Iš pradžių vos dešimtys, vėliau šimtai knygų, su naujomis imigrantų bangomis pasipildančios lentynos; didėjanti kolekcija kilnojama iš vienos vietos į kitą, kol galiausiai aštuntajame dešimtmetyje atsidurs ten, kur esu dabar, Sidnėjaus lietuvių klube. Klubo patalpos ką tik parduotos, iškraustomos, netrukus visa biblioteka atsidurs dėžėse, jas nežinia kuriam laikui sudės į saugyklą. Gal jos ten ir liks, gal toks tebus jų pomirtinis gyvenimas, bet dabar apie tai negalvoju. Esu tik pagalbininkė, neturiu į šias knygas tokios teisės, kokią turi senosios bibliotekininkės, kaip antai Nata, kurios tėvas čia darbavosi aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje – kai mirė, bibliotekai suteiktas jo vardas. Vėliau biblioteka veiks tik sekmadieniais, pasikeisdamos joje dirbs kelios knygų mylėtojos, ir taip – daug metų, kol senųjų skaitytojų nebeliks, o naujų neatsiras.
02 22
Akvilina Cicėnaitė: Atsisveikinti su knygomis
„Those who read here are now in Rookwood“, – sako Nata perbraukdama lentynoje sustatytų knygų nugarėles. Kadaise lankęsi šioje bibliotekoje dabar Rukvude – seniausiose Sidnėjaus kapinėse. Už lango plieskia vasaros karštis, miestas nugulęs paplūdimiuose, tik nedidelio kambario prieblandoje kelios moterys alsuoja knygų dulkėmis liesdamos beveik šimtą metų istorijos – biblioteka Australijos lietuvių sumanyta dar ketvirtajame XX a. dešimtmetyje.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą