Lietuvių spindesys užsienyje
Vienas svarbiausių įvykių lietuvių kūrėjams užsienyje – šiemet vykusi Londono knygų mugė, kuri mums buvo išskirtinė. Čia Lietuva, Latvija ir Estija dalyvavo viešnių teisėmis ir turėjo išskirtines galimybes pristatyti savo šalių literatūrą. Lietuviai pristatė keturis autorius – Tomą Venclovą, Alvydą Šlepiką, Undinę Radzevičiūtę ir Kristiną Sabaliauskaitę, buvo surengtos kelios dešimtys renginių ir susitikimų. 15min viešėjo šioje mugėje – portalo vyr. redaktoriaus pavaduotojo, literatūros apžvalgininko Audriaus Ožalo ir kitų autorių tekstus apie tai rasite čia.
Londono knygų mugėje ryškiai spindėjo Kristinos Sabaliauskaitės literatūrinė žvaigždė. Istorinių romanų „Silva rerum“ autorė buvo paskelbta Londono knygų mugės Dienos autore – jai buvo skirta speciali programa, kurios metu išsamiai pristatyta K.Sabaliauskaitės kūryba. Tačiau K.Sabaliauskaitės vardas skambėjo ne tik Londone – rudenį Lenkijoje buvo išleista antra „Silva rerum“ dalis, kuri iš karto sulaukė didelė dėmesio. Po romano pasirodymo jį liaupsino ne tik lenkų literatūros kritikai, tačiau ir skaitytojai, o vietos žiniasklaidai K.Sabaliauskaitė dalijo vieną po kito interviu, knygos ištraukos skambėjo Lenkijos valstybinio radijo Pirmojoje programoje.
Pavasarį bendraudama su 15min rašytoja Gabija Grušaitė sakė, kad jos knyga „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ yra verčiama į anglų kalbą, o rudenį romanas jau pasiekė pirmuosius skaitytojus užsienyje. Rašytoja nusitaikė į Malaiziją, kurioje anksčiau gyveno. Vos pasirodžiusi knyga iš karto pateko į leidinio „Penang Monthly“ literatūrinio apdovanojimo trumpąjį sąrašą, o netrukus paskelbta, kad šį prizą ir laimėjo. Tai buvo pirmasis romano, kuris angliškai įgavo „Cold East“ pavadinimą, apdovanojimas užsienyje.
Knyga, kūrybinės dirbtuvės ir spektakliai – tokia kūrybine puokšte skaitytojus džiugino knygos „Laimė yra lapė“ autorės rašytoja Evelina Daciūtė ir iliustruotoja Aušra Kiudulaitė. Skaitytojų pamėgta knyga ir ryškiaspalvė lapė greitai išpopuliarėjo ne tik Lietuvoje. Per šiuos metus knygos geografija gerokai išsiplėtė: ją šiuo metu gali skaityti vaikai Didžiojoje Britanijoje, Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Korėjoje, Slovakijoje, Rumunijoje, o pačios „Laimė yra lapė“ autorės yra laukiamos viešnios įvairiuose literatūriniuose užsienio festivaliuose.
Pavyzdžiui, Pietų Korėjos vaikų knygos muziejuje buvo surengta retrospektyvinė knygos „Laimė yra lapė“ paroda. Į kokias šalis ateinančiais metais patrauks lapė – nežinia, tačiau abejoti nereikia, kad ji neketins sustoti. Autorės 15min sakė, kad leidykla „Tikra knyga“ derasi su užsienio leidėjais dėl naujų leidybos galimybių.
Sužibo ir iliustruotoja Monika Vaicenavičienė. Šiemet pirmą paveikslėlių knygą apie Joną Basanavičių pristačiusi iliustruotoja spindėjo užsienyje, kur pristatys antrą paveikslėlių knygą anglų kalba. Knygą ji kūrė dar studijuodama Švedijoje, kur būsimos knygos autorines teises įsigijo leidykla „Opal“. Beje, šios knygos iliustracijos jau eksponuotos Bolonijos vaikų knygų mugėje, o Londone, Pasaulio iliustracijų apdovanojimuose, MVaicenavičienė išrinkta geriausia jauna iliustruotoja. Prieš tai Kinijoje ji pelnė leidėjo apdovanojimą už savo iliustracijas. Ateinantys metai kūrėjai iš Lietuvos bus įsimintini, mat jau minėtą jos knygą iš karto ketinama išleisti bent keliose užsienio šalyse.
Premijų gausa
Šiemet vėl įteikta aibė literatūrinių apdovanojimų – visų jų išvardinti turbūt neįmanoma, tačiau paminėjimo verti bent keli.
Užsienyje Nobelio literatūros premija nebuvo teikiama, tačiau ją pakeitė alternatyvus prizas, kurį laimėjo Maryse Condé. „Man Booker“ premiją laimėjo Šiaurės Airijos rašytoja Anna Burns, o „Man Booker International“ – Olga Tokarczuk, kuri tapo pirmąja Lenkijos rašytoja, sulaukusia tokio įvertinimo. Prancūzijos garbingiausias literatūros apdovanojimas – Goncourt'ų premija – atiteko rašytojui Nicolas Mathieu.
Jei pažvelgtume į Lietuvą, čia Nacionalinė kultūros ir meno premija atiteko dviem rašytojams – Mariui Ivaškevičiui ir Vytautui Martinkui, prozininkei Undinei Radzevičiūtei už istorinį romaną „Kraujas mėlynas“ atiteko Lietuvos rašytojų sąjungos premija, Jotvingių premija atiteko dramaturgei Daivai Čepauskaitei, o jaunojo Jotvingio – Gretai Ambrazaitei, kuri kartu su Monika Baltrušaityte laimėjo ir Pirmosios knygos konkursą.
Liudo Dovydėno premija, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet skirta rašytojui Markui Zingeriui, rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus atiteko prozininkui Tomui Kavaliauskui, Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija – rašytojai Dainai Opolskaitei, Fridricho Bajoraičio literatūrinė premija – 15min žurnalistui Dovydui Pancerovui, o antroji IBBY premija – Justinui Žilinskui.
Metų vertėjo krėslo apdovanojimas už už Witoldo Gombrowicziaus knygą „Lenkiški prisiminimai“ atiteko Irenai Aleksaitei, o Lietuvos šimtmečio minėjimo metu lietuvių vertėja Danutė Sirijos Giraitė sulaukė Estijos literatūros apdovanojimo – auksinio kaušinio, pavadinto užsispyrėliu. Tarptautinę vertėjų dieną Šv. Jeronimo premijos už geriausius vertimus atiteko Izabelai Korybut-Daszkiewicz ir Virgilijui Čepliejui, Vytauto Kubiliaus vardo premija keliavo į vertėjo ir poeto Mariaus Buroko rankas, o Lietuvių literatūros vertėjų sąjunga Antipremijos laureatu išrinko leidyklą „Didakta“ ir vertėją Donatą Masilionį.
Dėmesio vertos knygos
Ieškantiems patarimų, ką verta skaityti, praverčia geriausių metų knygų sąrašai. Štai Vilniaus knygų mugės metu paskelbta, kad geriausia 2017-ųjų metų knyga išrinkta Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, poezijos kategorijoje geriausia tapo Agnės Žagrakalytės „Štai“, paauglių – Dainos Opolskaitės „Ir vienąkart, Riči“, o vaikų – jau minėta Aušros Kiudulaitės ir Evelinos Daciūtės „Laimė yra lapė“.
Geriausias metų knygas antrus metus iš eilės rinko ir 15min. Čia sudaryta komisija kartu su skaitytojais knygas rinko keturiose kategorijose: geriausia lietuvių autorių grožine knyga tapo Mariaus Buroko „Švaraus buvimo“, lietuvių autorių negrožine – Giedros Radvilavičiūtės „Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones“, grožine verstine – Virginios Woolf „Tarp veiksmų“, o verstine negrožine – Witoldo Gombrowicziaus „Lenkiški prisiminimai“.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) kaip ir kiekvienais metais taip pat paskelbė geriausias verstines knygas. Šiemet ekspertų paskelbtas verstinių knygų penketukas atrodė taip: Juliano Barneso „Laiko triukšmas“, Ralpho Dutli „Paskutinė Sutino kelionė“, Richardo Flanagano „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“, Wiesławo Myśliwski „Akiratis“ ir Roberto Seethalerio „Visas gyvenimas“. Beje, skaitytojų knyga favorite tapo jau minėta J.Barneso „Laiko triukšmas“.
Vertinantiems knygos estetinę pusę dėmesį reikėtų atkreipti į Kultūros ministerijos rengiamo „Knygos meno“ konkurso laureatus. Konkursui buvo pateikta 116 knygų, o meniškiausia išrinkta Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knyga „Sibiro haiku“. Konkurse skirtos dar šešios premijos: Kamilei Lisauskaitei ir iliustruotojai Miglei Anušauskaitei už knygą „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“, Aušrai Kiudulaitei už knygą „Draugystė ant straublio galo“, Laurai Klimaitei ir Indrei Klimaitei už knygą „Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauen (1918-2018)“, Jurgiui Griškevičiui už knygą „Post Ars partitūra“, Ingai Navickaitei už knygą apie fotomenininką Rimaldą Vikšraitį „Homo Vikšraitis“, Agnei Dautartaitei-Krutulei už originalią formą knygoje „Kai Lietuva valdė pasaulį/When Lithuania Ruled the World“. Be premijų dar skirta dvylika diplomų.
Lankytoją atrandantys festivaliai
Vasario pabaigoje vykusi 19-oji Vilniaus knygų mugė jau nebestebino – didžiausiame tokio pobūdžio knygų renginyje Baltijos šalyse šiemet apsilankė daugiau nei 67 tūkst. žmonių – 5 tūkst. daugiau nei pernai. Mugėje dalyvavo 370 dalyvių iš 9 pasaulio šalių: Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Omano, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Ispanijos. 17-oje mugės erdvių vyko 564 kultūriniai renginiai. Ir tai tampa kone įprasti skaičiai organizatoriams. Kaip ir dalyviams.
O štai greta kitais metais jau jubiliejinį, 20-ąį kartą, vyksiančios mugės žengia bent keli festivaliai, skaičiuojantys antrus ar trečius metus, bet jau atradę savo lankytoją ir skaitytoją. Žinoma, visus juos išvardinti sunku, tačiau paminėti galima kelis ryškiausius.
Rugsėjo pradžioje ketvirtą kartą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme vykęs „Skaitymo festivalis“ jau nepriminė to mažo vaiko, kurio su veido atspindžiu festivalio idėja startavo. Kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su autoriais, kūrybiniai vakarai, kuriuose skambėjo muzika ir poezija. Tai tik dalis nemokamų renginių, kurie vyko visą savaitgalį, ir ieškojo atsakymų į festivalio tema tapusį klausimą: ar romantizmo vertybės gali rasti vietą mūsų gyvenime? Beje, skirtingai nei kituose festivaliuose, čia knygomis nebuvo prekiaujama.
Šiemet lapkritį taip pat trečią kartą vykęs festivalis „Vilniaus lapai“ vėl kvietė į pažintį su garsiausiais lietuvių autoriais ir svečiais iš užsienio. Į šalį atvyko bestselerio „Einšteino sapnai“ autorius Alanas Lightmanas ir britų rašytoja Joanne Harris. Iš viso organizatoriai pakvietė į dvi dešimtis renginių, kuriuose pagrindiniais akcentais tapdavo susitikimai su rašytojais – būtent to skaitytojai išsiilgę, ką parodė ir greitai į susitikimus iššluoti bilietai. Taip tikina organizatoriai.
Lapkričio pabaigoje trečią kartą vykęs „Paviljono knygų savaitgalis“ išlaikė tą patį tikslą: burti skaitančiuosius ir drauge kalbėtis apie knygas. Į šiuos susibūrimus kvietė trys dešimtys renginių, tarp kurių netrūko ir svečių iš užsienio (Antano Škėmos anūkė Corrina Škėma Snyder, Igoris Pomerancevas), ir garsių lietuvių kūrėjų, gyvenančių svetur (Stasys Eidrigevičius, Laimonas Briedis). Tarp knygų pristatymų ir diskusijų čia gražiai įsipaišė tos knygos, kurios dienos šviesą pirmą kartą išvydo būtent šio festivalio metu – o tai jau ženklas, rodantis festivalio ir jo lankytojų bičiulystę.
į festivalių būrį veržiasi ir šį gruodį antrą kartą vykęs vaikų ir jaunimo literatūros festivalis „Vaikų Kalėdų sala“. Tarp kelių dešimčių nemokamų renginių vyko ne tik knygų mugė, susitikimais su autoriais ir jų kūrinių pristatymai, bet ir teatro vaidinimai, muzikiniai pasirodymai ir konferencija, šiais metais turėjusi ir tarptautiškumo atspalvių. Patys organizatoriais neslepia, kad turi didelių ambicijų augti ir tapti dideliu, o gal net didžiausiu tokio pobūdžio festivaliu Baltijos šalyse.
Idėjos, virtusios darbais
Šiemet bent kelios idėjos buvo ryškios. Viena tokių – Vilniuje vasarą atsivėrusi skaitykla „Vilnius skaito“.
Aibė knygų, kurias padovanojo patys leidėjai, o po to nešė ir autoriai, skaitytojus, miesto svečius kvietė patogiai įsitaisyti Lukiškių aikštės pakraštyje ir nemokamai paskaityti norimą knygą. O jų čia buvo pačių įvairiausių – nuo perkamiausių ir populiariausių lietuvių autorių ir verstinių iki užsienio kalbomis. Iniciatyva susilaukė daug dėmesio, o šioje jaukioje miesto erdvėje vyko ne vienas renginys ir diskusija apie knygas. Kitais metais iniciatyva grįš į sostinės centrą, o, kalbama, kad ja domisi ne tik kitos miesto erdvės, bet ir kiti šalies miestai.
Dar viena idėja gyvavo neilgai. Bent jau kol kas jos likimas nėra aiškus. Tai rašytojo Tomo Dirgėlos iniciatyva leisti leidinį apie vaikų literatūrą „Knygų vaikai“. Idėja, gimusi iš didelio entuziazmo, kai leidinio rengimui reikėjo pirmųjų investicijų, kurios buvo greitai suneštos pačių skaitytojų ir idėjos palaikytojų, vėliau virto tyla – pasirodė du numeriai ir nuo rudens kol kas negirdėti, koks likimas ištiks „Knygų vaikus“. Belieka laukti.
Nemalonioji metų pusė
Šiemet knygų pasaulyje netrūko ir ne tokių malonių incidentų, išskirkime du ryškiausius, kurie susilaukė daugiausiai diskusijų.
Štai Nobelio literatūros premija nebuvo teikiama ir tai buvo vos aštuntas toks kartas istorijoje – anksčiau premija neteikta 1915, 1919, 1925, 1926, 1927, 1936 ir 1949 metais. Literatūros premijos šiemet atsisakyta dėl Švedijoje kilusio seksualinio priekabiavimo skandalo, tad Švedijos akademija premiją atidėjo ir kitais metais žada įteikti dvi literatūros kategorijos premijas. Tačiau Nobelio literatūros premijai buvo sukurta alternatyva – įsteigtas tik šiais metais teiktas specialus Naujosios akademijos prizas, į kurį taikėsi ir Haruki Murakami, bet laimėjo Maryse Condé.
Lietuvoje daug diskusijų sukėlė kultūrinio leidinio „Literatūra ir menas“ situacija, kuri privertė garsiai kalbėti apie kultūrinių leidinių padėtį. Šiemet „Literatūra ir menas“ iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) bei Lietuvos kultūros tarybos gavo 71 tūkst. eurų – 8 tūkst. eurų mažiau, nei pernai, o finansavimas mažėjo kelis metus iš eilės. Iš pradžių protestuojant buvo išleistas numeris be nei vieno teksto, kuris greitai išpirktas. Galiausiai leidinys paskelbė, kad persitvarko ir dėl finansų trūkumo pradėtas leisti ne kas savaitę, o kas dvi. Beje, pirmasis „Literatūros ir meno“ numeris išėjo dar 1946 metais, o susiklosčiusi situacija dar kartą apnuogino kultūrinių leidinių kasdienybę.
