Pasitelkę intelektualaus ir drąsaus dialogo formą, šie mokslininkai prie televizijos ekranų pritraukė net iki tol istorija nesidomėjusius žmones, o 1998 m. drauge su kitais laidos kūrėjais buvo apdovanoti Nacionaline premija. Neblėstantis laidose nagrinėtų klausimų aktualumas ir gyvas visuomenės susidomėjimas pirmąja knyga („Būtovės slėpiniai. Nuo Netimero iki...“, 2014 m.) paskatino parašyti ir antrąją knygą „Būtovės slėpiniai: Užmiršta Lietuva“. Istorikų diskusijas knygoje įvaizdina fotografo Aleksandro Aleksandravičiaus nuotraukos. Knygos sudarytojas – doc. Aurimas Švedas.
Knygoje skaitytojai galės įsitraukti į aštrią autorių polemiką ir drauge suabejoti iki tol neginčijamomis tiesomis laikytais įsitikinimais apie mūsų tautos praeitį ir santykius su kaimyniniais kraštais – Baltarusija, Ukraina, Palenke. Kūrinyje nerasite chronologinio istorijos perpasakojimo. Autoriai renkasi sudėtingesnį kelią ir stengiasi sugriauti nuo nepriklausomybės atgavimo neišnykusius stereotipus bei supažindinti skaitytojus su užmiršta ir ne visada patogia mūsų praeitimi.
Knygos ir laidų ciklo kūrėjai teigia, kad istorijos pažinimas būtinas tiek santykiuose su kaimynais ar savo šalies bendruomenėmis, tiek kiekvienam Lietuvos piliečiui, norinčiam geriau suprasti savo tapatybę. „Būtovės slėpiniai: Užmiršta Lietuva“ yra pastanga praskleisti mūsų istorijos uždangą ir sukurti pagrindą tarpusavio dialogui.
„Natūralu, kad visos tautos iš istorijos laukia tam tikrų tapatybę patvirtinančių teiginių ar vaizdinių. Nors istorinėje kultūroje dalyvaujantys istorikai lyg ir būna objektyvūs, lyg ir remiasi tais pačiais faktais, bet skirtingų šalių istoriniai žvilgsniai ir vaizdiniai galiausiai būna visiškai skirtingi. Vienintelis būdas tuos skirtumus suprasti – kalbėtis“, – teigia profesorius A.Bumblauskas.
Pasak istoriko, mūsų krašto istorijos neįmanoma suprasti be kitų tautų pažinimo, pavyzdžiui, be mįslingojo Palenkės krašto sunku diskutuoti apie Senąją Lietuvą, o Baltarusijos, Ukrainos supratimas šiuo metu yra itin aktualus tiek kultūriškai, tiek geopolitiškai.
„Dabartiniam, pavadinkime, smetoniškam ar vaižgantiškam lietuviškumo supratimui yra ne daugiau nei 100 metų. Aš dažnai sakau, kad mūsų tauta pernelyg dažnai į savo praeitį žiūri tarsi viena akimi ir ta pačia ašarota. Tad, jei patinka būti piratu, gal ir nereikia žinojimo. Tačiau visi kiti iš mūsų istorijos tikrai gali pasimokyti“, – pasakoja A.Bumblauskas.
Profesorius pastebi, kad vis dar per dažnai Lietuvoje teigiama, kad baltarusiai savinasi LDK palikimą. Tačiau tokiu būdu neigiamas faktas, kad mes su kaimyninėmis šalimis dalinamės bendra istorija, o mūsų valdovai – buvo ir jų valdovai. Paklaustas, kuo ši knyga skiriasi nuo laidų, profesorius A. Bumblauskas pastebi, kad skirtumai yra tokie patys kaip ir tarp bet kurių audio ar video kūrinių ir knygos. Nors knygoje niekada nepavyks perteikti pašnekovo mimikų ar pauzių tarp žodžių, tačiau minčių ir turinio prasme knyga yra parankesnė.
Alfredo Bumblausko ir Edvardo Gudavičiaus knygoje „Būtovės slėpiniai: Užmiršta Lietuva“ nauju žvilgsniu žvelgiama į senas legendas ir nusistovėjusius stereotipus, keliami aštrūs klausimai ir pateikiami atsakymai, kurie kartais tampa tikru iššūkiu visuomenei. Knygos kūrėjai primena, kad istorija gali būti nepaprastai intriguojanti ir įdomi, o kalbėdami apie ją, kuriame prasmes kaip niekad reikalingas šiandien.