Poemą klierikas A. Baranauskas pradėjo rašyti būdamas 23-ejų. Praėjo keli dešimtmečiai, kol šis kūrinys tapo žinomas Lietuvoje. Dar po šimtmečio jis pasklido po pasaulį.
„Pirmą kartą „Anykščių šilelis“ buvo išverstas 1909 m. Vilniuje į lenkų kalbą Vilniaus poetės Stefanijos Jablonskos, kuri mokėjo lietuvių ir lenkų kalbas. Ji kūrė lenkų kalba, o norėdama populiarinti Vilniuje lietuvių poeziją, pasirinko šį kūrinį galvodama, kad jis galėtų labiausiai reprezentuoti lietuvių literatūrą“, – aiškino Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja Dainora Pociūtė.
Iki šiol „Anykščių šilelis“ yra išverstas į 18 kalbų. Visą poemą galima perskaityti anglų, armėnų, čekų, esperanto, italų, korėjiečių, latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir vokiečių kalbomis. O į baltarusių, čiuvašų, japonų, norvegų, prancūzų, totorių ir turkų kalbas kol kas išverstos poemos ištraukos.
Kūrinys yra patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia vertimų į kitas kalbas turintis lietuviškas poetinis tekstas.
Minint 155-ąsias poemos parašymo metines antradienį „Anykščių šilelis“ skaitytas 13 kalbų.
Visų vertimų fragmentai šiemet pirmą kartą publikuoti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parengtoje knygoje „Vis kitoki balseliai“.
