Daugiausia – net 11 – finansuota Prancūzijos leidyklų paraiškų. Lietuvos sezono Prancūzijoje metais šios šalies skaitytojai atras Jono Meko, Sigito Parulskio, Undinės Radzevičiūtės, Antano Škėmos, Tomo Vaisetos, Jaroslavo Melniko ir kitų autorių kūrybą.
Lietuvos kultūros instituto vykdomas Lietuvos literatūros vertimų skatinimo konkurse paskirstyta 120 tūkst. eurų.
Išsamius finansuotų vertimų sąrašus rasite čia.
Sezonas – ilgalaikio darbo katalizatorius
Pasak LKI direktorės Julijos Reklaitės, Vertimų skatinimo programa yra viena prioritetinių ir tvariausių LKI veiklų: „Dirbame su Lietuvos literatūros vertėjais nuo pirmo jų sakinio, stengiamės jiems pagelbėti ir kartu nueiname labai daug žingsnių iki tol, kol tie sakiniai virsta išleistų knygų puslapiais. Labai daug dėmesio skiriame ir ryšių su užsienio leidėjais užmezgimui ir palaikymui tarptautinėse knygų mugėse ar organizuodami jų vizitus Lietuvoje, siekiame, kad jie sužinotų apie mūsų autorių kūrybą ir įsitrauktų ją į savo planus. Tai, kad buvo toks didelis susidomėjimas konkursu, rodo, kad dirbame kryptingai ir sėkmingai“, – teigė J.Reklaitė.
Instituto vadovė taip pat atkreipė dėmesį į gausų Prancūzijos leidyklų dalyvavimą konkurse: „Galime matyti ilgamečio darbo rezultatus – už šių 11 knygų yra ne vienas susitikimas mugėse, vertėjų meistriškumo dirbtuvės ir kiti su Lietuvos sezonu Prancūzijoje susiję paruošiamieji etapai. Prancūzijoje pasklidęs garsas apie sezoną padeda pralaužti ledus, lengviau užmegzti ilgalaikes partnerystes ir tokiu būdu įrodo didelių šalies kultūros pristatymo projektų prasmę. Daugelį Prancūzijoje išeinančių lietuviškų knygų dar ir pristatysime sezono renginiuose, taip suteikdami mūsų autoriams daugiau matomumo“, – pastebėjo LKI direktorė.
Žurnalistė ir vertėja Marielle Vitureau, kurios išverstas Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorės“ dvitomis neseniai pristatytas Prancūzijoje, prisidėjo prie dar kelių vertimų skatinimo konkurso finansuojamų knygų (kartu su grupe vertėjų dirbo ties Jono Meko poezijos rinktine, vertė Sigito Parulskio romaną „Tamsa ir partneriai“, Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki „Mergaitę su šautuvu“ ir kt.).
Pasak jos, šį rudenį prasidėjus Lietuvos sezonui prancūzai turės galimybę susipažinti su mūsų šalimi ir tiek lietuvių autorių knygų bus tikrai į naudą: „Prancūzai galės parsinešti gabalėlį Lietuvos pas save į namus. Įvairūs tekstai tikrai rezonuos su tuo, ką jie bus pamatę ar išgirdę sezono renginiuose“, – pastebėjo vertėja.
Aktyvūs kaimynai
Vertimų skatinimo konkurso rezultatų sąraše išsiskiria ir nemažas kaimyninių šalių paraiškų skaičius. Paremti net 6 knygų vertimai į latvių kalbą, 5 iš jų verčia viena aktyviausių Lietuvos literatūros ambasadorių Latvijoje Dace Meiere.
Pasak Daces, ji labai džiaugiasi konkurso rezultatais: „Taip pat džiaugsis ir mano leidėjai, kurie Instituto finansavimo dėka dažniau drįsta leisti lietuvių autorių kūrinių. Verkia turbūt tik italų literatūra, kurią ankščiau versdavau daugiausiai, o dabar beveik visai esu apleidusi, skirdama vis daugiau laiko lietuviams“, – juokavo vertėja.
„Ypač laiminga esu dėl paramos Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygai „Mergaitė su šautuvu“, kuri šneka apie svarbius mūsų bendros istorijos puslapius. Knyga sudarys puikią porą su Linos Itagaki ir Jurgos Vilės „Sibiro haiku“, kurią myli ir dideli, ir maži latvių skaitytojai ir kuri Latvijoje nusipelnė prizų, o praėjusią žiemą virto lėlių teatro spektakliu, jau sulaukusiu žiūrovų ir kritikų susižavėjimą.
Tikiuosi, kad Manto Adomėno intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ Latvijoje bus skaitomas taip pat aistringai kaip ir Lietuvoje. Ši knyga bus artima latvių skaitytojams – mūsų istorija panaši, o kaip Umberto Eco vertėja į latvių kalba esu tikra, kad šis daugiasluoksnis Adomėno kūrinys pritrauks daug protingų skaitytojų.
Kotryna Zylė, Inga Dagilė, Evelina Daciūtė, Ignė Zarambaitė, Greta Alice, Tomas Dirgėla – visi jau yra latvių skaitytojams ir leidėjams gerai pažįstami kūrėjai. Puiku, kad į mažųjų latvių lentynas patenka vis daugiau lietuvių autorių kūrinių!“, – vardijo Dace.
Taip pat 5 knygos pasirodys lenkiškai, tris iš jų verčia Agnieszka Emilia Rembiałkowska (ant jos darbo stalo – Sauliaus Tomo Kondroto „Žalčio žvilgsnis“, Akvilinos Cicėnaitės „Anglų kalbos žodynas“, Gintaro Grajausko „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“). Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ verčiama Katarzynos Korzeniewskos, Ievos Toleikytės „Raudono slidaus rūmo“ ėmėsi Dominika Jagiełka.
4 knygos pasirodys Estijoje, tris jų verčia ištikima Lietuvos literatūros draugė Tiina Kattel (Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ I tomą, Ginos Viliūnės „Mirtiną arkebūzos šūvį“ ir M. Marcinkevičiaus ir L. Itagaki „Mergaitę su šautuvu“). Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“ verčia Tiiu Sandrak.
Kaip niekad aktyvūs yra ir čekų leidėjai, pateikę 3 knygų vertimo paraiškas. Džiaugiamės naujos vertėjos Annos Sedláčková‘os debiutu – ji ėmėsi Dalios Grinkevičiūtės „Lietuvių prie Laptevų jūros“ (kartu su Inese Pintāne), M. Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės „Akmenėlio“ ir Tomo Dirgėlos bei I. Dagilės „Mano tėtis rašo knygą“.
Išskirtinumai ir rekordai
Vertimų skatinimo konkursas finansuoja po vieną vertimą į armėnų, baltarusių (knygą leis Vilniuje įsikūrusi leidykla „Pflaubaum“), danų, japonų, kinų, kroatų, serbų, slovėnų, suomių, turkų kalbas.
Akvilės Magicdust grafinį romaną „Bitės: išskirtinės merginų roko grupės istorija“, pasakojančią apie šešių merginų roko grupę „Bitės“, gyvavusią nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio, muzikinį kelią, į anglų kalba verčia Erika Lastovskytė, leidžia unikali komiksų Gary Groth leidykla JAV.
Matome ir knygų-rekordininkių: M.Marcinkevičiaus ir I.Dagilės iliustruota knyga „Akmenėlis“ bus verčiamas iš karto į 5 kalbas (čekų, prancūzų, ukrainiečių, kinų ir makedonų). Šių metų Bolonijos vaikų knygų mugėje pelnęs „Bologna Ragazzi“ apdovanojimą – specialų paminėjimą komiksų kategorijoje M. Marcinkevičiaus ir L. Itagaki grafinis romanas „Mergaitė su šautuvu“ bus verčiamas iš karto į 4 kalbas (estų, latvių, prancūzų, italų). Jau į 15-ą kalbą bus verčiamas J. Vilės ir L. Itagaki grafinis romanas „Sibiro haiku“, šį kartą paramos sulaukė vertimas į kroatų k. (vertėja Mirjana Bračko).
Bus finansuoti ir dar du Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimai – į estų ir vokiečių kalbą. LKI jau yra parėmęs šio romano vertimus į anglų, baltarusių, lenkų, makedonų, prancūzų, ukrainiečių ir suomių kalbas.
Vertimų skatinimo programa vykdoma nuo 2001 m. Per šį laikotarpį jau yra finansuoti 564 knygų vertimai į 43 pasaulio kalbas.
