Tai – paskutinė ciklo „Vaizdų kaita“ dalis, kuriame senieji (iki XX a. vidurio) Lietuvos miestų-savivaldybių centrų vaizdai gretinami su šiuolaikiniais tų pačių vietų kadrais. Šis smalsumą žadinantis leidinys patrauklia forma supažindina skaitytojus su įvairių Lietuvos miestų ir miestelių pokyčiais laikui bėgant. Apie šį fotografijų albumą kalbamės su įvado autoriumi ir istorijos konsultantu Arvydu Pakštaliu.
– Neseniai išleistas fotografijų albumas „Lietuvos miestai. Vaizdų kaita“,kuriame istoriniai miestų-savivaldybių centrų vaizdai lyginami su šiuolaikiniais tų pačių vietų kadrais. Ar galima sakyti, kad savo apimtimi ir idėja šis albumas išsiskiria kitų panašių leidinių kontekste?
– Leidykla VAGA pirmoji Lietuvoje ėmėsi tokio projekto, kuriame buvo atsisakyta klasikinio albumo idėjos, kada talpinamos tik istorinės arba tik šiuolaikinės nuotraukos. Buvo pasirinktas pagavus formatas sugretinant tiek archyvinius, tiek šiuolaikinius vaizdus. Kalbu apie albumą „Unikalusis Vilnius. Vaizdų kaita“. Vėliau sekė albumas „Istorinis Kaunas. Vaizdų kaita“. Džiugu, kad leidykla neapsiribojo tik didžiųjų miestų albumais, tačiau atsigręžė ir į mažesniuosius miestus. Kai kurie iš šių miestų turi išleistus savo istorinių ir / ar šiuolaikinių fotografijų albumus ar albumėlius, tačiau leidyklos VAGA albumas „Lietuvos miestai. Vaizdų kaita“ išsiskiria ne tik savo formatu gretinant istorines fotografijas su naujomis, tačiau ir dėl savo apimties bei istorinių nuotraukų unikalumo, kurios tikrai daugeliui yra nematytos.
– Turbūt daugiausiai išleistų fotografijos albumų galima būtų rasti apie tris didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Ar šiame albume galima rasti netikėtų, nematytų vaizdų, rakursų ar akimirkų iš šių didžiųjų miestų?
– Pastaraisiais metais vis spartėjant muziejų ir archyvų kolekcijų skaitmenizacijai ir didėjant jų prieinamumui visuomenei, darosi vis sunkiau nustebinti unikaliu istoriniu vaizdu. Taip pat jaučiamas didelis susidomėjimas istoriniais vaizdais „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose. Tačiau dažniausiai senieji vaizdai pateikiami tik kaip istoriniai miesto gyvenimo liudytojai ir tik retas susiejamas su dabartimi. Eilinis skaitytojas, be abejo, atpažins Gedimino pilį ar Katedrą Vilniuje, tačiau pamačius senuosius, pvz., Vokiečių gatvės ar Užupio vaizdus, ne retam tenka pasukti galvą, o kuri čia vieta yra dabar.
Džiugu, kad albume gausu nuotraukų iš privačių kolekcijų ir albumų. Kalbant apie Kauną, išskirčiau unikalią nuotrauką iš Algirdo Gamziuko kolekcijos, kurioje užfiksuoti mokiniai stovintys toje vietoje, kur dabar stovi M.K.Čiurlionio muziejus. Tai ypatingai retas rakursas. Įdomi ir nuotrauka iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, kurioje matome Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvių sankryžą. Vietoje, regis, per amžius čia stovinčio vieno iš Kauno simbolių – fontano, užfiksuotas ralio Talinas–Monte Karlo automobilis. Atkreipčiau dėmesį ir į sugretintą G. Česonio nuotrauką. Netrukus Laisvės alėjos grindinys ir fontanas atrodys kitaip.
– Kaip manote, kuris iš šių trijų, didžiųjų Lietuvos miestų turi daugiausiai aktualaus istorinio, kultūrinio potencialo naujiems istoriniams ar meniniams tyrinėjimams pro fotoaparato objektyvą, iš kurių galbūt net galėtų gimti nauja knyga? Ar tikrai viską, kas įdomiausia ir vertingiausia apie Vilnių, Kauną ir Klaipėdą jau žinome?
– Asmeniškai išskirčiau Kauną, iš vienos pusės gal dėl to, kad pats esu kaunietis. Iš kitos pusės dėl to, kad vartydamas fotografijų albumą ir žvelgdamas į fotomenininko Gintaro Česonio padarytas šiuolaikines Kauno nuotraukas, pastebiu, kad kai kurios iš jų jau užfiksavo istoriją. Kaunas stipriai keičiasi ir gražėja, tad šiandien padaryta nuotrauka rytoj jau gali tapti istorine.
Kalbant apie miestų istorinį ištirtumą, būtų pernelyg naivu pasakyti, kad viską, kas įdomiausia ir vertingiausia jau žinome. Istorijos mokslas nestovi vietoje ir erdvės tyrimams tikrai dar yra. Šiuo metu ant bangos yra tarpukarinio Kauno tyrimai, jo modernizmo architektūra, tačiau savos eilės laukia ir, pavyzdžiui, platesni XIX a. istoriniai ir kultūriniai miesto tyrinėjimai.
Pastaraisiais metais vis spartėjant muziejų ir archyvų kolekcijų skaitmenizacijai ir didėjant jų prieinamumui visuomenei, darosi vis sunkiau nustebinti unikaliu istoriniu vaizdu.
Panašiai yra ir su Klaipėda ir Vilniumi. Vieni laikotarpiai ar aspektai ištyrinėti plačiau, kiti siauriau. Kalbant apie Vilnių, vis didesnį pagreitį įgauna pasiruošimas jo 700 m. paminėjimo jubiliejui. Galbūt šis albumas suteiks minčių tyrinėtojams ieškant naujų istorinių atradimų ir pasitarnaus konstruojant naujus pasakojimus apie sostinę.
– Jūsų manymu, kokie trys miestai, užfiksuoti šiame albume, yra unikalūs savo pažintine – istorine, kultūrine ar gamtine – verte, tačiau mažai kam žinomi arba daugelio dar neatrasti, tiek istorikų, archeologų, tiek ir paprastų žmonių kaip turistinis objektas?
– Išskirti atskirus miestus yra sudėtinga. Nes kiekvienas yra savaip unikalus. Ir veikiausiai skirtingo regiono skaitytojui tolimesnio regiono miestai bus mažiau pažinti. Žinoma, yra tie miestai, kurie nesiskundžia turistų srautais, kaip, tarkime, kurortai – Druskininkai, Birštonas ar pajūryje esantys Klaipėda, Palanga ir Nida. Bet šis albumas tuo ir yra unikalus, kad, pavyzdžiui, klaipėdietis galės susipažinti su Zarasais, o druskininkietis su Joniškiu ir pan. O peržiūrėjus ne tik istorines nuotraukas, bet ir sugretintas šiuolaikines fotografijas, dažnas gal ir susigundys aplankyti tuos miestus gyvai.
