Šis projektas yra dviejų etapų. Jų metu įgyvendinami du tikslai: LLVS kviestų ekspertų komisijos pateikia per praėjusius metus pirmą kartą išleistų geriausių verstinių knygų sąrašus, o tuomet skaitytojai portale LRT.lt renka Metų verstinę knygą.
Konkursą įrėmina dvi simbolinės datos: ekspertų sudaryti sąrašai paskelbiami ir balsavimas pradedamas kovo 16 – Knygnešio dieną, o balsavimas baigiamas ir Metų verstinės knygos visų kategorijų rinkimų rezultatai paskelbiami balandžio 23 – Pasaulinę knygos dieną.
„Šiemetiniai Metų verstinės knygos rinkimai, deja, istoriniai, – sako ekspertų komisijos narė literatūrologė Jūratė Čerškutė. – Proceso finišo tiesiojoje mus visus ištiko karas, aiškiai padalinęs gyvenimą iki ir po. Laimei, jis nesugebėjo padalinti ar paveikti literatūros vertinimo, o neretu atveju dar labiau išryškino ir užaštrino kone kiekviena knyga liudijamą nesibaigiančią gėrio ir blogio kovą.
Tai matyti ir skaitytojų verdiktui pateiktuose trumpuosiuose knygų sąrašuose. O galvojant apie ilguosius sąrašus, ko gero, labiausiai nustebinti gali sulauktas ilgasis negrožinės literatūros sąrašas. Jis dar kartą patvirtina jau kelerius metus regimą negrožinio žanro pirmavimą prieš grožinę literatūrą. Viliuosi, kad skelbiami klasikos kūriniai paragins sugrįžti ir atrasti Vakarų kultūroje jau įsitvirtinusius tekstus. Apskritai, šiuose sąrašuose skaitytojams siūloma net 101 gerai parašyta ir gerai išversta knyga.“
„Didžioji šių metų rinkimų naujiena – vaikams ir jaunimui skirtos verstinės literatūros kategorija, – pasakoja Metų verstinės knygos projekto koordinatorius Paulius Garbačiauskas. – Jau senokai kirbėjo, kad mes, literatūros vertėjus vienijanti meno kūrėjų sąjunga, vaikų literatūrai skiriame nepakankamai dėmesio, nors šio segmento apimtis – didžiulė.
Juk visi norime, kad augtų knygas klausantis, skaitantis ir mylintis jaunimas, tad turime padėti jiems ir jų tėveliams atsirinkti ir parodyti geriausius čia išleidžiamus kūrinius. Prireikė ir tam tikros drąsos leistis į visai kitokią literatūrą, kitokius jos vertinimo kriterijus, negu esame įpratę. Todėl nekilo abejonės, kad šiai kategorijai turime suburti atskirą ekspertų komandą, kuria be galo didžiuojuosi.“
„Labai taikli ir graži kažkur atrasta mintis, kad Platono skaitytojais negimstama, o tampama, – atkreipia dėmesį vaikų literatūros ekspertė literatūrologė Eglė Baliutavičiūtė. – Tampama skaitant, plečiant estetinį skonį, vertybes, ugdant kritinį ir stiprinant abstraktųjį mąstymą. Mažais žingsneliais ir su skaitymo džiaugsmu einant per gerų ir meniškai vertingų tekstų įvairovę nuo mažų dienų.
Ir tai tik viena iš verčių, dėl kurių vaikų literatūra svarbi ir nusipelno būti pastebėta, įvertinta. Kiekvieną kartą, kai vaikų literatūra atsiduria ten, kur anksčiau būta vien suaugusiųjų literatūros, apima šiltas šiltas jausmas. Tad tai, kad Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga nusprendė į Metų verstinės knygos rinkimus įtraukti vaikų literatūrą, man rodos, yra reikšminga. Norėtųsi pabrėžti ir „Metų verstinės knygos“ vaikų literatūros sąrašo išskirtinumą. Iki šiol apdovanojimai tekdavo tik verstinėms grožinėms vaikų ir paauglių knygoms, o čia atkreipiamas dėmesys ir į puikias pažintines knygas. Be to, itin gražu, kad į sąrašą pateko dvi tikrai ypatingos ukrainiečių autorių knygos. Viena jų – net penketuke!“.
Šių metų grožinės ir negrožinės literatūros ekspertai: Vytautas Bikulčius, Lina Buividavičiūtė, Jūratė Čerškutė, Dovilė Kuzminskaitė ir Donatas Puslys. Vaikų ir jaunimo literatūros: Eglė Baliutavičiūtė, Aigustė Vykantė Bartkutė ir Inga Mitunevičiūtė.
Metų verstinės knygos konkursą ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, informacinis partneris – LRT.
