalienė“ (1940 m.), Sigitas Geda „Baltoji varnelė“ (1985 m.), Maironis „Jūratė ir Kastytis“ (1957 m.), Vytė Nemunėlis „Meškiukas Rudnosiukas“ (1939 m.), Vytautas Petkevičius „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“ (1964 m.).
Lietuvių autoriai užsienyje
Šiais metais Lietuva turėjo išskirtinę galimybę savo autorius pristatyti Leipcigo knygų mugėje, kur dalyvavo garbės viešnios teisėmis. Mugėje iš viso buvo pristatyti 26 lietuvių autorių vertimai ir surengta per 60 kūrinių pristatymų, skaitymų ir diskusijų. 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas, literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas lankėsi Leipcigo knygų mugėje, o jo reportažus iš mugėje vykusių renginių rasite čia.
Tuo tarpu jau paskelbta, kad ateinančių metų kovą Baltijos šalys drauge prisistatys tarptautinėje Londono knygų mugėje, o lietuvių rašytoja Kristina Sabaliauskaitė tapo ir Dienos autore – jos kūryba bus išsamiai pristatyta leidėjams, literatūros specialistams, žiniasklaidai ir skaitytojams. Apie artėjančią Londono knygų mugę galite daugiau sužinote šiame interviu su jos vadove Jack Thomas, kuri šiais metais viešėjo Lietuvoje.
Lietuvių kultūros institutas skelbė, kad į Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Kroatijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rusijos knygynus iškeliaus šešiolika Lietuvos rašytojų kūrinių – užsienio leidyklos pasinaudojo galime pristatyti savo šalių skaitytojams autorius iš Lietuvos. Tarp šių autorių – Dalia Grinkevičiūtė, Renata Šerelytė, Sigitas Parulskis, Tomas Vanclova ir kiti, o populiariausia tapo Undinė Radzevičiūtė ir jos knyga „Žuvys ir drakonai“.
O leidybos namai „Tikra knyga“, kuri leidžia knygas vaikams, skelbė, kad pasirašė sutartis su Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos, Taivano, Slovakijos, Latvijos ir Lenkijos leidėjais. Netrukus net penkių pavadinimų Lietuvos kūrėjų knygas skaitys vaikai skirtingose pasaulio šalyse.
Metų skandalai ir bankrotas
Bene didžiausiu skandalu, susijusiu su literatūra, virto rašytojo Rūtos Vanagaitės pasisakymai apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, po kurių didžiausia šalies leidykla „Alma littera“ paskelbė nutraukianti bendradarbiavimą su autore ir iš prekybos išimanti iki šiol išleistas jos knygas. Leidykla buvo išleidusi šešias R.Vanagaitės knygas –„Pareigos metas: pirmoji knyga Lietuvoje apie artimųjų senatvę ir slaugą“, „Ne bobų vasara“, „Ne bobų reikalai“, „Mūsiškiai“, „Jis“, „Višta strimelės galva“. Pastaroji knyga buvo tik spėjusi pasirodyti ir išleista 15 tūkst. egzempliorių tiražu.
Dar vienas skandalas, susijęs su knygomis, palietė Biržų kraštą, kur pagal rajono savivaldybės užsakymą žinoma poetė Aušra Kaziliūnaitė sudarinėjo Biržus reprezentuojančią knygą. Visgi knyga dienos šviesos neišvydo, nes rajono merui Valdemarui Valkūnui pasirodė, kad knygoje įtrauktų garsių krašto menininkų kūryba primena šizofreniją. Tarp tokių norimų įamžinti menininkų buvo ir Jonas Mekas. Knygą uždrausta leisti.
Į nemalonią situaciją pateko nuo 2003 metų veikusios leidyklos „Versus aureus“ autoriai. Leidyklai išgyvenant ne pačius geriausius laikus jos likimas atsidūrė bankroto administratoriaus rankose. O kartu su leidyklos likimu pas administratorių pateko ir autorių, kurių knygas leidykla leido, knygų likimas. Tarp tokių autorių – Valdo Adamkaus, Arvydo Anušausko, Leonido Donskio knygos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Objektyviai apie 2017-ųjų literatūrą ir subjektyviai apie knygas
