Alekso Čigvinadzės eilėraštis „Kosmonautas“

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiu eilėraščiu dalijasi kartvelų rašytojas, poetas ir dramaturgas Aleksas Čigvinadzė. Jis vienas iš dešimties jaunųjų Sakartvelo poetų, kurių kūrybos rinktinė „Aidintys / ექო“ šią vasarą pasirodė lietuviškai. 2003 m. Sakartvele vykstant „rožių revoliucijai“ A.Čigvinadzė buvo poetinės grupės „Rožinis autobusas“ idėjinis lyderis – su bendraminčiais dalyvaudavo demonstracijose ir renginiuose, Tbilisyje atlikdavo poetinius performansus, skaitydavo eilėraščius viešajame transporte. A.Čigvinadzės pjesės net keturiskart apdovanotos „Geriausios naujosios Sakartvelo pjeses“ prizu, o Šotos Rustavelio dramos teatro konkurse „Naujoji banga“ geriausia išrinkta jo pjesė „Šiltas alus ir šalta moteris“ (2011). Knyga „Mero žmonos meilužis“ (2013) pripažinta geriausiu metu debiutu, už ją poetui paskirtas prestižinis „Sabos“ apdovanojimas. Kartu su žmona nuo 2017 m. kuria paveikslėlių knygas vaikams, taip pat dirba kino scenaristu. Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.

Aleksas Čigvinadzė, vertė Dominykas Norkūnas

Šaltinis:

15min

Aleksas Čigvinadzė / Mikeilo Gogičašvilio nuotr./ 15min nuotr.

- Aleksas Čigvinadzė, vertė Dominykas Norkūnas

Kosmonautas

Vaikystėje veik ant visų eglučių kabojo kosmonautas.

Pasislėpęs tarp kietų plastmasinių spyglių

ar išpieštas ant blizgios sidabrinės skiautės.

Kabojo aukštai, greta raudonos žvaigždės,

nes storos apatinės šakos

buvo skirtos didesniems, sunkesniems žaisliukams.

Kosmonauto galvoje styrojo metalinė sąvaržėlė

tarsi ledkirtis Trockio kaukolėj.

Mums, paskutinei sovietinių vaikų kartai,

tai jau nebebuvo svajonių profesija,

mums šis kosmonautas atrodė kaip eilinis berniukas išsipūtusia galva,

iš nuobodulio užsiropštęs ant eglutės.

Vis dėlto man jis patiko labiau nei kiti žaisliukai,

labiau nei rožiniai kankorėžiai ar emaliuoti rutuliukai,

braškės ar grybai.

Ištisus metus šis kosmonautas gulėjo tamsoje,

įsuktas į šiltą vatą,

jos kvapą ir šiugždesį

bemat atpažinčiau.

Kaskart praeidamas

pro eglutę švelniai jam sprigteldavau

ir, nugvelbęs gozinakio* gabalėlį,

patyliukais išsliūkindavau iš kambario.

Kur tas kosmonautas dabar? Kokiame šiukšlyne pažiro

jo šukės, spindinčios it žvaigždės?

* Gozinakis – kartveliškas šventinis saldumynas.

Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.

Alekso Čigvinadzės eilėraštis „Kosmonautas“

Kosmonautas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta