Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.
Jo kūrybą labiau apibūdina forma nei turinys, o tai, kas nepasakyta, dažnai atskleidžia daugiau nei tai, kas pasakyta.
J.Fosse, dažnai lyginamo su Samueliu Beckettu, kūryba yra minimalistinė, ji remiasi paprasta kalba, kuri perteikia žinią ritmu, melodija ir tyla.
Tarp svarbiausių jo kūrinių – romanas „Naustet“ (1989), palankiai įvertintas kritikų, ir „Melancholia I“ ir „Melancholia II“ (1995–1996). Į lietuvių kalbą yra išverstas jo trumposios prozos rinkinys „Vaizdai iš vaikystės“ (leidykla „Aukso žuvys“, vertė Justė Nepaitė).
64 metų J.Fosse pavardė jau kelerius metus figūravo tarp potencialių Nobelio premijos laureatų.
„Jo didžiulį kūrybos lauką, parašytą norvegų niunoško kalba (viena iš Norvegijos rašytinių kalbų formų) ir apimantį įvairius žanrus, sudaro daugybė pjesių, romanų, poezijos rinkinių, esė, knygų vaikams ir vertimų“, – teigė žiuri.
„Nors šiandien jis yra vienas iš dažniausiai pasaulyje statomų dramaturgų, vis didesnį pripažinimą pelno ir jo prozos kūriniai“, – pridūrė ji.
„Esu priblokštas ir dėkingas. Aš tai vertinu kaip apdovanojimą literatūrai, kuri pirmiausia siekia būti literatūra, be jokių kitų sumetimų“, – sakoma J.Fosse pareiškime, kurį išplatino jo leidykla „Samlaget“.
J.Fosse (g. 1959 m. Haugesunde) – norvegų rašytojas, dramaturgas ir vertėjas. Itin produktyvus ir universalus autorius, parašęs per 50 kūrinių – romanų, poezijos, vaikų literatūros, eseistikos ir dramų. Fosse gausiai apdovanotas už savo kūrybą, ne sykį tituluotas kaip vienas iš ryškiausių šiuolaikinės dramaturgijos kūrėjų. Fosse literatūra gali būti apibūdinama kaip postmodernus minimalizmas. Pastaruoju metu buvo įvardijamas kaip kandidatas Nobelio literatūros premijai gauti.
Praeitais metais Švedijos akademija paskyrė Nobelio literatūros premiją prancūzų rašytojai Annie Ernaux „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“.
Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantis prancūzų mokslininkas Pierre'as Agostini, Vokietijoje dirbantis vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas ir Švedijoje dirbanti prancūzų mokslininkė Anne L'Huillier „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.
Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi, Louisui E. Brusui ir Aleksejui Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“.
Itin didelio dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
