- Lina Simutytė
kalnas slenka
kalnas slenka
išplaukia į gatvę
iš aukštai matydamas
vyrų nugaras
pravažiuojančiuose troleibusuose
kalnas slenka
ir į gatvę išbėga vaikai
išvysti besileidžiantį lėktuvą
vienaakį senį
pažiūrėti į jo žaizdą
ir pabėgti
kalnui slenkant
į savo paties šešėlį
***
piešti save reiškia piešti kalną
užgriūvantį visu savo svoriu
visais kabančiais babilono sodais
septyniais pasaulio stebuklais
aleksandrijos švyturiu
dzeuso skulptūra
pitagoro kvadratu
cheopso piramide
visų šventųjų litanija
šventyklomis urnomis
kosminiais laivais
sverti druskos kasyklą
sverti traukinių stotį
garlaivį
karinį jūrų laivyną
sverti pirmąją londono zoną
karoliniškių daugiabutį
jo glazūrą ir tinką
balkono cementą
sverti naftos gamyklą
gedimino pilį
sverti mo muziejaus konstruktą
smėlio audrų įbrėžimais liesti fasadą
ir griauti pastolius
paviršių emalį odą
jos sporas
prakaito liaukas
stebėti slenkantį kalną reiškia atremti
griūvantį pizos bokštą
druskos kristalą
braukti nuo stalo
šukomis prieš plauką
prieš miegą apkabinti save
surinkti save
savo linijas žiaunas ir žiotis
niagaros kriokliais išmatuoti
sraunumą
savo išlydžius iškrovas išnaras
purslus
pleiskanas
nuospaudas
pradurti tapetų pūsles
helio balioną
nudegimus
ausis
lūpas
spenelius
taškus
vieną tašką
vieną
naktį
šią naktį
sverti kalnu mažiau
instrukcija
o kas jei iš tiesų miestai yra atskraidinami džeržgiančiais lėktuvais iš kinijos
ir tada sudėliojami kaip
sudoku fotorobotai mikroschemos
arba kaip žmogaus veidas plastinės operacijos metu
vilniuje gyvenu jau dešimt metų
kasdien dėlioju dėlioju siuvinėju siuvinėju karpau karpau klijuoju klijuoju
ir vis tiek įsėdu ne į tą autobusą
nuvažiuoju ne ta kryptimi
esu plastikos chirurgė
neapsisprendžiu
kokios formos šiandien bus
vilniaus veidas
