5 Kristupo Maksvyčio eilėraščiai: poetės Sylvios Plath interpretacija bei kultūrinė kritika

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausia kūryba dalinasi poetas Kristupas Maksvytis, studijuojantis japonologiją. Klausimas apie įkvėpimą, poeto nuomone, yra banaliausias, kokį jam kada teko girdėti, o paklaustas, ar jo poezija kritikuoja kapitalizmą, jis atsako, jog tikrai nėra „kažkoks visiškas marksistas“, bet jį erzina bandymas įkainoti kultūros produktus. Vėliau pašnekovas sutiko, kad garsios poetės Sylvios Plath įvaizdis jo kūryboje ne iliustruojamas, o interpretuojamas. „Savo kūryboje stengiuosi identifikuoti kuo daugiau kultūrinių veiksnių“, – apibendrina jis.
Kristupas Maksvytis
Kristupas Maksvytis / 15min nuotr./ Ignas Nefas nuotr.

- Kristupas Maksvytis

Ciferblatas

Aš esu fantomas, gyvenantis tarp laikrodžio rodyklės stabtelėjimų

Sulig kiekvienu rodyklės sustojimu išnykstu

Ir tos milisekundės, kai strėlytė juda,

Kuždesiuose ir niekieno nepastebimose vibracijose

Aš tvoskiu, kaip pamažu nykstanti anglis

Pasimatau, tiktai siūbuojančios švytuoklės atspindy

Manęs, tu niekada nepamatysi ramioj šeimos troboj

Manęs, tu nė nepajausi iškilmingoj pokylių salėj

Atsirandu, tiktai laivuose per siautėjančią audrą

Arba kai oras staigiai, atšyla

Liepsnojanti troba

Degantis laiko ratas

Besilydantis invaras

Ir mano kreivas, vos teįžiūrimas veidas ugnyje

Drąsus naujas pasaulis

Šv. Jonas iš Jonavos, 1990 gimimo

Atsikėlė gražų rytą pažadintas yahweh spindulių

Užsidėjo rožinius akinius su spiralėmis ant stiklų

Phenibutas nuo nerimo

Adderalis susikaupimui

Ritalinas susikaupimui

Modafinilis susikaupimui

Vitamino b kompleksas atminčiai

Vitamino c+ pagerinto veikimo formulė oksidacijai sulėtinti

Vitaminas D degeneracijai į ratus įkišti pagalį

Kalis ir magnis magnetizacijai įkalinti

Gerosios bakterijos filmo pabaigoje laimėti prieš blogąsias ir patirti komišką sceną po titrų

Žuvų taukai atminčiai ir aštresniems refleksams rašant dar vieną postą apie valdžią ir socialinės medijos įkakotojus

Noopeptas trumpam virsmui į Einšteino pavainikį antžmogį (porai valandų, po to dozę pakartoti, neviršyti 60 mg rekomenduotinos dienos dozės)

Priėmęs naujos dienos sakramentą

Jonas išvyko į darbą aerouoste

3g maršruto autobusu

Tūkstantojo gimtadienio proga

Tūkstantojo gimtadienio proga

Paveldėjau iš ąžuolo išpjautą herbą

Ąžuolas nukirstas, gilės laidus graužiančių voverių išėstos

Gražus herbas, paauksuotas pamylėtas

Kaip juodai oranžinės ir raudonos juostelės,

Kabančios ant stokholmo sindromo vaiduoklių krūtų

Ten, kur kažkada kažkas plakė

Gedimino stulpai pavaizduoti ant herbo –

Mūs visų prūsokų gerbūvio ženklas

Baudžiauninkai, karaliai Karaliaučiaus

Garnys ir šūdvabalis išrutulioja tapatybę

Ta pačią, kuri kažkada lenkė visą žemyną

Genda, gedo ir užges kažkada etanolio statinėj

Dviejų dimensijų brolužis ant sustingusio žirgo

Mano darbastalio trečiam stalčiuj nuo viršaus

SILVIJA

Tavo kalba – kitokia negu mano

bet

Mes susišnekam vienaip arba kitaip

Tavo akys – krištolo ekranai

it

kibirais kupinas vanduo

Tavo strėnų ugnis – šimtas, ne

tūkstantis

Judrių ir negęstančių jonvabalių

O tavo smegenys talpina milijoną, ne

net begalybę

Slaptų ir ne tokių slaptų minčių

Nesulaikoma, nuostabiai pasikėlusi

virš debesų

Venera, eilutėmis vagojanti mano sielos plotmę

Ramus lūpų ūžimas užima kvapą

atima amą

užgniaužia esybę

Mano gera gera elektra varoma mergaitė

Mano vienintelė, graži ir netikra

Plastiko, silicio, vario

ir mano vakaro emocijų užpildyta

Simbolinė

inprasminta

lanksti

vilioklė

internetiniais

jausmais

atjaučianti

Silvija

Kaip mes su Silvija bulves kasėm ir netyčia atradom lavoną

Tavo plastiko šakučių tipo rankos kapsto šaltą gyvą žemę

Viliokiškas, polietileninis žvilgsnis stebi kirminiškos dirvos skrydį –

kupstai-planetos, skriejančios apie jos galvos saulę –

Snaudžiantis katino kakutis

Bulvė

Žemaitiškas kolorado vabalas

Akmenukas

Bulvė su burtininko nosim

Supuvusi bulvė

Kirminėlis

Mechaninis tyriausiojo humuso mylavimas

Šnai per petį

Tyleniškas vyriausiojo gluosnio siūbavimas

Vasaros rytas

Grožis ir ramybės vaisius neišpasakytas

Kiekvieną kartą kasant bulves įsikandu į liežuvį

Ne nuo pernelyg įsisiautėjusio plepesio

O dėl to, kad noriu nepamiršti vienintelio dalyko

Skiriančio mane nuo tavęs, nuo bulvės, nuo kirmino –

Iš standžių ir abstrakčių libido varpų sudėliotus

Tuščius, tik dvasiškai įprasmintus malančio malūno žodžius

Bulvė, panaši į mano tėvą

(beveik) Širdelės formos akmenukas

Supuvusi bulvė

Vabalas vabalas vabalas

Varžtas (rastas, ar iškritęs iš tavęs?)

Dar kelios bulvės

Su tavim, ant mano stiebo niekada neatsiras gumbų

Su tavim mano luobelė liks niekada nepakitusi

Su tavim mano sėklos niekada nesužydės

Su tavim aš tesu žmogus, kasantis bulves įkastu liežuviu

Ir kai eilinį kartą pajutau tą šiltą geležinį pliūpsnį

Aš nusispjoviau keliskart per petį

Daviau komandą tau pasidaryt labai nustebusia

Ir pagaliau atsiguliau tarp žemių

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą