Vyriausybės teikiamose Autorinių teisų ir gretutinių teisių įstatymo pataisose be kita ko numatyta galimybė alternatyviu būdu atgamintas (Brailio raštu, stambiu šriftu parašytas ar įgarsintas) knygas bei radijo transliacijas regėjimo negalią turintiems žmonėms teikti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Taip ketinama papildyti kitų ES valstybių bibliotekų fondus.
Šios nuostatos į šalies teisinę sistemą perkeliamos Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatos pagal 2013-ųjų Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sutartį. Ją yra ratifikavusios beveik penkios dešimtys pasaulio valstybių.
„Įsigaliojus įstatymo pataisoms, aklieji, taip pat regėjimo sutrikimų ar kitą teksto skaitymo negalią turintys asmenys nemokamai galės pasiekti daugiau jiems prieinamų formatų kūrinių ir objektų: knygų, žurnalų, laikraščių, periodinių leidinių, spaudinių, kitų tekstų, taip pat natų, įskaitant garso formato medžiagą“, – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Šių metų pradžios duomenimis, Lietuvos aklųjų bibliotekos, didžiausios šalyje specialiųjų leidinių turintiems regėjimo negalią žmonėms leidėjos fondą sudarė daugiau kaip 292,6 tūkst. egzempliorių įvairių dokumentų, kasmet specialiaisiais formatais išleidžiama daugiau nei 400 leidinių, iš kurių daugiausia – knygos ir žurnalai.
Kaip teigia ministerija, naujasis teisinis reguliavimas suteiks galimybę šiai bibliotekai ir kitoms pelno nesiekiančioms institucijoms, įskaitant viešąsias ir specialiąsias bibliotekas, švietimo įstaigas, gaminti skaitymo sutrikimų turintiems asmenims prieinamos formos kopijas ir keistis jomis su kitų valstybių institucijomis.
Įstatymo pataisų projekte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija sudarys tokių bibliotekų ir įstaigų sąrašus, skelbs juos interneto svetainėje – informacija bus teikiama ir Europos Komisijai ir skelbiama centralizuotai, kad ES valstybių institucijos galėtų efektyviai bendradarbiauti ir keistis turimais fondais.
